Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai, vaikams ir jaunimui tenka susidurti su daugybe iššūkių renkantis ateities profesiją. Straipsnyje nagrinėjama, kaip tėvai, mokytojai ir visa visuomenė gali padėti jaunajai kartai ugdytis savarankišką nuomonę, įvertinti savo stipriąsias puses ir priimtiInformacijos amžiuje, kai vaikai gauna daug informacijos iš įvairių šaltinių, svarbu suteikti jiems galimybę ramiai apdoroti šią informaciją ir nepersistengti. Taip pat svarbu priminti, kad kuo daugiau dalykų reikėtų išbandyti praktiškai, o ne tik virtualioje erdvėje.
Šiuolaikiniai Vaikai: Iššūkiai ir Ypatumai
Šiuolaikiniai vaikai auga aplinkoje, kurioje gausu konkurencijos ir noro kuo greičiau patirti kuo daugiau. Tai lemia didelį informacijos srautą ir emocijų intensyvumą, kuris gali ne tik turtinti, bet ir varginti. Vaikams kartais nebelieka laiko pagalvoti apie tai, ko jie iš tiesų nori, užsiimti malonia veikla, atsipalaiduoti ir sugrįžti į vidinę pusiausvyrą. Todėl svarbu leisti vaikams ramiai apdoroti gaunamą informaciją ir neskubinti jų.
Šiuolaikiniai vaikai, dažnai nuomonę susidarantys iš virtualių šaltinių, įtakos formuotojų socialiniuose tinkluose bei portaluose, turi galimybę ir priminti, kad kuo daugiau dalykų reikėtų išbandyti praktiškai - naują žaidimą pažaisti lauke su draugais, o ne kompiuteryje, dominančią profesiją išbandyti atliekant praktiką vasarą ir patikrinti ar susidarytas įspūdis atitinka realybę.
Savarankiškumo Ugdymas: Tėvų Rolė
Vaikų savarankiškumas labai priklauso nuo vaiko santykio su tėvais. Šeimose, kuriose tėvai yra drąsinantys, kantrūs, pasitikintys savo vaiku, dėmesingi vaiko poreikiams, tačiau tuo pačiu gebantys tinkamai apibrėžti pageidaujamo elgesio ribas, vaikai auga kur kas savarankiškesniais. Priešingai nei šeimose, kur vaiko poreikiai tampa pagrindiniu suaugusiųjų dėmesio objektu, kur jis pernelyg saugomas ir globojamas, kur pasiektas rezultatas tampa daug svarbesniu už įdėtas pastangas.
Puldami patarinėti vaikui, jam to nepaprašius, nusiunčiame paslėptą žinutę, kad aš netikiu, jog tu pats pajėgus išspręsti kilusią situaciją, kad tu sugebėsi savarankiškai atrasti tinkamą sprendimo būdą. Taigi patardami slopiname vaiko pasitikėjimą savimi bei sudarome sąlygas jam patirti gėdą dėl nežinojimo. Taip vaikai tampa jautrūs nesėkmėms, tad skaudžiai išgyvena padarytas klaidas. O klaidos yra būtinos, kad atrastume kuo daugiau būdų sunkumams įveikti, kad lavintume savo mąstymą ir stiprintume turimus gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Šunų reakcija į nėštumą
Pasistenkite išlaukti kol vaikas pats ras atsakymą ar paprašys jūsų pagalbos ar patarimo. O jei vis tik nusprendžiate įsiterpti - patarimą pateikite ne kaip savo siūlomą nuomonę ar sprendimą, bet kaip pavyzdį - pasidalinkite savo patirtimi ar išmoktomis pamokomis, papasakodami ne tik apie kilusią problemą bei jūsų rastą atsakymą, bet ir apie kelią kaip iki jo ėjote, kokias pamokas išmokote, kaip „išmąstėte” tokį pasirinkimą.
Nemažiau svarbus yra tėvų palaikymas vaikui priėmus sprendimą. Net jei jaunuolio pasirinkimas neatitinka tėvų lūkesčių, manau, dera gerbti jo sprendimą. Turime suvokti, kad jaunoji karta visai kitaip mato pasaulį, kitaip supranta gyvenimo prasmę ir karjeros sėkmę.
