Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai sveikata tampa svarbesnė nei bet kada. Šiuo metu moters organizmas yra jautresnis įvairioms infekcijoms, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo virusų, kurie gali kelti pavojų tiek būsimai mamai, tiek jos kūdikiui. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius patarimus, kaip išvengti virusinių ligų nėštumo metu, įskaitant gripo, koronaviruso (COVID-19), hepatito B ir parvoviruso infekcijas.
Koronaviruso (COVID-19) Poveikis Nėštumui ir Apsaugos Priemonės
Koronavirusas (COVID-19) tapo aktualia problema visame pasaulyje. Jau yra atlikta nemažai patvirtintų, patikimų ir išsamių tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms. Manoma, kad didžiausia šių komplikacijų rizika kyla trečiąjį nėštumo trimestrą (nuo 29-os nėštumo savaitės). Tyrimas parodė, kad nėščiosios imuninės sistemos atsakas į COVID-19 infekciją gali turėti įtakos vaisiui - gali sukelti uždegiminį atsaką.
Vienas iš COVID-19 simptomų yra karščiavimas. Karščiavimas (ypač jeigu temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau) nėštumo pradžioje, pirmajame nėštumo trimestre, gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi, padidinti įvairių ydų ir apsigimimų, raidos sutrikimų riziką.
Anksčiau nebuvo tyrimų, kad koronavirusas (COVID-19) būtų perduotas vaisiui arba naujagimiui nėštumo, gimdymo metu arba po gimdymo vertikalios transmisijos būdu. Tačiau viena naujesnių 2024 m. atliktų studijų parodė, kad maži COVID-19 viruso baltymai gali prasiskverbti pro placentą. Taigi, tyrimo išvados rodo, kad virusas moters vaisiui perduodamas dažniau, nei įvertino mokslininkai.
Šiuo metu jau yra ir vaistų, skirtų gydyti koronavirusą. Nėščiosioms, kurioms kyla rizika susirgti sunkia ligos forma, gali būti skiriamas vaistas „Paxlovid“, kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos nirmatrelviras ir ritonaviras. Jeigu simptomai lengvi, dažniausiai gydymas yra simptominis, t.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo viruso - pasiskiepyti COVID-19 vakcina. Skiepai nėštumo metu yra saugūs ir veiksmingi.
Gripo Pavojai Nėštumo Metu ir Vakcinacijos Svarba
Gripas yra viena iš dažniausių virusų sukeliamų kvėpavimo takų infekcijų, o nėščiosios yra priskiriamos rizikos grupei. Besilaukiančioms moterims gripo komplikacijų rizika ir tikimybė, kad dėl šios infekcijos jos bus paguldytos į ligoninę, yra daug didesnė nei kūdikio nesilaukiančių bendraamžių moterų. Priežastis ta, kad nėščiosios imuninės sistemos aktyvumas yra prislopintas.
Gripo virusas į kraują nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų (imuninės sistemos hormonų) išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika. Gripo virusas pavojingas visą nėštumą, tačiau pirmąjį nėštumo trimestrą ypač pavojingas vaisiaus raidai. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu.
Dažniausios komplikacijos nėščiosioms ir kitiems žmonėms nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūmus bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas. Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus skaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos.
Inaktyvintose skaldyto viruso ar komponentinėse gripo vakcinose gripo viruso nėra, todėl paskiepytai nėščiajai vakcina ligos sukelti negali. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis.
Pati vakcina ligos sukelti negali. Tačiau vakcinos apsauga nuo sezoninio gripo viruso nėra šimtaprocentė. Jei pasiskiepijus vis dėlto susergama gripu, ligos eiga dažniausiai būna labai lengva, išvengiama sunkių komplikacijų ir vaisiaus pažeidimo.
Apsauginis imunitetas susidaro praėjus maždaug dviem savaitėms nuo paskiepijimo.
