Pastaraisiais metais į Lietuvą atvyksta vis daugiau darbo ieškančių asmenų. Nors ES piliečiams įsidarbinimo ir gyvenimo Lietuvoje procesas yra pakankamai paprastas, atvykstantiesiems iš trečiųjų šalių norint įsidarbinti tenka pereiti nemažai procedūrų. Šiame straipsnyje aptarsime motinystės atostogų sąlygas Jungtinėje Karalystėje (JK), remiantis prieinama informacija.
Darbo sutartis Lietuvoje: pagrindiniai aspektai
Prieš pradedant dirbti Lietuvoje, svarbu turėti darbo sutartį, parengtą raštu dviem egzemplioriais. Sutartis gali būti tik lietuvių kalba arba lietuvių ir kita kalba, kurią abi šalys supranta. Darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Svarbu, kad sutartis būtų aiški tiek jums, tiek jūsų darbdaviui. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos vietos skyriui (Sodra) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jūsų darbo pradžios. Darbo sutartis įsigalioja, kai pradedate dirbti.
Jei jūsų darbdavys nepraneš apie jūsų įdarbinimą Sodrai, dirbsite nelegaliai ir nemokėsite mokesčių. Nelegalus darbas Lietuvoje yra draudžiamas ir gali turėti rimtų pasekmių. Jei norite patikrinti, ar darbdavys pranešė „Sodrai“ apie jūsų įdarbinimą, tai galite padaryti gavę skaidriai dirbančiojo asmens identifikavimo kodą (skaidriai dirbančiojo ID). Susiformavus skaidriai dirbančiojo ID galima patikrinti ar asmuo yra oficialiai įdarbintas pagal darbo sutartį, vykdantis savarankišką veiklą arba į Lietuvą komandiruotas asmuo. Darbuotojai gali gauti ID prisijungę prie Sodros paskyros gyventojui Meniu skiltyje kairėje pasirinkę meniu punktą Skaidriai dirbančioji ID arba pateikę prašymą Sodros skyriuje (iki 3 darbo dienų).
Darbo sutarčių rūšys Lietuvoje:
- Neterminuota darbo sutartis
- Terminuota darbo sutartis
- Projektinio darbo sutartis
- Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis
- Darbo keliems darbdaviams sutartis
- Laikinojo darbo sutartis
- Pameistrystės darbo sutartis
- Sezoninio darbo sutartis
Amžius ir darbo apribojimai Lietuvoje
Lietuvoje minimalus amžius dirbti yra 14 metų. Kaip ir suaugusiųjų, jų darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie nekenkia jų sveikatai, saugai ir mokymuisi. Asmenys iki 18 metų negali dirbti daugiau nei vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija įstatyme nustatytą ribą.
Darbo užmokestis Lietuvoje
Darbo sutartyje turi būti nurodytas atlyginimas, kuris negali būti mažesnis už minimalų atlyginimą, nustatytą Lietuvos Vyriausybės. Minimali alga nuolat kinta ir ją pasitikrinti galite čia. Šiuo metu minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1038 EUR prieš mokesčius (777 EUR į rankas), o minimalus valandinis darbo užmokestis yra 6,35 EUR prieš mokesčius. Minimalus atlyginimas yra taikomas nekvalifikuotam darbui. Nekvalifikuotu laikomas darbas, kuris nereikalauja specialių kvalifikacijų ar profesinių įgūdžių. Sutartyje taip pat gali būti numatyti susitarimai dėl premijų, priedų ar kitų papildomų kompensacijų pagal įvairias atlyginimo sistemas. Jūsų atlyginimas negali būti mažesnis nei darbuotojo, atliekančio tą patį darbą toje pačioje įmonėje. Jei dirbate poilsio dieną, kuri nėra numatyta pagal jūsų darbo grafiką, jums turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tas pats taikoma ir darbui švenčių dienomis.
