Bitininkystė yra svarbi žemės ūkio šaka, o bičių motinėlių auginimas ir apvaisinimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių bityno produktyvumą ir bičių šeimų sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime bičių motinėlių apvaisinimo technologijas, genetiką, auginimo ypatumus ir priežiūrą.
Bičių Motinėlių Svarba ir Genetika
Svarbiausio bičių šeimos nario - motinos kokybė turi esminės įtakos ne tik konkrečios bičių šeimos ūkiniam naudingumui, bet ir viso bityno bei bitininko bitininkavimo rezultatams. Bityno šeimų motinos gyvena ir darbuojasi panašiomis sąlygomis ir jų darbininkės bitės skrisdamos į nektaro šaltinius ir kitais reikalais yra linkusios pasirinkti bendrais kvapų nužymėtos krypties, kuri arti bityno yra visų kaimyninių bityno bendra kryptis, o jeigu nektaro yra gausu, tai ir iki to šaltinio tampa bendru visoms bityno šeimoms. Todėl bitininkai turintys po kelis keliolika bitynų stebi gana skirtingus ūkinius jų našumus, nors bičių prigimtis ir taikomos tos pačios bitininkavimo technologijos. Tuo būdu siekiant optimizuoti visų bitynų našumus paranku turėti gana įvairių savybių kokybiškas šeimas.
Bičių pasaulyje motinėlės ir trano paveldimos genetinės medžiagos įtaka palikuonims labai skiriasi nuo kitų gyvūnų. Tuo tarpu, kai gyvulių paveldimumo santykis tarp motininės ir tėvinės medžiagos yra visada 1:1, bičių atveju situacija kitokia. Čia labai aiškiai matosi, kad motininės medžiagos įtaka iš pradžių labai svyruoja, bet paskui apsistoja ties 62 %. Taigi šiame lygmenyje ir lieka galutinė bičių tėvų (tranų) genų įtaka palikuonių paveldimiems požymiams.
Produktyviausios bičių motinėlės ir jų šeimos būna dažniausiai tada, kai susiporuoja grynarasė motinėlė su kitos grynos rasės tranais. Šita F1 karta yra daug stipresnė ir atneša daugiau medaus, geriau žiemoja. Svarbu, kad norimos bičių rasės šeimų būtų nuo 30 iki 40. Bitininkai turi taip pat pagalvoti ir apie gerai sukurtas tėvines šeimas ir pasirūpinti kad apvaisinimo punkte būtų kuo daugiau subrendusių tranų. Ne paslaptis, kad gerai prižiūrėta t9 7vinė šeima turi tiek tranų, kiek jų yra 4 normaliose šeimose. Apvaisinimo punkte netoleruokite geliančių, linkusių spiesti, tinginiaujančių šeimų. Jei tokių yra, reikia jau iš anksto pakeisti jų motinėles arba tokias šeimas išvežti kitur.
Natūralus ir Dirbtinis Apvaisinimas
Natūralus Apvaisinimas
Pavasarį, kai avilį palieka senoji bičių motinėlė ir atsiskyręs spiečius (apie 30-40 proc. visų avilio bičių), likusios bitės užaugina naują motinėlę. Apvaisinimas vyksta ore, skrendant. Bičių tranai (jų šeimoje būna apie 2000), pajutę, kad jaunoji motinėlė išskrido iš avilio apsivaisinti - ima ją vytis (paprastai vejasi apie 300-400 tranų). Tačiau jaunajai motinėlei vienos "aukos" nepakanka. Bičių motinėlė yra unikali jau vien tuo, jog tranų spermą ji laiko specialiame organe - spermos maišelyje. Tyrimais įrodyta, kad natūraliai susiporavusios motinėlės savo spermotekoje turi 5-6 mln. spermatozoidų, kurių užtenka visam likusiam gyvenimui. Grįžusi į šeimą apvaisinta motinėlė daugiau jos nebepalieka, tačiau sena motinėlė gali išskristi su spiečiumi.