Kartų Skirtumai Renkantis Karjerą
Lyginant šiuolaikinės kartos ir jos tėvų karjeros sprendimus, pastebėta ir panašumų, ir skirtumų. Abiejų kartų karjeros sprendimams didžiulės įtakos turėjo istorinis ir kultūrinis kontekstas. Šiuo aspektu ypač reikšminga šveitimo politika, tiksliau - stojimo į aukštąsias ir kt. mokyklas sąlygos, nuo kurių priklauso karjeros pasirikimų galimybių ribos ir būtinybės apsispręsti momentas.
Jaunoji karta, lyginant ją su karta, kuri karjerą rinkosi prieš dvidešimt metų, savo karjeros sprendimus grindžia racionalesniais argumentais, išsamesne galimybių analize, akcentuoja ir noriai komentuoja savo unikalumą bei demonstruoja aukštą savivertę.
Ankstesnėms kartoms studijų srities pasirinkimas dažniausiai reiškė įsipareigojimą vienai sričiai visam gyvenimui. Tuo tarpu šiuolaikinės kartos sprendimams būdingas neužbaigtumas, užsitęsęs sprendimo tikrinimas. Dažnai net baigdami bakalauro ar magistro studijas šios kartos atstovai vis dar abejoja, ar pasirinktas teisingiausias kelias, drąsiai „keičia kursą“, imasi kitos srities veiklų ar studijų. Todėl mes, tėvai, turėtume įsiklausyti į vaikų dvejones bei neskubėti jų atkalbėti.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globa Lietuvoje
Kitas labai ryškus pokytis yra susijęs su sprendimą priimančių žmonių savarankiškumu. Šiandieniniai studentai savo studijų pasirinkimą dažnai įvardija ne kaip asmeninį, o kaip šeimos sprendimą, pasakoja, kaip artimieji padėjo rinkti informaciją apie studijų programas, talkino pildant dokumentus internete, dalyvavo pasirašant sutartis ir įsikuriant studijų mieste. Manau, tai visai geras ženklas: tėvų palaikymas yra reikalingas ir vertinamas.
Tėvų Rolė Renkantis Studijas ir Karjerą
Karjeros kelio pasirinkimas - sudėtingas jauno žmogaus sprendimas, keliantis jam nemažai nerimo dėl nežinomybės. Todėl mylintys tėvai, manau, turėtų būti šalia, palaikyti ir, esant poreikiui, padėti vaikams objektyviai įsivertinti save ir susigaudyti tarp gyvenimo siūlomų galimybių. Jei apsispręsti turintį žmogų užvaldo nerimas dėl sprendimo pasekmių (kaip tai paveiks mano gyvenimą? ką reikės daryti, jei nepasiseks?), stresas jam trukdo galvoti, svarstyti ir teisingai pasirinkti. Ypač šį stresą didina laiko spaudimas ir begalinis karjeros sprendimo sureikšminimas. Tėvai, manau, turėtų ne didinti, o kaip tik švelninti įtampą. Jie, turėdami daugiau gyvenimiškos patirties, juk gali patvirtinti, kad „ne tos studijos“ ar „ne visai tas pirmas darbas“ - tikrai ne pasaulio pabaiga.
Svarbu prisiminti, jog renkasi vaikas ir reikia įsiklausyti į jo mintis bei argumentus. Mūsų, tėvų, rolė - būti šalia, palaikyti ir pasidalinti savo įžvalgomis, kaip pavyzdžiais. Atsitraukdami, palikdami vaiką vieną nuspręsti, turime būti tikri, kad vaikui nestinga savarankiškumo, ryžto, atsparumo stresui, ir jis tai įrodė kitose gyvenimo situacijose. Bet ir tokiu atveju vaikams gera jausti artimiausių žmonių pritarimą, kalbėtis apie ateitį, drauge aptarti galimus karjeros variantus.
Mokytojas - Profesija, Reikalaujanti Pašaukimo
Dažnai sakoma, kad geras mokytojas - tai ne tik profesija, bet ir pašaukimas. Visuomenėje nuolat svarstoma, kokių savybių mokytojas turėtų turėti, kad vaikai jaustųsi saugūs, bet kartu būtų įtraukti ir pasirengę mokytis. Atrodytų, kad atsakymas paprastas: geriausias mokytojas yra profesionalus, išsilavinęs, mylintis savo darbą ir gebantis užmegzti ryšį su vaikais.