Taip pat skaitykite: Darbo garantijos po motinystės atostogų
Darbo valandos Lietuvoje
Sutartyje turi būti nurodytos darbo valandos, kurios paprastai yra 40 valandų per savaitę, nebent būtų sutarta dėl trumpesnio darbo laiko ar ne visos darbo dienos. Darbo laiko grafikas taip pat turi būti aiškiai apibrėžtas, nurodant, kaip bus paskirstytos darbo valandos. Vidutinis darbo laikas (įskaitant viršvalandžius) negali viršyti 48 valandų per savaitę per septynių dienų laikotarpį. Dienos darbo laikas (įskaitant viršvalandžius) negali viršyti 12 valandų, o savaitės darbo laikas negali viršyti 60 valandų. Šios pertraukos metu galite palikti darbo vietą. Tarp darbo dienų (pamainų) turite turėti bent 11 valandų nepertraukiamo poilsio.
Darbdavio įsipareigojimai Lietuvoje
Prieš pradedant dirbti, darbdavys privalo raštu jus informuoti apie jūsų darbo sąlygas, darbo vietos taisykles, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Turite gauti visą reikiamą informaciją, pvz., darbo vietos adresą, pareigų aprašymą, pareigų pavadinimą, sutarties trukmę (jei tai terminuota sutartis), kasmetinių atostogų trukmę, atlyginimo detales, mokėjimo grafiką bei jūsų dienos ar savaitės darbo valandas. Darbdavys privalo užtikrinti jums saugią ir sveiką darbo aplinką. Jūsų darbo vieta turi būti suprojektuota taip, kad būtų išvengta sužeidimų ir sveikatos pavojų. Turi būti naudojama tik techniškai tvarkinga įranga. Prieš pradėdami dirbti, turite gauti nurodymus ir (arba) mokymus, kaip saugiai atlikti savo darbą.
Nuotolinis darbas Lietuvoje
Pagal Darbo kodekso 52 straipsnį, darbuotojas gali dirbti nuotoliniu būdu - iš namų ar kitos sutartos vietos. Tai leidžiama: darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Tam tikrais atvejais darbdavys privalo patenkinti prašymą (pvz., nėštumo, vaiko priežiūros ar sveikatos pagrindu). Darbdavys privalo: suteikti darbo priemones, kompensuoti išlaidas, aiškiai nurodyti, kam darbuotojas atsiskaito, sudaryti sąlygas darbuotojams bendrauti su kolegomis ir gauti reikiamą informaciją. SVARBU. Nuotolinis darbas nesumažina jūsų darbo teisių (stažo, karjeros galimybių, privatumo).
Kasmetinės atostogos Lietuvoje
Darbuotojams suteikiama teisė į 20 darbo dienų kasmetinių atostogų (valstybinės šventės neįskaičiuotos). Bent viena jūsų kasmetinių atostogų dalis turi būti ne trumpesnė nei dešimt darbo dienų, jei dirbate penkių dienų savaitę. Kai kurie darbuotojai gali turėti teisę į daugiau atostogų dienų (tėvystės atostogos, motinystės atostogos, ligos atostogos ir kt.). Jei Lietuvoje auginate vaiką iki 12 metų, jums suteikiama teisė į specialias atostogas, vadinamas mamadieniais ir tėvadieniais. Kiekvienas tėvas turi teisę į vieną papildomą laisvą dieną kas tris mėnesius. Tėvai, auginantys du vaikus iki 12 metų, turi teisę į 1 papildomą laisvą dieną per mėnesį. Tėvai, auginantys tris ar daugiau vaikų iki 12 metų, turi teisę į 2 papildomas laisvas dienas per mėnesį.
Vasaros darbas vaikams ir paaugliams Lietuvoje
Vasarą daugelis moksleivių ir studentų ieško galimybių padirbėti. Štai keli svarbūs darbo apribojimai: Studentams nebetaikomi darbo laiko apribojimai - jie gali dirbti iki 40 val. per savaitę. Vaikai (14-16 m.) gali dirbti tik lengvus darbus, nemokslo metu - iki 6 val. per dieną, bet ne daugiau kaip 30 val. per savaitę. Paaugliai (nuo 16 m.) gali dirbti iki 8 val. per dieną, bet ne daugiau kaip 40 val. per savaitę. Rašytinė darbo sutartis yra būtina visais atvejais, net ir įdarbinant nepilnamečius. Taip pat galioja draudžiamų darbų vaikams sąrašas, su kuriuo galite susipažinti čia.