Taip pat skaitykite: Progesterono žvakutės po IVF
Praktiniame motinėlių auginimo darbe pasitvirtino nuomonė, kad pats realiausias motinėlės skridimo nuotolio spindulys, kuriame ji susitinka su tranais, siekia iki 2 kilometrų. 2007 metais Baltrum saloje (Vokietijoje) buvo pastebėta, kad bičių motinėlės skrenda iš vienos salos į kitą, nepaisant vandens. Kadangi saloje trūko carnikos rasės tranų, jaunos carnikos rasės motinėlės nuskrido į kitą salą ir ten susiporavo su bakfasto veislės tranais.
Dirbtinis Apsėklinimas
Be natūralaus apvaisinimo, motinėlės gali būti apvaisinamos dirbtinai. Lietuvoje dirbtinis bičių apvaisinimas pradėtas 1991 m. Žemdirbystės institute habilituoto biomedicinos mokslų daktaro Jono Balžeko. Dirbtinai apvaisinant bičių motinėles, kontroliuojama ne tik motinėlių, bet ir tranų kokybė. Šis apvaisinimo būdas yra naudojamas moksliniams tyrimams, išlaikant įvairių bičių rasių ir jų linijų grynumą bei norint gauti tarplinijines ir tarprasines mišrūnes. Dirbtinai apvaisinant motinėles atsiranda galimybė jas selekcionuoti pagal produktyvumą, spietlumą, piktumą, medaus dengimą, atsparumą ligoms ir kitus teigiamus rodiklius.
Dirbtinis apvaisinimas yra brangus, bet bičių, kaip ir kitų gyvūnų, veislininkystė svarbi. Juk bitę motinėlę apvaisina nuo keliolikos iki keliasdešimties tranų, genetika labai susimaišo. Tad dirbtinio apvaisinimo poreikis bus, nes kol kas bičių motinėlių veisėjai pagrindinę genetinę medžiagą siunčiasi iš Austrijos, Vokietijos ir kt. veislynų.
Tranų Įtaka ir Priežiūra
Tarp kitko kaip taisykle pasitvirtina, kad mes visi biciuliai per mazai demesio kreipeme i tranu itaka, kuri dazniausia visas pastangas, geras motineles isauginti, suzlugdo.
Apvaisinimo punkto darbuotojas prisipažino, kad jam nepavyko tėvinių šeimų išlaikyti auksčiausioje formoje. Geriausiai išrinkti šeimas, kurių motinėlės yra patikrintos ir tarppusavyje seserys. Kita galimybė, išrinkti šeimas, kurių motinėlės taip pat patikrintos, bet nėra giminingos. Traninius rėmus į šeimas sudėti geriausia yra prieš 44 dienas. Rėmeliai turi būti vienas nuo kito atskirti 45 mm, nes traninės akelės yra didesnės, tai yra ilgesnės nei kitos, ir užima daugiau vietos. Tada bitės laisvą vietą gali geriau išnaudoti tėvinių akelių formavimui.
Taip pat skaitykite: Nevaisingų porų teisės po veto
Gerai paruošta bičių šeima per 5 dienas siuva tėvines akeles, o motinėlė iš kart ima dėti kiaušinėlius. Iš abiejų jo pusių geriausia įdėti po rėmelį su kiaušinėliais ar jaunais perais. Tokiu būdu į medaus aukštą bus priviliota daug jaunų bičių. Jos labai gerai prižiūri ir tranų perus. Šį procesą galima nuolat kartoti, tačiau būtina atsižvelgti į tą faktą, kad šeima nesugeba prižiūrėti daugiau kaip 3 tėvinių rėmelių. Išsiritus ir turint tiek daug tranų, higiena bičių šeimoje ima mažėti. Maitinamos jos kas 3 dienas, po 1,5 l. Kodėl traninius rėmelius reikia įdėti prieš 44 dienas? Kaip žinome, tranai vystosi 24 d. Subrendę jie yra maždaug 40 dieną po kiaušinėlio padėjimo.Tos papildomos 4 dienos yra traninių korių siuvimui.
Tranų vaisingas amžius siekia nuo 10 iki 12 dienų. Kas siekia gerų motinėlių apvaisinimo rezultatų, privalo gerai prižiūrėti tėvines šeimas.