Šiandien Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių kalbama apie mokytojų trūkumą. Ir tai nestebina, nes šiuolaikiniam mokytojui keliami didžiuliai lūkesčiai: tikimasi, kad net pradinių klasių mokytojas vienu metu bus ir psichologas, ir draugas, ir įkvepiantis lyderis, ir kantrus žinių perteikėjas. Suprantama, nė vienas žmogus negali iki galo atitikti visų šių lūkesčių.
Taip pat skaitykite: Saulės akiniai vaikams: stilius ir apsauga
Kalbėdami apie mokytojus, neretai mintyse piešiame idealaus pedagogo portretą: jis turi būti kantrus, kūrybingas, empatiškas ir nuolat domėtis naujovėmis. Visa tai labai svarbu, bet „tobulo“ mokytojo nėra - kiekvienas jų yra žmogus su savomis stiprybėmis ir silpnybėmis. Todėl atsakymas į klausimą, koks turi būti geras mokytojas, nebūtinai visiems bus vienodas. Vienam vaikui svarbu, kad jo pradinių klasių mokytojas kantriai ir ramiai padėtų įveikti sunkumus. Kitam geriausiai padės iniciatyvus ir kūrybingas ikimokyklinio ugdymo mokytojas, gebantis per žaidimus įtraukti į pažinimo pasaulį. Tad geriausias mokytojas nebūtinai yra tas, kuris aklai laikosi knygų ir programų. Svarbiausia - gebėjimas užmegzti ryšį su vaiku ir jį įkvėpti. Šis ryšys tampa tiltu į sėkmingą mokymąsi, nes be emocinio saugumo ir pasitikėjimo net įdomiausia pamoka netenka savo vertės.
Šiandien susiduriame su nelengva realybe: mokytojų profesija nebėra tokia patraukli, kaip buvo anksčiau. Vis daugiau kalbama apie specialistų stygių - tiek bendrojo ugdymo, tiek ikimokyklinio sektoriaus įstaigos vargsta ieškodamos specialistų. Kai kurie pradinių klasių mokytojai į mokyklą ateina baigę kitą studijų kryptį, bet per praktinę šio darbo patirtį - mokydamiesi kartu su vaikais, gaudami patyrusių mentorių pagalbą, dalyvaudami nuolatiniuose mokymuose - jie tampa tikrais ugdytojais. Panašiai yra ir su kai kuriais ikimokyklinio ugdymo mokytojais: nors dar tik studijuoja, bet jų meilė vaikams ir noras ugdyti jau dabar leidžia jiems būti puikiais grupių pedagogais.
Svarbu suvokti, kad mokytojo profesija - tai nuolatinio mokymosi kelias. Geriausias mokytojas pirmiausia pats yra smalsus ir atviras mokinys, nuolat gilinantis žinias, tobulinantis savo įgūdžius, besimokantis iš kolegų, vaikų ir kasdienių situacijų klasėje. Šiandien besimokantieji susiduria su naujais iššūkiais, kurie skatina kitaip pažvelgti į mokytojo vaidmenį. Inovatyvus mokytojas nebijo ieškoti kūrybiškų sprendimų, taikyti technologijas, į ugdymo procesą įtraukti žaidimą ar projektinį mokymąsi. Geriausias mokytojas šiandien yra daugiau nei mokytojas. Tai patyręs suaugusysis, kuris vaikui padeda ne tik įgyti akademinių žinių, bet ir kurti santykį su savimi, kitais žmonėmis bei pasauliu.
Profesionalumas, patirtis ir kūrybiškumas yra labai svarbūs, tačiau tikrasis mokytojo sėkmės rodiklis - gebėjimas užmegzti nuoširdų ryšį su vaikais. Ryšys tarp mokytojo ir mokinio - tarsi nematoma gija, kuri jungia visą ugdymo procesą: be jo žinias įsisavinti yra gerokai sunkiau. Nuoširdus ryšys paverčia mokymąsi prasminga kelione, kurioje vaikas jaučiasi ne vienas.
