Nėštumas - tai ypatingas metas kiekvienos moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, vilčių ir, žinoma, rūpesčių dėl būsimo kūdikio. Vienas iš svarbiausių aspektų, keliančių susidomėjimą ir nerimą, yra vaisiaus augimas gimdoje. Kaip greitai auga vaisius nėštumo metu? Ar jis vystosi tinkamai? Šiame straipsnyje aptarsime vaisiaus augimo etapus, svorio augimą, galimus nukrypimus ir svarbius dalykus, kuriuos turėtų žinoti kiekviena būsimoji mama.
Vaisiaus Augimo Stebėjimas Nėštumo Metu
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios reguliariai lankosi pas gydytoją, yra stebėjimas, ar vaisius auga gerai ir priauga pakankamai svorio. Yra keletas būdų, kaip tai atliekama:
Gimdos Dugno Aukščio Matavimas
Maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės gydytojas matuoja gimdos dugno aukštį. Nėščiajai gulint, matavimo juostele išmatuojamas atstumas nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus (dugno). Savaičių kiekis preliminariai atitinka centimetrų kiekį. Pavyzdžiui, 20-ą nėštumo savaitę pilvo dydis turėtų būti apie 20 cm, 25 savaitę - apie 25 cm ir t. t. Jei dugno aukštis yra mažesnis nei tikėtasi, didėja tikimybė, kad vaisiaus augimas gali būti sulėtėjęs.
Vaisiaus Ultragarsinis Tyrimas (Echoskopija)
Vaisiaus svorio įvertinimas ultragarsu yra pats tinkamiausias ir tiksliausias būdas nustatyti augimo sulėtėjimą. Ultragarsas padeda atvaizduoti vaisių įsčiose ir gana tiksliai pamatuoti jo kūno apimtis.
Doplerio Echoskopija
Tai specifinis ultragarso tyrimas, padedantis diagnozuoti vaisiaus augimo sulėtėjimą. Jo metu tikrinamas kraujo tekėjimas į placentą, virkštelę ir vaisiaus aprūpinimas krauju.
Taip pat skaitykite: Ar saugu lakuoti nagus geliu nėštumo metu?
Dažnas Nėščiosios Stebėjimas Ir Vaisiaus Judesių Fiksavimas
Nėščioji turėtų reguliariai stebėti vaisiaus judesius. Jei judesių sumažėja arba jie tampa silpnesni, būtina kreiptis į gydytoją.
Vaisiaus Augimo Sulėtėjimas (FGR)
Vaisiaus augimo sulėtėjimas (angl. fetal growth restriction, FGR) yra būklė, kai vaisius gimdoje yra mažesnis nei turėtų būti atsižvelgiant į nėštumo savaičių skaičių (gestacinį amžių). Augimo sutrikimas nustatomas, kai vaisiaus svoris yra mažesnis nei 10 procentilių. Įvairių šaltinių duomenimis, vaisiaus augimas sutrikęs 3-7 proc. nėštumų.
Riziką didina rūkymas, alkoholio, tam tikrų vaistų ar narkotikų vartojimas. Jeigu nėštumo metu svoris auga pernelyg greitai arba jis didėja netolygiai, būtina pasakyti tai nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, nes per didelis svorio augimas gali įspėti apie galimas komplikacijas.
Kaip Svoris Pasiskirsto Nėštumo Metu?
Per nėštumą normalu priaugti 7-16 kilogramų, kiek rekomenduojama kiekvienai moteriai, priklauso nuo jos KMI, turėto iki nėštumo.
- Vidutiniškai pirmo nėštumo trimestro metu moteris priauga 1,5-2 kg.
- Antrojo nėštumo trimestro metu pasunkėjama iki 6-7 kg.
- Trečiojo nėštumo trimestro metu priaugama apie 4-5 kg.