Skiepijimas sezonine gripo vakcina yra vienintelė kontrolės ir profilaktikos priemonė. Visos nėščiosios, nepriklausomai nuo nėštumo laiko, iki gripo sezono pradžios valstybės lėšomis turėtų pasiskiepyti inaktyvinta sezonine gripo vakcina. Svarbu, kad motinos imunizacija suteikia pasyvų imunitetą kūdikiui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais - taigi apsaugoma ne tik motina, bet ir vaisius bei gimęs kūdikis pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Hepatitas B: Perdavimo Būdai, Rizikos Veiksniai ir Prevencijos Priemonės
Hepatitas B yra rimta infekcinė kepenų liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV). Tai viena iš penkių pagrindinių hepatito tipų (A, B, C, D ir E) ir yra ypač svarbi dėl savo gebėjimo sukelti lėtinę infekciją ir susijusias komplikacijas, įskaitant kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ir hepatoceliulinę karcinomą (kepenų vėžį).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Hepatitas B yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia hepatito B virusas (HBV) ir kuris veikia kepenis. Šis virusas perduodamas per užkrėstus kūno skysčius, o infekcijos plitimo būdai yra įvairūs. Vienas iš pagrindinių hepatito B perdavimo būdų yra per užkrėstą kraują. Hepatitas B taip pat gali būti perduodamas per nesaugius lytinius santykius su užkrėstu partneriu. Hepatito B virusas gali būti perduotas nuo užkrėstos motinos kūdikiui gimdymo metu. Tai dažniausiai vyksta per gimdymo kanalą, bet gali atsitikti ir nėštumo metu. Nors šiuolaikinės kraujo perpylimo procedūros apima griežtus kraujo donorų patikrinimus ir kraujo testavimą, praeityje per kraujo produktus buvo perduodamas hepatito B virusas.
Nors hepatitas B yra labai užkrečiamas ir gali būti perduodamas įvairiais būdais, svarbu pabrėžti, kad jis neperduodamas kasdienėse socialinėse situacijose, pavyzdžiui, apsikabinant, rankų paspaudimu, per maistą ar vandenį, ar naudojant bendrus indus ar tualetą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į prevencines priemones, tokius kaip vakcinacija, saugūs lytiniai santykiai ir tinkamas asmeninių daiktų naudojimas, siekiant sumažinti užkrėtimo hepatitu B riziką.
Hepatito B rizikos veiksniai yra įvairūs ir susiję su aplinkybėmis bei elgsena, kurios didina galimybę užsikrėsti hepatito B virusu (HBV). Supratimas apie šiuos veiksnius yra svarbus, nes jie padeda identifikuoti asmenis ir grupes, kuriems reikia didesnės prevencijos ir galbūt skirtingo požiūrio į sveikatos priežiūrą.
- Nesaugūs lytiniai santykiai: Vienas iš pagrindinių hepatito B pernešimo būdų yra lytinis kontaktas. Asmenys, turintys daug seksualinių partnerių arba užsiimantys nesaugiais lytiniais santykiais, yra didesnės rizikos grupėje.
- Intraveninis narkotikų vartojimas: Bendro adatų ir švirkštų naudojimas narkotikų vartojimo metu yra vienas iš rizikos veiksnių. Net sterilių adatų dalijimasis gali būti rizikingas, nes virusas gali išlikti ant adatos paviršiaus.
- Perduodamas iš motinos kūdikiui: Vertikalus viruso perdavimas nuo užkrėstos motinos kūdikiui gimdymo metu yra svarbus infekcijos šaltinis. Tai ypač aktualu moterims, sergančioms aktyviąja hepatito B infekcija arba turinčioms aukštą viruso kiekį kraujyje.
- Kraujo transfuzijos ir organų transplantacijos: Asmenys, gaunantys kraujo produktus ar organų transplantacijas, gali būti pažeidžiami, ypač jei procedūros atliekamos regionuose, kur hepatito B virusas yra labai paplitęs ir kur nėra efektyvios kraujo donorų patikros.
- Nesterili medicininė įranga: Infekcija gali būti perduota naudojant nesterilizuotą medicinos įrangą, įskaitant odontologijos įrankius, chirurginius instrumentus, taip pat auskarų vėrimo, tatuiruočių ar akupunktūros procedūras.
- Profesinė ekspozicija: Sveikatos priežiūros darbuotojai, dirbantys su krauju ir kūno skysčiais, yra didesnės rizikos grupėje dėl galimo kontakto su užkrėstu krauju ar kūno skysčiais.
- Gyvenimas ar kelionės į endemines zonas: Asmenys, gyvenantys arba keliaujantys į regionus, kur hepatitas B yra labai paplitęs (pvz., Pietryčių Azija, Afrika, tam tikros Pasaulio sveikatos organizacijos nurodytos teritorijos), turi didesnę riziką užsikrėsti.