Pedagogų Rengimas Lietuvoje
Klaipėdos valstybinėje kolegijoje puoselėjamos dar dvidešimtojo amžiaus pradžioje pradėtos kurti pedagogų rengimo tradicijos. KVK Pedagogikos katedra puoselėja gilias ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų rengimo tradicijas. Studijų procesas nuolat tobulinamas. Studijų metu studentai įgyja patyriminio ugdymo - STEAM metodų taikymo patirties.
Kolegijoje įsteigta Metodikų laboratorija, kurioje studentai gali išbandyti naujausias ugdymo priemones: šviesas keičiančią šviesos lentą su spalvotu smėliu, edukacines bitutes - robotus „Bee-bot“, mokosi atlikti eksperimentus, numatyti ir paaiškinti vaikams užduotis ir pan. Dėstytojai paskaitas paįvairina grupinėmis kūrybinėmis užduotimis su emocinio intelekto ugdymo ir kt. Studijos praturtinamos išvykstamosiomis paskaitomis ir išvykstamaisiais egzaminais baziniuose darželiuose. Pavyzdžiui 2019 m. gegužės 16 d. KVK Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programos IPP8-1 grupės studentai lankėsi Klaipėdos Marijos Montessori mokykloje-darželyje. Šioje ugdymo įstaigoje vyko 4 ak. val.
Studentams paskaitas skaito Latvijos, Lenkijos, Anglijos, Portugalijos, Turkijos, Amerikos aukštųjų mokyklų pedagogai. Lektoriai padeda studijų metu būsimiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams įgyti tarptautinės pedagoginės patirties. Taip pat Pedagogikos katedroje studijuoja pagal ERASMUS programą atvykę studentai iš Turkijos, Ispanijos, Portugalijos.
Studijose skatinamas pedagoginis kūrybiškumas - vaizduojamosios raiškos studentų darbų parodos organizuojamos įvairiose Klaipėdos valstybinės kolegijos viešose erdvėse. Kūrybiniai projektai keliauja ir į Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas, pavyzdžiui studentų dabų paroda Klaipėdos lopšelyje - darželyje „Čiauškutė“. Studentų muzikos studijos baigiamos muzikiniais projektais, koncertais Kolegijos ikimokyklininių įstaigų bendruomenei. Studentų vokalinis ansamblis koncertuoja ir Pedagogikos katedros renginiuose. Profesijos praktikas studentai gali atlikti bet kuriame Vakarų Lietuvos regiono darželyje.
Stiprus KVK VF Pedagogikos katedros ryšys su socialiniais partneriais. Jie studentams veda paskaitas, organizuoja diskusijas aktualiomis pedagoginio meistriškumo temomis. Paskaitas skaito įvairių Klaipėdos apskrities darželių vadovai ir mokytojai. Socialiniai partneriai kviečiasi į savo ugdymo įstaigas, supažindina su naujai įkurtomis šiuolaikinėmis ugdomosiomis erdvėmis. Daug dėmesio skiriama pedagogikos ir psichologijos mokslų aktualijoms, studentai lanko įvairiomis sistemomis dirbančius valstybinius ir privačius lopšelius-darželius, darželius-mokyklas. Dėstytojai ieško įvairių bendravimo ir bendradarbiavimo formų su Vakarų Lietuvos regiono ikimokyklininių įstaigų darbuotojais. Todėl veikia Pedagogų klubas, suburiantis Pedagogikos katedros studentus, absolventus, dėstytojus, darželiuose dirbančius pedagogus bendroms diskusijoms. Vadybine patirtimi su studentais dalinasi įstaigų vadovai. Bendradarbiavimą stiprina katedros mokslininkų atliekami užsakomieji tyrimai Vakarų Lietuvos ugdymo institucijoms.