Vaisiaus Augimas Savaitėmis
Visos būsimos mamytės jaudinasi dėl savo mažylio pilvelyje: ar jam ten viskas gerai, ar sveikas, ar sklandžiai auga ir vystosi. Apie 18 - 20 nėštumo savaitę gydytojas ultragarso metu nuodugniai išmatuos kiekvieną kūdikėlio dalelę.
Taip pat skaitykite: Saugus nagų lakavimas nėštumo metu
Atmintina, kad kiekvienas vaikutis vystosi skirtingai ir nukrypimai tikrai nereiškia, kad su jūsų mažyliu kažkas negerai. Pateikiame, kaip savaitė po savaitės didėja jūsų mažylio ūgis ir svoris pilvelyje.
- 3-4 nėštumo savaitės: Embrionas yra 3-4 mm ilgio, minkštas mažutis gumulėlis, kuriame dar sunku atskirti liemens, galvos ir virkštelės užuomazgas. Tačiau jau susidaro svarbiausių organų užuomazgos, pavyzdžiui, 3 nėštumo savaitę pastebima širdelės užuomazga. 18-21 dienomis po apvaisinimo širdutė jau varo embriono kraują viena kryptimi, nors tuomet embrionas - tik 1-1,5 mm dydžio.
- 5 nėštumo savaitė: Embrionas yra 7 mm dydžio, ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai.
- 6 nėštumo savaitė: Embrionas yra 15 mm dydžio. Šiuo metu jau galima įregistruoti embriono smegenų elektrines bangas.
- 8 nėštumo savaitė: Vaikutis jau vadinamas nebe embrionu, o vaisiumi, nes jau susiformavę visų organų sistemų pamatai (skrandis gamina skrandžio sultis, inkstai išskiria šlapimą). Savo forma vaisius jau primena mažą žmogeliuką. Jo ūgis - 2-3 cm, svoris 5-10 g. Pusę vaisiaus ilgio sudaro galva, iš galūnių užuomazgų susiformuoja rankų ir kojų pirštai. Nuo 5 savaitės embrioną jau galima pamatyti ultragarsu ir stebėti, kaip jis sparčiai auga.
- 12 nėštumo savaitė: Vaisius yra 7,5-9 cm ilgio ir 33-45 g svorio (kaip mažas šokoladinis batonėlis). Jau šauniai išsivystę raumenys, kremzlinis skeletas ir nervai, todėl vaikutis lengvai juda vaisiaus vandenyse. Judesiai švelnūs, kaip mažos žuvytės, todėl mama jų dar nejaučia. Vaisus moka pasukti galvą į šoną, pakelti antakius, suraukti kaktą. Ritmingai plaka širdutė. Vaisius turi burnytę, akis, nosį, liežuvį, priekinių dantukų užuomazgas. Formuojasi lytiniai organai, pirštų antspaudai, intensyviai vystosi nosis ir burna, susiformuoja akių vokai ir uždengia akis. 12 savaičių vaisius šlapinasi, ryja vandenį, atsiranda pirmieji kvėpavimo judesiai.
- 16 nėštumo savaitė: Vaisius yra 16 cm ilgio ir sveria apie 200 g (palyginkite su pakeliu sviesto ar varškės). Vaisius gimdoje jaučiasi puikiai - jį supa vaisiaus vandenys, šilta. Jis puikiai judina galvutę, moka šypsotis, čiulpti, ryti, kruta, bruzda, sportuoja, suspaudžia kumštelius, žaidžia su virkštele, rankytėmis suranda savo burną ir net… čiulpia nykštį! Tyrimais įrodyta, kad tokio amžiaus vaisius jau išgyvena baimę, jaučia skausmą. Artėjant chirurginiams prietaisams vaisiaus širdelės ritmas padažnėja iki 200 dūžių per minutę (įprastas ritmas - 140 dūžių). Vaikučio oda labai plona ir permatoma, matyti paviršinės kraujagyslės. Ant galvos pasimato pirmieji plaukučiai, pradeda augti antakiai ir blakstienos.