Veislininkystė ir Atranka
Minėtas veislinių linijų skiriamąsias savybes galima formuoti ir pačiam bitininkui gerai įvaldžius veisimo priemones išryškinančias prigimtines bičių motinos ir jos palikuonių savybes. Dabar naudojama indeksų kompleksu vertinama motinos kokybė teikia bendrą vaizdą apie motinos ūkinį vertingumą, tačiau norint turėti pakankamai žinių apie motinos ar net veislinės linijos išskirtinumus tenka atlikti papildomų ypatybių stebėjimus: pvz. Motinos išskirtinumai nuo darbininkės ir ne tik (kaip vėliau matysime) prasideda nuo lervutės maitinimo. Šių išskyrų sudėtis yra priklausoma nuo šio maisto prigimties, o mes žinome, kad žiedadulkės (bičių duonelės pagrindas) yra įvairios. Ši dieta įtakoja bičių pienelio sudėtį ir kiekį. Tai būsimos motinos lervutė pradeda jausti nuo trečios savo egzistavimo dienos.
Kadangi motinos apvaisinime dalyvauja 7-20 tranų, tai sumažina perų ligas ir šeimos ilgaamžiškumas žymiai padidėja. Tai tyrę Palmer, bei Trapy ir Prttis nustatė, kad 83% pagerėjimo priklausančio dėl daugybinio apvaisinimo yra po poravimosi mažiausiai su 7 tranais. Tranų auginimas šeimose prasideda gana anksti pavasarį ir tada jie išauga beveik geriausi. Tuo pačiu pastebėta, kad motinos ilgaamžiškumas ir ūkinė vertė yra žymiai priklausoma nuo tranų kokybės.
Bičių Motinėlės Priežiūra ir Apsauga
Sveika, jauna ir kokybiška motina savo skleidžiamais feromonais ir kitomis priemonėmis išlaiko bites darbininkes dirbančias pagal amžių tokius darbus, kurie užtikrina bičių šeimos veiksmus atitinkančius avilio vidaus ir aplinkos pokyčius ir būvį. Naujame koryje kiaušinėliai pradedami dėti centrinėje dalyje maždaug 5 cm skritulyje, kurį pridėjusi pradeda eiti minėto skritulio pakraščiu ir maždaug colio (2,5 cm) juosta deda kiaušinėlius. Išdėjusi porą juostų, pereina į kitą korio pusę ir vėl nuo centro išdeda porą juostų. Tada eina į kitą korį besiglaudžiantį su pirmuoju ir padeda centrinį skritulį ir tik vieną juostele. Jeigu diena trumpesnė arba vėsesnė, tai dėjimą baigia. Tokia dėjimo maniera parodo, kad klimatinės sąlygos padėtiems kiaušinėliams turi būti inkubacinės ir išsiritę perai nuo maisto generuotą šilumą neišbarstys, o avilio ventiliaciją užtikrins medų viršutinėje avilio arba korių dalyje iškrovusios lauko bitelės, kurios per avilio centrą leidžiasi žemyn į laką.
Taip pat skaitykite: Vaikų susilaukimas be pagalbinio apvaisinimo
Kitu požymiu kaip savo tyrimais parodė Emanuelis Amirs, Carlos Vega Melandez, Kevin Le, Michelina K. Strand, David R. Tarpy, Olav Rueppe (Šiaurės Karolinos universiteto USA, Žodinis pranešimas 2018 m. bičių tyrėjų simpoziume) gali būti kiaušinėlių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai. Jie gali parodyti motinos kokybę bei/arba visos kolonijos pajėgumą. Kadangi metuose ne tik kinta motinos dėslumas, taip pat keičiasi ir bičių kiekis avilyje ir šis kitimas yra netolygus bet banguojantis daugiausia išryškėjantis perų kiekyje, kuris bendru atveju pavaizduotas vidurio platumų klimato juostai. Apart idealaus motinos dėslumo įvairiose vertinimo metodikose yra vertinama: šeimos dydis, spartus šeimos pavasarinis gausėjimas, temperamentas, spalva, avilio svorio prieaugio spartumas, peržiemojimo stiprumas ir atsparumas ligoms bei pesticidų poveikiui.