Stiprinamas bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, rengiančiomis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogus - šiais 2019 m. Pedagogikos katedra laimėjo projektą ir Klaipėdos valstybinės kolegijos bei projekto partnerių Šiaulių ir Klaipėdos universitetų bei Vilniaus, Panevėžio, Kauno, ir Marijampolės kolegijų studentų mokslinių draugijų nariai kartu atliko taikomąjį mokslinį tyrimą „Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų pasirinkimą lemiantys motyvuojantys ir demotyvuojantys veiksniai“. Projekto tikslas - ugdyti skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūrybiškumą, kritinį mąstymą, iniciatyvumą, pilietiškumą, gebėjimus atlikti taikomąjį mokslinį tyrimą ir bendradarbiauti nacionaliniu mastu, atliekant IPP studijų bei profesijos pasirinkimą lemiančių motyvuojančių ir demotyvuojančių veiksnių tyrimą. Pedagogikos katedros bendruomenės (dėstytojų, studentų, soc. partnerių) įgyta bendradarbiavimo patirtis, tradicinės „Apvalaus stalo“ diskusijos pasitarnauja studijų programos nuolatiniam tobulinimui.
Nors 2014 m. KVK nutrūko pradinio ugdymo pedagogų rengimas, nuo 2020 m. vasario mėn. bus siūlomos 1,5 m. ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogikos studijos tiems pedagogams, kurie, turėdami dalyko pedagoginį išsilavinimą, norėtų įgyti ikimokyklinio ugdymo mokytojo ar pradinės mokyklos mokytojo kvalifikaciją. Sėkmingą KVK VF Pedagogikos katedros bendruomenės veiklą įrodo ilgalaikio studentų vertinimo tyrimo rezultatai, puikūs darbdavių atsiliepimai apie studentų ir absolventų pasirengimą, išliekantis absolventų bendravimas ir ryšiai su dėstytojais bei didėjantis, ypač nuolatinių sesijinių studijų formos, studentų skaičius.
Kauno Kurčiųjų ir Neprigirdinčiųjų Ugdymo Centras
Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras yra viena seniausių Lietuvos mokyklų, kurioje mokosi vaikai, turintys klausos sutrikimą, iš visos Lietuvos. Visa ugdymo veikla centre organizuojama taip, kad mokiniai įgytų pagrindinį išsilavinimą, bei pagal individualias galimybes išmoktų kalbos ir galėtų integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Greta įprastų mokomųjų dalykų čia vyksta lietuvių gestų kalbos, muzikos ritmikos, dalykinės - praktinės veiklos pamokos. Po pamokų ugdymą tęsia surdopedagogai auklėtojai, kurie veda popamokinius kalbos ugdymo užsiėmimus, padeda ruošti namų darbus, organizuoja išvykas, ugdo buitinius higieninius, sveikos gyvensenos, kultūrinius įgūdžius, organizuoja įvairų ir turiningą mokinių laisvalaikį.
Centras bendrauja su Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Švedijos, Anglijos, Portugalijos, Čekijos, Vokietijos, Turkijos sutrikusios klausos vaikų ugdymo įstaigomis. Modernioje bibliotekoje - informaciniame centre vedamos pamokos, organizuojamos knygų parodos, naujų knygų pristatymai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, svečiais iš kitų mokyklų, buvusiais mokiniais, mokinių tėvais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų gyvenimo įgūdžių formavimui, saviraiškai, mokinių karjeros planavimui ir ugdymui karjerai.
Mokytojas ir Mokinys: Santykio Svarba
Mokinių ir mokytojų santykiai įvairūs: vienų dalykiški, draugiški, kitų - konfliktiški. Tačiau kokie santykiai susiklosto, jei mokinio mokytojas dar ir jo tėvas? Vienuoliktokas Pranciškonų gimnazijos mokinys Jurgis Adomaitis atskleidžia, ką reiškia turėti tėvą mokytoją Vilių Adomaitį, toje pačioje ugdymo įstaigoje dėstantį geografiją.
„Tėvas pedagogas - puikus asmuo šeimoje, kuris mėgsta mokyti, bendrauti, nuolatos atskleidžia kažką naujo. Tai lemia, kad šeimoje daugiau bendraujame, diskutuojame apie įvairius reiškinius ar problemas, dažnai keliaujame“, - tikino pašnekovas. Jo teigimu, tai tam tikra paskata mokytis, ypač jei tėvas dirba toje pačioje mokykloje ar net dėsto tau pamokas. „Kitų dalykų mokytojai dažnai greičiau mane įsimena, kažko tikisi. Man tai padeda siekti aukštesnių mokymosi rezultatų. Na, o turėti blogą pažymį iš dalyko, kurio moko mama ar tėtis, man būtų nepatogu prieš juos pačius. Todėl abu aspektai skatina siekti aukštesnių rezultatų“, - dalijosi jaunuolis.