- Šeimos narys ar artimas kontaktas su užkrėstu asmeniu: Gyvenimas arba artimas bendravimas su asmeniu, sergančiu hepatitu B, taip pat gali didinti infekcijos riziką, ypač per bendrai naudojamus asmeninius daiktus, tokius kaip dantų šepetėliai ar skustuvai.
- Imuninės sistemos problemos: Asmenys su silpnėjančia imunine sistema, įskaitant ŽIV užkrėstus asmenis, sergantys kitomis kepenų ligomis ar vartojantys imunosupresantus, yra labiau pažeidžiami hepatito B viruso infekcijai.
Hepatito B simptomai yra įvairūs ir gali skirtis nuo lengvų iki sunkių. Hepatitas B, kurį sukelia hepatito B virusas (HBV), yra infekcinė kepenų liga. Ūminėje infekcijos stadijoje, kuri gali trukti keletą savaičių iki kelių mėnesių, simptomai gali būti panašūs į gripą. Lėtinėje infekcijos stadijoje, kuri gali trukti metus ar net dešimtmečius, simptomai gali būti nežymūs arba visiškai nesireikšti. Sunkesniais atvejais, kai liga progresuoja, gali pasireikšti rimtesni kepenų pažeidimo požymiai, įskaitant:
- Ascitas: Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje.
- Kepenų nepakankamumas: Sutrikusi kepenų funkcija, dėl kurios gali sutrikti kraujotaka ir organų veikla.
- Kepenų vėžys (hepatoceliulinė karcinoma): Nors tai nėra dažna, tai yra viena iš sunkiausių hepatito B komplikacijų.
Daugelis asmenų, ypač vaikai, gali užsikrėsti hepatitu B ir neturėti jokių simptomų. Tačiau net be akivaizdžių simptomų, infekuoti asmenys gali būti viruso nešiotojai ir platinti infekciją kitiems. Todėl svarbu atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus, ypač jei asmuo yra rizikos grupėje, ir skiepytis nuo hepatito B, kad būtų sumažinta infekcijos plitimo rizika.
Viena iš dažniausių ir rimčiausių lėtinio hepatito B komplikacijų yra kepenų cirozė. Cirozė reiškia ilgalaikį kepenų pažeidimą, kurio metu sveiki kepenų audiniai pakeičiami randų audiniais (fibrozė). Cirozė gali sukelti padidėjusį spaudimą kepenų venose, vadinamą portaline hipertenzija. Lėtinis hepatitas B žymiai didina hepatoceliulinės karcinomos, vienos iš kepenų vėžio formų, riziką. Asmenys, sergantys hepatitu B, yra infekcijos šaltinis kitiems, ypač jei jie nesilaiko atsargumo priemonių, kad išvengtų viruso plitimo.
Hepatito B prevencija yra esminė visuomenės sveikatos sritis, nes hepatitas B yra viena iš labiausiai užkrečiamų ir pavojingų kepenų ligų. Hepatito B virusas (HBV) gali sukelti tiek ūmią, tiek lėtinę infekciją, o lėtinė infekcija gali progresuoti į kepenų cirozę ar netgi kepenų vėžį. Prevencijos priemonės yra daugialypės ir apima tiek individualius, tiek visuomenės sveikatos lygmens veiksmus.
- Vakcinacija: Tai yra efektyviausia priemonė kovojant su hepatitu B. Daugelyje šalių hepatito B vakcina yra įtraukta į nacionalines vakcinacijos programas ir paprastai skiriama naujagimiams ir vaikams. Suaugusieji, kurie anksčiau nebuvo paskiepyti ir priklauso rizikos grupėms, taip pat turėtų būti paskiepyti.
- Saugūs lytiniai santykiai: Nesaugūs lytiniai santykiai yra vienas iš pagrindinių hepatito B pernešimo būdų. Naudojimas prezervatyvų ir kitų kontracepcijos metodų gali sumažinti infekcijos riziką.
- Sterili medicininė įranga: Reikalingas tinkamas vienkartinių adatų ir švirkštų naudojimas medicinos įstaigose, taip pat sterilizacija ir tinkamas visų medicinos instrumentų valymas.