Taip pat skaitykite: Motinystės teisės Lietuvoje
Darbo sutarties nutraukimas Lietuvoje
- Šalių susitarimu: Sutartį galima nutraukti abipusiu susitarimu, apie tai pranešus prieš 5 darbo dienas
- Darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių: Jei darbuotojas išeina iš darbo be rimtų priežasčių, jis turi pranešti darbdaviui ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų. Išeitinė išmoka tokiu atveju nėra nemokama
- Darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių: Jei darbuotojas turi svarbią priežastį (pvz., prastova, nemokamas atlyginimas, liga), jis turi pranešti apie sutarties nutraukimą prieš 5 darbo dienas. Jei darbo santykiai truko ilgiau nei metus, išmokama dviejų vidutinių atlyginimų išeitinė išmoka; jei trumpiau - vieno atlyginimo dydžio
- Darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės: Darbdavys turi pranešti apie nutraukimą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį (arba prieš 2 savaites, jei darbo santykiai trumpesni nei metai). Išmokamos tokios pat išmokos, kaip ir esant darbo sutarties nutraukimui darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
- Darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės: Darbdavys gali nutraukti sutartį be įspėjimo ir išeitinės išmokos, jei darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas
- Darbdavio valia: Darbdavys gali nutraukti sutartį ir išmokėti šešių mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką, pranešęs apie tai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas
Kaip darbuotojams ginti savo teises Lietuvoje?
Susidūrę su darbo teisių pažeidimu kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją.
Motinystės atostogos Jungtinėje Karalystėje (JK)
Deja, pateiktoje informacijoje tiesiogiai apie motinystės atostogų sąlygas JK nėra. Tačiau, remiantis bendrais principais ir kita prieinama informacija, galima sudaryti bendrą vaizdą:
Teisė į motinystės atostogas JK
Norint turėti teisę į motinystės atostogas JK, darbuotoja turi:
- Būti darbuotoja (angl. employee), o ne savarankiškai dirbanti (angl. self-employed).
- Pranešti darbdaviui apie nėštumą iki 15-os savaitės iki numatomo gimdymo termino (arba kuo greičiau, jei tai neįmanoma).
- Išdirbti pas darbdavį nepertraukiamai bent 26 savaites iki 15-os savaitės iki numatomo gimdymo termino.
Motinystės atostogų trukmė JK
JK motinystės atostogos trunka iki 52 savaičių. Jos skirstomos į:
- Privalomas motinystės atostogas (angl. Compulsory Maternity Leave): tai yra pirmosios 2 savaitės po gimdymo (4 savaitės, jei dirbate fabrike).
- Papildomas motinystės atostogas (angl. Additional Maternity Leave): likusi dalis iki 52 savaičių.
Motinystės išmoka JK (Statutory Maternity Pay - SMP)
Jei atitinkate reikalavimus, galite gauti motinystės išmoką (SMP). SMP mokama iki 39 savaičių:
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų gidas
- Pirmosios 6 savaitės: 90% jūsų vidutinio savaitinio uždarbio prieš mokesčius.
- Likusias 33 savaites: 139,58 svarų per savaitę (ši suma gali keistis) arba 90% jūsų vidutinio savaitinio uždarbio, priklausomai nuo to, kuri suma yra mažesnė.
Kitos galimos išmokos JK
Be SMP, galite turėti teisę į kitas išmokas, tokias kaip:
- Motinystės išmoka (angl. Maternity Allowance): mokama, jei nesate įdarbinta, bet esate dirbusi ir mokėjusi mokesčius.
- Universalus kreditas (angl. Universal Credit): išmoka, skirta padėti žmonėms su pragyvenimo išlaidomis.
Grįžimas į darbą po motinystės atostogų JK
Po motinystės atostogų turite teisę grįžti į tą patį darbą su tomis pačiomis sąlygomis. Jei jūsų darbdavys negali to užtikrinti, jis turi pasiūlyti jums tinkamą alternatyvą.
Kaip kreiptis dėl motinystės išmokų JK
Norėdami kreiptis dėl motinystės išmokų JK, turėsite kreiptis į savo darbdavį (dėl SMP) arba į Jobcentre Plus (dėl Maternity Allowance). Turėsite pateikti įrodymus apie savo nėštumą ir pajamas.