Jurgis nei jaunesniame, nei vyresniame mokykliniame amžiuje tikino nejautęs, kad aplinkiniai reaguotų teigiamai ar neigiamai, jog jo tėvas yra mokytojas. „Manau, kad turėti tėvą mokytoją yra privilegija. Visų pirma, mokytojai visą laiką žino apie mokykloje vykstančius įvykius, renginius, kuriuose gali paskatinti dalyvauti ir mane. Taip pat ir moksleiviui, ir pedagogams svarbu, kad tėvai gerai sutartų su mokytojais. Šiuo atveju, tai labai paprasta, kai vienas iš jų jau ir taip yra pažįstamas su visais mokytojais. Galiausiai, tai privilegija, nes mokytojai yra itin protingi, mylintys vaikus žmonės, turėti tokį tėvą tikrai nėra skausminga pareiga“, - atviravo J. Adomaitis.
Anot V. Adomaičio, svarbu, kad mokytojas savo vaiku per pamoką nesirūpintų labiau nei kitais, nes tokiu atveju dažniausiai sulaukiama neigiamo visuomenės požiūrio į mokytojo tėvo ir mokinio atžalos santykius. „Manau, kad rezultatus lemia pasitikėjimas ir pažymių nesureikšminimas, bendri pomėgiai. Mes kalbamės, kad mokymosi mokykloje tikslas - pasiruošti gyvenimo iššūkiams, tapti išsilavinusiu žmogumi“, - teigė pedagogas.
Iššūkiai Darželiuose: Tėvų Patirtys ir Reakcijos
Tėvų patirtys darželiuose gali būti įvairios, tačiau svarbu, kad problemos būtų sprendžiamos atvirai ir konstruktyviai. Vienos mamos laiškas atskleidžia, su kokiais sunkumais susiduriama: „Vaikai darželyje tebuvo tris dienas, bet per jas aš pamačiau tiek „įdomių“ dalykų, kad man pasidarė aišku, kodėl vaikams darželis yra kažkoks baubas. Pirmiausia, atėjom pačią pirmą dieną, auklėtoja net nepasisveikino su vaikais, ta prasme, bent jau būtų atsitupusi ir jų akių lygyje pasakiusi, kas ji tokia. Kadangi mes atėjom jau pusryčių metu, tai dauguma vaikų valgė. Su saviškiais pabuvom gal daugiau kaip 30 min ir nesupratom su vyru, ką daryti: eiti nematant, atsisveikinti ar ne, auklėtoja mums nieko nepasakė, o mes tai pirmą kartą gyvenime vaikus atvedam, juk be patirties. Nors literatūroj ir žurnaluose skaičiau, kad negalima išbėgt neatsisveikinus. Išėjom - vaikai klykė, po valandos paskambinus - jie tebeklykė, auklėtoja liepė atvažiuoti. Grįžtant iš lauko vienas berniukas kažko pravirko - gal iš nuovargio, gal sysiuko norėjo, niekas nekreipė dėmesio, o kai jis rūbinėlėje ar stumtelėjo ar trinktelėjo mergaitei, auklytė šėrė jam verkiančiam per užpakaliuką su ranka, sakydama - nemušk kitų vaikų. Man labai keistas pasirodė būdas, kaip auklėtojos ramina vaikus, kai mamos išeina pro duris - jos liepia eiti vaikams ir žiūrėti pro langą, kaip mama išeina, arba paėmus žaislinį telefoną skambinti mamai. O tie vargsai vaikai, gi nesupranta, kad jie niekur nepaskambins arba mato nueinančią mamą, tai dar labiau jų širdelės skauda, dar labiau graudinasi. Bent jau aš suprantu, kad auklėtojos turėtų nukreipti jų dėmesį atvirkščiai į kažkokį įdomų žaislą, nematytą knygelę ar sudominti kad ir pvz. „mini spektakliuku“. Be to, mūsų grupėje visai nėra žaislų, jei kurie ir yra, tai sukelti aukštyn, bet jie tokiems mažiems 2 metams gal ir per intelektualūs. Nėra net elementarių kamuolių, o lėlės tokios sutrintos, kad vietoj jų rausvų rūbelių spalva pasidariusi murzinai pilka. Vaikai į grupę ryte atvedami net apsivemia, tai nutiko mūsų grupės vienai mergaitei."