- Asmeninių higienos prekių naudojimas: Niekada nesidalinti asmeniniais higienos reikmenimis, tokiais kaip dantų šepetėliai, skustuvai, manikiūro įrankiai, kurie gali būti užkrėsti krauju.
- Saugi kraujo transfuzija ir organų transplantacija: Užtikrinti, kad visi kraujo produktai ir transplantuojami organai būtų tikrinami dėl hepatito B viruso.
- Motinų ir naujagimių sveikatos priežiūra: Moterys, kurios yra nėščios, turėtų būti tikrinamos dėl hepatito B. Jei motina yra užkrėsta, yra svarbu imtis priemonių užkirsti kelią viruso perdavimui naujagimiui, įskaitant naujagimio vakcinaciją ir, jei reikia, antivirusinį gydymą.
- Švietimas ir informavimas: Svarbu informuoti visuomenę apie hepatito B pernešimo būdus, simptomus ir prevencijos strategijas. Tai apima sveikatos švietimą mokyklose, darbo vietose ir per visuomenės sveikatos kampanijas.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Asmenys, kurie priklauso prie didesnės rizikos grupių, pvz., sveikatos priežiūros darbuotojai, turėtų reguliariai tikrintis dėl hepatito B.
- Gyvensenos pokyčiai: Vengimas alkoholio ir kitų kepenims žalingų medžiagų, taip pat sveika mityba ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijos riziką.
Parvovirusas: Simptomai, Diagnostika ir Prevencija
Staiga ant vaiko ar suaugusiojo skruostų atsiradęs raudonis, nežymus karščiavimas ar netikėtas bėrimas gali sukelti nerimą ir daug klausimų. Viena iš galimų tokių simptomų priežasčių - parvovirusas. Nors jis dažniausiai pasireiškia vaikams, parvovirusinė infekcija gali paliesti ir suaugusiuosius, ypač esančius tam tikrose rizikos grupėse.
Parvovirusas (kitaip dar žinomas kaip parvovirusas B19) - tai mažas DNR virusas, kuriuo užsikrėtus, išsivysto parvovirusinė infekcija, dar vadinama penktąja liga. Nors ši infekcija dažniausiai pasitaiko vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji. Šis virusas plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint, bendraujant artimoje aplinkoje. Dėl didelio parvoviruso užkrečiamumo, dažnai juo užsikrečia visas kolektyvas ar šeima.
Parvovirusinės infekcijos simptomai priklauso nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės bei organizmo atsparumo. Parvovirusas kūdikiams dažniausiai pasireiškia švelnesne forma nei vyresniems vaikams ar suaugusiesiems. Ankstyvose ligos stadijose simptomai gali būti neryškūs: šiek tiek pakilusi temperatūra, vangumas, sumažėjęs apetitas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kūdikiams infekcija gali būti sunkesnė, jei jie turi silpnesnį imunitetą arba lėtinių ligų.
Vaikams parvovirusas dažniausiai pasireiškia kaip klasikinė penktoji liga. Bėrimas dažnai būna rausvas, kartais su žiedinėmis ar nėrinių formos dėmėmis, jis gali dingti ir vėl atsirasti po fizinio krūvio ar buvimo saulėje. Kiti simptomai - lengvas galvos skausmas, sąnarių skausmai, ypač paaugliams.
Parvovirusas suaugusiems asmenims pasireiškia kiek kitaip nei vaikams. Dažniausiai pagrindinis simptomas - stiprūs sąnarių skausmai, kurie gali trukti kelias savaites ar net mėnesius. Kai kuriems suaugusiesiems parvoviruso bėrimas iš viso nepasireiškia, tačiau gali išsivystyti anemija, ypač sergantiems kraujo ligomis.
Nėščios moterys turėtų ypač saugotis parvovirusinės infekcijos, nes parvovirusas nėštumo metu gali sukelti rimtų pasekmių vaisiui - ypač pirmojoje nėštumo pusėje. Žmonės, sergantys lėtinėmis kraujo ligomis (pvz., pjautuvine anemija, talasemija), taip pat yra rizikos grupėje. Jiems parvovirusas gali sukelti staigią, gyvybei pavojingą anemiją (aplazinę krizę).
Parvoviruso diagnostika dažniausiai apima kraujo tyrimus, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai (IgM, IgG) arba atliekama PGR (polimerazės grandininės reakcijos) analizė. Ypač svarbu žinoti, kad parvoviruso inkubacinis laikotarpis - nuo 4 iki 14 dienų, tačiau užkratas gali plisti dar prieš pasireiškiant aiškiems simptomams.