Nors pačios bičių motinos retai užsikrečia ir serga ypač virusinėmis ligomis dėl dažno spetimosi ir lyginant su darbininkėmis žymai stipresnės imuninės sistemos bei ramesnės aplinkos nei lauko bitės, tačiau pastarosios užsikrėtusios laukuose ar nuo įskridusių svetimų tranų sudaro virusinę aplinką užkrečiančią lervutes ir maistą motinai. Jeigu šeima yra ilgai stresuojama mažėja tokių bičių ilgaamžiškumas, didėja perų žūstamumas bei dažniau šeimos žūsta žiemą ir pavasarį, kadangi tokios šeimos nebesugeba išsiauginti pakeičiančių motinų.
Bičių šeimose virusų atsiradimui ir plitimui nemažą reikšmę turi ir jų erkės, kurios parazituoja ne tik suaugusias bites, bet ypač lervutes, kurias gali užkrėsti (jeigu pačios yra virusuotos) virusais. Iš virusuotų lervučių, jeigu bitelė užsikrėtė lėliukės formoje išsirita virusą nešiojančios bitelės, tai jos maitindamos lervutes ir bičių motiną, jų ilgaamžiškumą sumažina iki kelių savaičių ir tokia šeima neišvengiamai žūsta.
Aplinkos Veiksniai ir Apsauga nuo Pesticidų
Pastaruoju metu visame pasaulyje plinta cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, kuris nedidelėmis sąnaudomis įgalina žymiai padidinti ūkinių kultūrų derlingumą. Šią cheminę panaudą pradėjus taikyti augalų apsaugai nuo kenkėjų be tinkamos technologijos tausojančios aplinką, pastebėta, kad ne tik skurdėja gyvūnų įvairovė, bet ir dėl pakintančios ekosistemos augalų derlingumas. Ypač tai ryšku dėl sumenkusios augalų apdulkintojų gausos ir įvairovės. Plačiai žinoma, kad dėl to derlingumo sumažėjimo (mažėjant bičių aplinkoje) per metus patiriama iki 14*109 $ nuostolių.
Kurį laiką masinės bičių žūties priežastimi laikyta virusai Varoa erkėse plintantys bitynuose, tačiau tiek Jav, tiek Prancūzijos mokslininkai tiriantys bičių fiziologiją pastebėjo, kad po purškimo beveik per savaitę aviliuose su purkštus laukus lankančiomis bitėmis jų sumažėjo 3 kart daugiau nei įprasta.
Illinojaus universiteto mokslininkai Wenfu Mao su bendradarbiais tirdami pesticidų ir akaricidų detoksikaciją bitėse nustatė, kad ji iš principo yra panaši nikotino detoksikacijos fiziologiniam veikimui. Tačiau dabar naudojami ypač nuodingi insekticidai bičių nebegali būti detoksikuojami pilnai ir mažiau paveiktos bitės dar grįžta į avilį, bet jų ilgaamžiškumas būna sumažėjęs du ir daugiau kartų, o tokių bičių pamaitinta motina toksišku maistu irgi nusilpsta ir keičiama jau pirmais gyvavimo metais neparodžiusi prigimtinių našumo savybių.