- 20 nėštumo savaitė: Vaisius yra 25 cm ilgio ir sveria apie 300 g. Jo odelė darosi tamsiai raudonos spalvos ir pasidengia švelniais pūkeliais. Pūkeliais pasidengia ne tik galva ir kūnas, bet ir veidas. Poodyje jau atsiranda šiek tiek riebaliukų, o žarnyne - išmatų. Vaisiaus klausa labai jautri, jį gąsdina netikėtas triukšmas. Vaisius mažais gurkšneliais geria vaisiaus vandenį, čiulpia nykštį.
- 24 nėštumo savaitė: Vaisius yra 30 cm ilgio ir sveria apie 600 g. Jei vaikutis dabar gimtų, jis būtų gyvybingas, bandytų kvėpuoti ar net surikti. Moderniose klinikose pavyksta išauginti net tokius ekstremaliai mažo svorio naujagimius.
- 25 savaitės: Vaisius yra 33 cm ūgio ir 750 g svorio.
- 26 savaitės: Vaisius yra 34 cm ūgio ir 850 g svorio.
- 27 savaitę: Vaisius yra 36 cm ūgio ir 960 g svorio.
- 28 savaitę: Vaisius yra 37 cm ūgio ir 1 080 g svorio.
- 32 savaitės: Vaisius yra maždaug 39 cm ilgio ir sveria apie 1 600 g. Šis svoris labai apytikris, kai kurie tokio amžiaus vaikučiai sveria tik 1 000 g, o kai kurie - net 2 700 g. Vaisiaus dydis priklauso nuo mamos organizmo, amžiaus, gimdymų skaičiaus, mitybos, sveikatos, net nuo vaisiaus lyties.
- 36 savaitės: Vaisius yra maždaug 45-50 cm ūgio ir sveria apie 2 000-2 500 g. Gimęs toks vaikutis ne knerkia, o garsiai rėkia, intensyviai čiulpia krūtį. Dėl vis didėjančio poodinio riebalų sluoksnio vaisiaus formos apvalėja, jis vis labiau panašus į tikrą kūdikį. Sutvirtėja nosies ir ausų kremzlės, dar labiau išryškėja paveldėti bruožai. Nagučiai jau siekia pirštų galus. Vaisius įsitaiso gimdoje ir padėties nebekeičia. 95 procentai pasirenka padėtį, kai galva apačioje, o sėdynė - viršuje.
Svorio Augimas Laukiantis: Paprastas Stebėjimo Principas
Nėščiosios mityba turi užtikrinti adekvatų kūno masės prieaugį. Svertis kasdien nebūtina, tačiau būtų naudinga tai atlikti bent kartą per savaitę. Jei nėščiąją kankina intensyvus tinimas, galvos skausmas, kyla kraujospūdis - pasisverti reikia dažniau. Svorio pokyčius nėštumo metu seka jus prižiūrintis gydytoja ar akušerė. Jei ši procedūra jums nėra maloni, galite jos atsisakyti. Svarbu suvokti, kad normaliu atveju tik nedidelę kūno masės prieaugio dalį sudaro riebalinis audinys (vidutiniškai apie 2,5 kg).
Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu
Nėščiai moteriai labai svarbu pakankamai gauti naudingųjų medžiagų. Stiprus organizmas lengviau atsistatys po gimdymo ir mama bus pasiruošusi sėkmingam kūdikio žindymui. Būtinų mikroelementų ir makroelementų trūkumas gali sukelti įvairius negalavimus nėštumo periodu, gimdymo metu ir po gimdymo, gali kilti pavojus kūdikio gyvybei ir sveikatai. Taigi, nėščioji turi kruopščiai sudaryti mitybos racioną.