Šis laiškas atspindi problemas, susijusias su auklėtojų bendravimu, vaikų raminimo būdais ir žaislų trūkumu. Svarbu, kad tėvai nebijotų išsakyti savo nuomonę ir siektų, kad vaikų patirtis darželyje būtų kuo geresnė.
Tėvų Iniciatyvos ir Pokyčiai Darželiuose
Tėvų iniciatyvos gali padėti pakeisti situaciją darželiuose. Viena mama pasidalijo savo patirtimi: „Labai nudžiugau gavusi jūsų atsakymą. Per praėjusias dienas bandžiau kitoms mamoms truputį „nušviesti“, kaip yra mūsų grupėje. Klausiau, kiek jos pačios su vaiku pabūdavo rytais, tai kiek pati mačiau ir kiek išgirdau, tai buvo labai trumpas laikas - max. 15 minučių. (Viena iš auklėtojų, tai bent pati vos ne duoda užuominas, kad kuo greičiau išeiti ir nebūti) Todėl mamos per tiek laiko negalėjo per daug kažko spėti pamatyti, o be to juk ir auklėtojos prie mamų kitaip elgiasi ir buvo pirmos darželio lankymo dienos, todėl iš pradžių, sakė, tebuvo apie 6 vaikus grupėje. Kai mes atėjom, buvo prasidėjusi 2 savaitė darželio sezono pradžios, tai jau ir vaikų daugiau ir ta diena pasipildė dar 4 naujais vaikais. Šią savaitę paklausiau auklėtojos, kodėl nėra žaislų ir kada bus susirinkimas, pasakiau, kad vaikai verkia, jiems nėra kuo užsiimti, voliojasi tik kelios mašinėlės ir aptriušusios, murzinos lėlės. Man buvo atsakyta - kam tie žaislai, juk jie vistiek verks, kad mama išeina, tuomet atkirtau, kad reikia su jais užsiimti. Į mano žodžius kažkiek buvo atsižvelgta, nes kitą dieną iš kažkur atsirado lėlių vežimas (senas, bet dar nieko), didesnė mašina ir lėlių rūbeliai kabėjo vonioj išplauti. Man tik keista, kodėl kitiems tėvams neužkliuvo, kad žaislų grupėje nėra, gal kiti galvoja - palieku vaiką, neverkia ir gerai. Man tai tikrai negerai, nes pamačiau, kad tie vaikai nusiramina, bet po kurio laiko vėl ima verkti, nes jie neturi veiklos. Taigi po mano pareplikavimo auklėtoja, pastebėjau, pradėjo vaikus daugiau šnekinti, net nukėlinėti žaislus, kurie aukštai sudėti, mūsų mažiams nepasiekiamose vietose. Dėl rinkliavų, tai taip pat klausiau, kada bus tėvų susirinkimas, man buvo paaiškinta, kad dar ne visi vaikai susirinkę, dar turi pasipildyti. Bet iš nuogirdų žinau, kad pvz. vienas berniukas greičiausiai į mūsų grupę ateis tik spalį, tai dabar visa grupė turi laukti tarkim 2 vaikų, vietoj to, kad visi tėvai jau rugsėjo pradžioj galėjo būti sukviesti į susirinkimą ir supažindinti su bendra tvarka, grupės režimu, švenčių rengimu ir t.t. Išdrįsau auklėtojoms pareplikuoti ir dėl karšto maisto, man buvo atsakyta, kad tokį visi gauna iš virtuvėlės. Mano viena draugė Vilniuje savo 3 metų vaiką irgi veda į darželį, tai man pasakė - nesistebėk, dabar, kai algos sumažintos, visi mokytojai ir kt.
Ši mama nebijojo išsakyti savo nuomonę ir pastebėjimus auklėtojoms, o tai paskatino teigiamus pokyčius grupėje. Svarbu, kad tėvai būtų aktyvūs ir dalyvautų darželio gyvenime, kad užtikrintų gerą aplinką savo vaikams.