Parvoviruso gydymas dažniausiai būna simptominis, nes specifinių antivirusinių vaistų šiai infekcijai nėra. Sunkiais atvejais ar rizikos grupėms gali būti taikoma specializuota pagalba - kraujo perpylimas, deguonies terapija ar hospitalizacija.
Persirgus parvovirusine infekcija organizmas dažniausiai suformuoja ilgalaikį, visą gyvenimą trunkantį imunitetą prieš parvovirusą B19. Tai reiškia, kad pakartotiniai susirgimai šio viruso sukelta penktąja liga yra labai reti - dažniausiai antrą kartą užsikrėsti negalima.
Parvovirusas tarp žmonių plinta oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint, bendraujant artimai aplinkoje.
Kol yra aktyvūs parvoviruso simptomai (ypač karščiavimas ir bėrimas), lankyti ugdymo įstaigos nerekomenduojama. Parvoviruso užkrečiamumas didžiausias inkubaciniu laikotarpiu ir pirmosiomis ligos dienomis - dar iki pasireiškiant bėrimui. Užkrečiamumas stipriai sumažėja atsiradus bėrimui.
Ypač suaugusieji gali persirgti besimptome ar labai lengva forma.
Bendri Patarimai Imuniteto Stiprinimui Nėštumo Metu
Vis labiau po visą pasaulį plintantys virusai įrodo, kokie esame pažeidžiami, kai kalba pasisuka apie sveikatą. Stiprus imunitetas yra esminis sveikatos pagrindas.
Pasaulio šalys, suprasdamos, kad virusai gali pažeisti ne tik pavienius žmones, bet ir įkalinti ištisus miestus, imasi visų įmanomų saugumo priemonių, pradedant nuo medicininių kaukių dėvėjimo iki lėktuvų reisų iš/į Kiniją stabdymo ar privalomo karantino, pabuvojusiems viruso apimtoje šalyje. Žmonės skatinami vengti masinių susibūrimo vietų, be reikalo nevaikščioti po prekyvietes, laikytis higienos reikalavimų.
Nors Lietuvoje kol kas siaučia tik gripas, nesame jokia išimtis, juolab apsaugoti nuo kitų virusų, tad galime daryti tik tai, kas nuo mūsų priklauso - ne tik saugotis, bet ir nuolat stiprinti savo imunitetą. Kad nereikia laukti virusų, infekcijų ar peršalimo ligų protrūkių ir būti jiems pasiruošus, kartoja visų įmanomų sveikatos sričių gydytojai.
- Laikykitės higienos. Elementari rankų higiena sumažina tikimybę užsikrėsti pačiomis įvairiausiomis ligomis. Rankas reikėtų nusiplauti vos tik parėjus namo, prieš valgį. Naudokite rankų dezinfekavimo priemones.
- Saugokitės sergančiųjų. Virusinės ligos labiausiai plinta viešajame transporte dėl artimo kontakto su galimai sergančiais žmonėmis. Jei tokių pastebėjote, nebūkite arti, nusisukite, jei matote, kad kosėja ar čiaudi, stenkitės neįkvėpti oro. Jeigu turėjote kontaktą su sergančiuoju, grįžus reikėtų kruopščiai nusiplauti rankas, praplauti akis, taip pat ir nosį paprastu arba jūros vandeniu. Jei pajutote pirmuosius peršalimo simptomus, nesidrovėkite užsidėti medicininės kaukės. Ji taip pat tinka apsisaugoti nuo sergančiųjų. Čiaudėti reiktų prisidengus servetėle, kurią privalu tuoj pat išmesti, o kosėti reikėtų į sulenktą alkūnę. Bet kuriuo atveju, stenkitės prisidengti.
- Venkite masinių susibūrimo vietų. Renginiai, prekybos centrai, poliklinikos, sausakimšos kavinės, kitos lankomos vietos yra pilnos aktyvių virusų židinių.