Gydytojai pataria pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais į kasdienį racioną įtraukti 110 gr. baltymų, 75 gr. riebalų ir 350 gr. angliavandenių. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą vaisius dar greičiau auga, todėl mamos organizmas turi jam suteikti daugiau medžiagų. Šiuo nėštumo periodu nėščioji turi gauti 20-50 proc. daugiau folio rūgšties, kalcio, magnio, cinko ir kitų mikroelementų. Geležies, folio rūgšties ir vitamino D reikia net du kartus daugiau negu įprasta.
Konkretūs patarimai:
- Atsisakykite visų saldžių gėrimų (bet kokių sulčių, vaisvandenių, arbatos ar kavos saldinimo).
- Planuokite pagrindinius valgymus. Pusryčiai, pietūs ir vakarienė turėtų būti pakankamai sotūs, o 2-3 užkandžiai tarp jų - palyginti negausūs. Reikėtų vengti itin dažno užkandžiavimo ir pernelyg ilgų pertraukų tarp valgymų, valgymų praleidimo.
- Padidinkite daržovių kiekį. Kaskart per pusryčius, pietus ar vakarienę valgykite pakankamai daržovių (šviežių salotų, troškintų, virtų, keptų orkaitėje…). Jei per dieną suvalgote 3-4 vaisius, jų kiekio nedidinkite.
- Sumažinkite cukraus kiekį maiste. Rinkitės nesaldintą jogurtą, mažiau cukraus turinčius kasdienius produktus: duoną, sausus pusryčius, košes, varškės gaminius ir kt. Panagrinėkite etiketes: pridėtinis cukrus neturėtų viršyti 5 g/100 g.
- Vartokite daugiau maistinių skaidulų turinčių produktų - jos padeda išvengti gliukozės „šokinėjimo“ kraujyje, kuris gali lemti alkio protrūkius.
- Padidinkite fizinį aktyvumą.
Vitaminai ir Mineralai Nėštumo Metu
Praktika rodo, kad ir kokius įvairius ir kokybiškus produktus bevalgytų nėščia moteris, ji negaus pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio. Todėl svarbu žinoti, kokie vitaminai ir mineralai yra būtini nėštumo metu:
Taip pat skaitykite: Rizika gimdymo metu: nagų lakas
- Geležis: Reikalinga vaisiaus kraujo kūneliams gaminti. Jeigu pritrūks geležies, gali išsivystyti anemija, kuri pavojinga nėštumo periodu ir gimdymo metu. Antrame ir trečiame nėštumo trimestre nėščiajai reikia 30 mg geležies.
- Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų formavimuisi, nėščiajai jo reikia 100 - 1200 mg per parą.
- Magnis: Stiprina gimdos raumenis, apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Magnio dienos norma - 350 mg.
- Varis: Svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis, jis dalyvauja medžiagų apykaitos, kraujodaros procesuose.
- Cinkas: Reikalingas įvairiems organams ir sistemoms vystytis. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Vitaminas E: Padeda gimdos augimui ir vaisiaus vystymuisi, stiprina imunitetą.
- Vitaminas D: Padeda naujagimiui išvengti su kalcio trūkumu susijusių problemų. Jeigu vitamino D nepakanka, netinkamai vystosi vaisiaus kaulai bei dantys.
- Vitaminas C: Slopina uždegimą ir stiprina organizmo imuninę sistemą. Jo trūkumas gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Folio rūgštis: Būtina naujų organizmo ląstelių gamybai. Trūkstant šio elemento, gali įvykti persileidimas arba prasidėti priešlaikinis gimdymas, naujagimis gali gimti mažo svorio.
- Vitaminai B1 ir B12: Svarbūs nervų sistemai, kraujo gamybai.
- Vitaminas A: Padeda vystytis placentai, jis svarbus mamos ir vaiko regėjimui.
Pokyčiai Moters Organizme Nėštumo Metu
Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Dažniausi nėštumo simptomai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Vizitai Pas Gydytoją
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.