Bičių Veislės Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios bičių rasės atsirado dėl natūralios ir dirbtinės atrankos. Pačios populiariausios šiuo metu yra Karnikos ir Bakfasto. Kai kurie bitininkauja su Kaukazo kalnų pilkosiomis. Be šių trijų įvardytų rasių lietuvių bitynuose tai pat sutinkamos Nigra, italijos, vietinės, mišrūnės ir dar mažiau populiarios kitos rasės. Tačiau grynai lietuviškos rasės jau seniai nebėra. Netgi miškų drevėse galite pasigauti tik invazines mišrūnes. Karnikos rasė (Krainos bitė): Ši rasė yra išvesta natūraliu būdu. Dėl polinkio stipriai daugintis yra labai mėgstama mūsų bitininkų. Charakteris ramus ir taikus. Šios rasės bitės sparčiai vystosi pavasarį, todėl efektyviai renka nektarą iš ankstyvų medingų augalų ir garantuoja pavasar…
Tarptautinis Bendradarbiavimas ir Naujovės
Šiandien su Punsko ir Suvalkų lietuvių bitininkais artimai bendraujame. Dažnai nuvykstame vieni pas kitus. dalyvaujame šventėse, konferencijose, mugėse. Sudėtingesni klausimai bitininkus nuveda į mokslo bei tyrimo įstaigas. Bitininkystės skyriuje Puvaluose dažnai lankosi bitininkai io Lietuvos , mokslo darbuotojais ir bitininkai praktikai. Pulavų bitininkystės skyrius, nors ir kukliai pavadintas yra vienas svarbiausių Europos mokslinių centrų, skirtų bitininkystei - Nacionalinio sodininkystės tyrimų instituto Bitininkystės skyrius. Šis institutas yra tapęs ne tik lenkų, bet ir daugelio kitų šalių bitininkystės bendruomenės atramos tašku. Vienas iš svarbiausių Pulavų skyriaus darbų - bičių motinėlių auginimo ir dirbtinio apvaisinimo metodų tobulinimas. Čia sukurti metodai leidžia tiksliai atrinkti, kokias savybes paveldės bičių šeimos. Tokiu būdu išlaikomos produktyvios, ramios ir ligoms atsparesnės bičių linijos.
Institutas šiuo metu turi modernią bičių produktų kokybės tyrimų laboratoriją, kurioje tikrinamas medaus, bičių duonos, vaško ir kitų produktų kokybė bei saugumas. Pulavų institutas garsėja savo tarptautiniais ryšiais. Vienas iš įdomesnių pavyzdžių - projektas SMARTBEES, skirtas bičių genetinei įvairovei ir sveikatai stiprinti. Jo metu Pulavuose buvo organizuoti praktiniai mokymai bičių selekcijos tema. Šie mokymai buvo vykdomi daugelyje Europos šalių, tame tarpe ir Lietuvoje. Mokymus vedė prof. Malgorzata Bienkowska. Mokymų metu buvo aiškinamasi, kaip teisingai atlikti selekcinį darbą, kaip auginti tranines šeimas, kokių klaidų vengti. Reikia paminėti, kad Pulavų instituto mokslininkai ne kartą bendradarbiavo su Lietuvos kolegomis. Be to, Lietuvos bitininkai ir selekcininkai naudojasi Pulavų institute sukaupta patirtimi.
Pastaraisiais metais Lietuvos ir visos Europos bitininkai susiduria su naujais iššūkiais: plastiko (įskaitant plastikinius avilius ir korius) paplitimu, mikroplastiko ir „amžinųjų cheminių medžiagų“ (PFAS) skvarba į aplinką bei pesticidų keliama rizika bičių sveikatai. Reikia nepamiršti ir daugybės polistirolinių ir poliuretaninių avilių gamintojų daugėja Lenkijos ir Lietuvoje. Šios temos intensyviai nagrinėjamos kaimyninėje Lenkijoje - universitetuose ir tyrimų institutuose.
LSMU Gyvūnų reprodukcijos laboratorijos vadovė dr. Neringa Sutkevičienė dalyvavo 47-ame pasauliniame bitininkystės kongrese „Apimondia“, vykusiame Stambule. Kongrese pristatyti įvairių šalių medaus pavyzdžiai, eksponuoti aviliai, bitininkų apranga, bitininkavimo technika, vaistai ir papildai bitėms, įvairiausi apiproduktai, kosmetika ir t. t.
Naujiena - bičių šilkas (natūralus keturių sluoksnių baltyminis pluoštas, kurį pasigamina ir tarsi apsivelka bitės lervos vystymosi metu, jis lieka korio akutės šonuose bitei išsiritus). Dėl biologinių savybių šilkas gali būti naudojamas medicinoje ir biomedicinoje. Kipro mokslininkai darė tyrimus ir paruošė metodiką, kaip paimti šį šilką ir pagaminti iš jo tirpalą, tinkamą biomedicinos reikmėms naudoti.
Žinome apie šaldomą tranų spermą, bet jau šaldomi ir embrionai - bičių lervutės, ką bitininkai vadina vikšreliu. Mokslininkai tiria, kaip ir kada geriau užšaldyti, kad paskui lervutė būtų gyvybingesnė.
tags: #motineliu #apvaisinimo #technologijos