Šiame straipsnyje aptariamos moterų teisės į nėštumo nutraukimą, įvairūs aspektai, susiję su šiuo klausimu, įskaitant priežastis, pasekmes, prieinamumą Lietuvoje ir tarptautinius aspektus. Taip pat bus aptariama, kokie veiksniai daro įtaką moters reakcijai į neplanuotą nėštumą ir nėštumo nutraukimą. Siekiama pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų suprasti šią sudėtingą temą ir priimti informacija pagrįstus sprendimus.
Moters teisė į apsisprendimą dėl nėštumo
Viena iš pagrindinių moters teisių yra teisė laisvai nuspręsti, ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Ši teisė remiasi pagarba moters privačiam ir šeimos gyvenimui, įskaitant teisę laisvai pasirinkti, ar tapti tėvais. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas, tačiau galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu - tai galima padaryti tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Laiko faktorius yra labai svarbus, todėl būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad moteris galėtų nedelsiant nuspręsti.
Nėštumo nutraukimo priežastys
Priežastys, dėl kurių moterys renkasi nėštumo nutraukimą, gali būti labai įvairios. Tai gali būti nenoras tapti tėvais tam tikru laiku arba turėti vaiką su konkrečiu asmeniu. Kitos galimos priežastys apima neigiamas medicinines indikacijas moters ar vaisiaus sveikatai arba nėštumą, atsiradusį dėl išžaginimo.
Tiek tyrimai, tiek praktika rodo, kad moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių: ekonominių, socialinių ir asmeninių. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Psichologiniai ir socialiniai aspektai
Svarbu atsižvelgti į psichologinius ir socialinius aspektus, susijusius su nėštumo nutraukimu. Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Nėštumo nutraukimas pats savaime nedidina nerimo, depresijos ar potrauminio streso sutrikimo rizikos.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir t.t. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo. Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje.
Pagalba ir parama moterims
Neplanuotai pastojusiai moteriai reikia galimybės gauti specialią kvalifikaciją įgijusios psichologės ar socialinės darbuotojos konsultaciją, kurioje moteris galėtų gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą. Tokia neprivaloma konsultacija galėtų padėti geriau suprasti galimus pasirinkimus, gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, esant poreikiui, tyrinėti priežastis, dėl kurių ji nori nutraukti nėštumą. Taip pat būtinos galimybės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, įskaitant medikamentinį nėštumo nutraukimą. Labai reikia ir empatiško, jautraus, moters integralumą gerbiančio medicinos personalo reagavimo nėštumo nutraukimo procedūros metu.
Jei kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojame konsultaciją su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).
Nėštumo nutraukimo būdai Lietuvoje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Vaistinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą.
Vis dėlto informacijos, ar konkrečiose gydymo įstaigose ši paslauga bus suteikta, kartais rasti sudėtinga. Skirtingos moterų patirtys rodo, kad ir toliau pacientai dėl prasto paslaugos prieinamumo gali atsidurti pavojuje. Mat net po procedūros legalizavimo internetiniuose forumuose vis dar pasirodo žinučių apie nelegalią vaistų prekybą. Dalis apklaustų gydymo įstaigų teikia abi nėštumo nutraukimo formas, tačiau dalis teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą ir neišrašo receptų vaistiniam metodui.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Jei pacientei nepavyksta rasti paslaugos ten, kur gyvena, - savivaldybės administracija yra įpareigota padėti. Miestuose užsakyti vaistai pristatomi per dvi darbo dienas, miesteliuose ir kaimo vietovėse - per keturias darbo dienas. Jei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) informacinėje sistemoje nėra nurodyta vaisto tiekimo sutrikimo (sistemoje jis pažymėtas žalia spalva), tačiau pacientas negali jo įsigyti, nes vaistinė nepasiūlo ar atsisako jį užsakyti, gyventojas gali kreiptis į VVKT.
Tarptautiniai aspektai ir Europos Parlamento pozicija
Praėjusią savaitę Europos Parlamentas balsavo už schemą, kuri leistų moterims iš tų šalių, kuriose abortai yra ribojami, nutraukti nėštumą kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje narėje nemokamai. Išlaidos būtų dengiamos iš ES biudžeto. Tokiam pasiūlymui dar turi pritarti Europos Komisija ir iki kitų metų kovo mėnesio pranešti, kokių priemonių planuoja imtis.
Maltoje galioja griežčiausias ir mažiausiai moterų poreikių paisantis reguliavimas visoje ES: nėštumo nutraukimas apskritai tapo įmanomas tik 2023 m. Lenkijoje nėštumo nutraukimas galimas tik esant grėsmei motinos gyvybei ar sveikatai, taip pat išžaginimo atveju. Po 2020 m. Lenkijos Konstitucinio tribunolo sprendimo nėštumo nutraukimas, net ir esant sunkiems vaisiaus defektams, tapo nelegalus.
Šis Europos Parlamento balsavimas ir jo metu priimta rezoliucija buvo paskatintas pilietinės iniciatyvos „Mano balsas, mano pasirinkimas“. Iniciatyva surinko 1 124 513 elektroniniu būdu patvirtintų ES piliečių parašų, raginančių užtikrinti galimybę saugiai nutraukti nėštumą ES gyventojoms.
Teisiniai aspektai ir Konstitucinio Teismo praktika
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijas ir apsisprendimo teisę. Tačiau, nagrinėjant įstatymų projektus, susijusius su nėštumo nutraukimu, būtina atsižvelgti į Konstitucijos nuostatas, įtvirtintas teises ir interesus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) taip pat yra pabrėžęs, kad moters teisė apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo patenka į jos privataus gyvenimo sferą.
Taip pat skaitykite: Intymūs pokyčiai po gimdymo
Visuomenės nuostatos ir lyčių lygybė
Rūpinantis moterų, pasirinkusių nutraukti nėštumą, sveikata, svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Galiausiai tiek neplanuotai pastojusiai, tiek nepastojusiai moteriai reikia realios lyčių lygybės. O tai reiškia socialinius ir politinius pokyčius, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios tiek visuomenėje, tiek heteroseksualiuose santykiuose, mažintų moterų priespaudą ir subordinaciją. Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.