Diskusijos Lietuvoje dėl išmokų vaikus auginantiems tėvams
Lietuvoje netyla diskusijos apie mokslininkų siūlomą socialinį modelį, vaikus auginantys tėvai pokyčių laukia nerimaudami. Grįžta pasiūlymai mažinti išmokas vaikus auginančioms ir dirbančioms mamoms. Antraisiais metais tėvams, auginantiems vaikus, suteikta lengvata dirbti neprarandant išmokos buvo skirta kriziniu laikotarpiu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią bet kurį išmokų mokėjimo modelį pasirinkę tėvai visas išmokas gautų tik tada, kai nedirba. Tai reiškia, kad uždirbdamas daugiau už išmoką, toks asmuo išvis praras valstybės paramą vaikui augint.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, dalyvavęs rengiant naują Lietuvos socialinį modelį, teigia, kad šiuo metu galiojanti tvarka, pagal kurią antraisiais vaiko priežiūros metais mokama 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa vienam iš tėvų, kuris dirba ir realiai neprižiūri vaiko, yra ydinga. Asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė ryšiams su visuomene Rasa Žemaitė įsitikinusi, kad nėra prasmės iš konteksto ištraukti vienos pataisos. Anot jos, svarbu paminėti, kad daugelis partijų deklaratyviai teigia apie rūpinimąsi dirbančiomis šeimomis, tačiau rinkiminiai pažadai lieka pažadais.
Viceministras Laisvūnas Bartkevičius pasipiktinusius tėvus skuba raminti. Ekonomistas R.Lazutka teigia, kad diskusijų dėl pateiktų pasiūlymų nebijo, nors visuomenė bus sujudinta ir kils nepasitenkinimas. Antraisiais metais tėvams, auginantiems vaikus, suteikta lengvata dirbti neprarandant išmokos buvo skirta kriziniu laikotarpiu - auklei ar darželiui apmokėti. Tad krizė baigėsi, laikas grąžinti skolas. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 40 proc. nuo vidutinio atlyginimo tėra kiek daugiau nei 200 eurų. Privačių darželių kainos svyruoja nuo kiek daugiau nei 200 eurų iki daugiau nei 400 eurų už ugdymą, lankant darželį visą dieną. Seime vyksta diskusijos dėl vaiko priežiūros antraisiais metais. Tokia praktika ne visai atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo paskirtį, nes šis draudimas turi kompensuoti dalį prarastų pajamų. Kita vertus, esant dabartinėms demografinėms tendencijoms Lietuvoje, turi būti visokeriopai skatinamas gimstamumas, sudaromos palankesnės sąlygos šeimoms auginti vaikus. Tik stabili valstybės politika šiuo klausimu gali pagerinti vaikų gimstamumą.
Reikia pripažinti, kad tokie siūlymai prasilenkia su ekonomine logika ir kastų dar gilesnę duobę po Lietuvos demografinėmis tendencijomis. Šiuo metu galiojanti tvarka suteikianti galimybę antraisiais vaiko priežiūros metais ir dirbti, ir gauti socialinę išmoką (nors ir labai simbolinę), leido tėvams greičiau, bent iš dalies, sugrįžti į darbo rinką. Kitaip sakant, iki šiol darbo santykių reguliavimas šiuo aspektu buvo lankstesnis. Tėvai galėjo rinktis ilgesnes vaiko priežiūros atostogas, gauti jiems priklausančią socialinę draudimo išmoką, bet kartu ir dalyvauti ekonominėje veikloje, mokėti mokesčius. Atsisakius tokio principo turėtume ne lankstesnį, o labai suvaržantį ir neefektyvų darbo santykių reguliavimą. Skaičiuojama, kad artimiausiu metu ši pataisa paveiks apie 285 tūkst. dirbančių porų, susilaukusių atžalų.
Patarimai besikreipiantiems dėl motinystės išmokų
Tekste aptariama situacija, kai darbuotoja abejoja, ar jai priklauso motinystės išmoka. Jai patariama kreiptis į Job Centre, užpildyti reikiamas formas ir išsiųsti dokumentus. Taip pat patariama pasidomėti Maternity Allowance išmoka ir jos sąlygomis.
tags: #motinystes #atostogos #uk