- Pasirūpinkite kvėpavimo takų apsauga iš vidaus. Viena iš aktyviausių medžiagų, kovoje su bakterijomis ir virusais yra bičių produktas - pikis, dar kitaip vadinamas propolis. Bičių pikiu bitės kamšo avilio plyšelius, kad apsaugotų avilį nuo infekcijų. Panašiai propolis veikia ir žmogaus organizme. Pavyzdžiui, sučiulpus propolio tabletę su vitaminu C ir augalų ekstraktais, sudrėkiname kvėpavimo takus bei savotiškai padengiame gleivinę apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu patekti virusams. Be to, šios medžiagos dar ir stiprina imuninę sistemą.
- Ilsėkitės gryname ore. Raskite laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui bei ramybei, savo pomėgiams, būtinai miegui, kuris tiesiogiai prisideda prie imuniteto stiprinimo. Dažniau vėdinkite patalpas, grynas ir švarus oras - būtinybė.
Mankšta, grūdinimasis, sportas - tinka viskas, kas priverčia judėti. Taip pat pasistenkite mažiau naudotis liftais ir viešuoju transportu, palipkite ir paeikite pėsčiomis, kiek galite ilgiau - taip ir sveikiau, ir saugiau. Reiktų nepamiršti ir teisingos visavertės mitybos, kuri yra tiesus kelias į gerą savijautą. Padidinkite daržovių kiekį maisto racione, pirmoje dienos pusėje valgykite daugiau vaisių. Maitintis reikia ne tik sveikai, bet ir reguliariai.
Būsimos mamos imuninė ir hormoninė sistema veikia kiek kitaip, o dažnai silpniau nei įprasta ir nulemia dažnesnes bei sunkesnes infekcines ligas nėštumo metu. Įvairių susirgimų, kartais nekaltai atrodančių ir patraukliai reklamuojamų vaistų ar imunitetą neva stiprinančių priemonių labiausiai reiktų vengti pirmame nėštumo trečdalyje, kai vaisius dar tik formuojasi, nes gali trikdyti vaisiaus raidą bei nulemti apsigimimus. Kuo embrionas mažesnis, tuo įvairūs išoriniai veiksniai gali lengviau jį pažeisti, sukelti pakitimus, todėl vaistai, virusai ir aukšta temperatūra gali nulemti liūdniausią scenarijų - persileidimą ar vaisiaus žūtį. Antrame ar trečiame nėštumo trečdalyje kvėpavimo takų virusinės infekcijos ar gripas gali padidinti priešlaikinio gimdymo ar įgimtos vaisiaus infekcijos riziką. Tad visoms būsimoms mamoms reiktų vengti savigydos, įvairių vaistų vartojimo, nepasitarus su gydytoju.
Pastebėjus gripo simptomus - staigią ligos pradžią, sunkią eigą, aukštą, 38 laipsnius viršijančią kūno temperatūrą, kosulį, šaltkrėtį, galvos ir gerklės skausmą, silpnumą, kaulų laužymą, raumenų skausmą, reiktų nedelsiant kreiptis į gydytoją. Neretai pasitaiko atvejų, kai nėščiosios sumaišo peršalimo ir gripo simptomus. Peršalimo simptomai - viršutinių kvėpavimo takų sutrikimai, sloga, neaukšta, iki 38 laipsnių Celsijaus temperatūra, kuri išnyksta per 3-4 dienas, sukelia minimalią riziką nėštumo eigai ir besivystančiam vaisiui. Gripo pasekmės gali būti kur kas skaudesnės, nes šis virusas gali tapti plaučių uždegimo ar sepsio priežastimi, nepataisomai paveikti tiek nėščiosios, tiek vaisiaus būklę ir vystymąsi.
Ligų sezono metu būsimoms mamoms reiktų stengtis kuo labiau sumažinti riziką susirgti vadinamosiomis peršalimo ligomis - nepabijoti nešioti apsaugines kaukes, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, mažiau kontaktuoti su galimai sergančiais žmonėmis, sveikai maitintis, sportuoti ir nepamiršti pasiskiepyti nuo gripo.
Pirmaisiais šešiais mėnesiais kūdikio imunitetas dar silpnas, ir rizika sirgti gripu, o ypač komplikuotu, yra didelė. Skiepas nuo galimų gripo komplikacijų apsaugo besilaukiančią moterį, o nėščiosios organizme susidarę antikūnai, keliaudami per placentą, patenka į vaisių ir cirkuliuoja jau gimusio naujagimio bei kūdikio organizme, taip jį saugodami pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius nuo gripo infekcijos pasekmių.