Meilė yra nenuspėjamas dalykas, o gyvenimas po trisdešimties ar keturiasdešimties metų gali atnešti naują etapą. Tačiau kuriant santykius su partneriu, kuris jau turi vaikų iš ankstesnių santykių, gali kilti įvairių iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime moters, kuri pradeda santykius su vyru, turinčiu vaikų, psichologinius aspektus, iššūkius ir galimybes.
Santykių pradžia: nuo įsimylėjimo iki realybės
Įsimylėjimas yra nuostabus jausmas, tačiau kartu su juo į gyvenimą gali ateiti ir tam tikri rūpesčiai, ypač kai partneris turi vaikų. Romantiški pasimatymai gali greitai peraugti į pokalbius apie savaitgalius, praleidžiamus su vaikais, ir čia kyla klausimas: kaip elgtis su tais vaikais? Ar bandyti draugauti, ar laikytis atokiau?
Svarbu suprasti, kad motyvacija „susidraugauti su vaikais dėl partnerio“ nėra pati tvariausia. Tai turėtų būti nuoširdus noras, o ne bandymas įtikti mylimajam. Jei jaučiatės nepasiruošusi ar nežinote, kaip elgtis, tai yra visiškai normalu.
Mitai ir realybė
Dažnai moterys, pradėjusios santykius su vyrais, turinčiais vaikų, tiki tam tikrais mitais, kurie gali apsunkinti santykius. Aptarkime dažniausiai pasitaikančius mitus ir realybę:
Mitas Nr. 1: Jei būsiu gera, jie mane pamils.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai derinant karjerą ir vaikus
- Tiesa: Gerumas yra puiki pradžia, tačiau vaiko meilė nėra pastangų rezultatas. Kartais net nuoširdus gerumas gali susidurti su atstūmimu, pavydu ar šaltumu.
Mitas Nr. 2: Jei nesusidraugausiu su jais, santykiai su partneriu sugrius.
- Tiesa: Tvirti suaugusiųjų santykiai gali atlaikyti net ir vėsus santykius su vaikais, jei yra pagarba, sąžiningumas ir susitarimai.
Mitas Nr. 3: Aš turiu užimti mamos vietą.
- Tiesa: Ne, ir nereikia. Vaikai turi mamą, net jei ji nėra tobula, gyvena toli arba nedalyvauja jų gyvenime. Gerbkite jos įvaizdį, ypač vaiko akyse.
Neutrali pozicija: saugumas ir nuspėjamumas
Geriausia pradėti nuo neutralios pozicijos. Jūs nesate mama, nesate draugė, kol kas esate niekas. Tai reiškia, kad nereikia kištis į auklėjimą, net jei vaikas elgiasi netinkamai. Taip pat nerekomenduojama pirkti dovanų, nes vaikai puikiai jaučia nenuoširdumą. Svarbiausia - parodyti, kad nesate konkurentė.
Maži vaikai gali jausti pavydą tėčiui, baimindamiesi prarasti jo meilę. Suteikite jiems laiko priprasti prie naujos situacijos. Santykiai su vaiku yra tarsi kaktuso auginimas: neperlaistykite, nelieskite, ir galbūt po kelerių metų jis pražys.
Būkite nuosekli. Vaikai vertina nuspėjamumą. Jei šiandien perkate bilietą į zoologijos sodą, o rytoj ignoruojate vaiką, tai gali juos išgąsdinti.
Taip pat skaitykite: Vaikų gyvenimo istorijos
Ko vengti?
Yra keletas klaidų, kurių reikėtų vengti kuriant santykius su partnerio vaikais:
- Per daug ir per greitai: Nereikia ateiti į gimtadienį su tortu, dovanomis ir žaidimų planu.
- Konkurencija su biologine mama: Niekada neaptarinėkite vaikų mamos neigiamai, net jei jūsų partneris tai daro. Vaiko akyse ji visada bus mama.
- Papirkinėjimas: Dovanos, įrenginiai ir saldumynai veikia tik vieną kartą.
- Dėkingumo lūkestis: Vaikai neprivalo jums dėkoti už jūsų dalyvavimą jų gyvenime.
Santykių kūrimas: laikas, pagarba ir supratimas
Nėra universalaus atsakymo, kaip elgtis su partnerio vaikais. Jūsų kelias gali būti įvairus:
- Neutralus, bet pagarbus sambūvis.
- Lėtas pasitikėjimo kūrimas.
- Artima draugystė (jei pasiseks).
- Visiška distancija (abipusiu sutarimu).
Svarbiausia - suteikti sau ir vaikams laiko, būti kantriems ir supratingiems.
Vaikų psichologiniai sunkumai naujoje šeimoje
Būsimojo patėvio ar pamotės pasirodymas šeimoje vaikui yra reikšmingas įvykis. Nors suaugusieji į naująją šeimą žiūri džiaugsmingai ir su didelėmis viltimis, vaikams tai ne visada gali patikti. Artėjant šeimos pokyčiams vaikas gali pasijusti nesaugus, kuomet jam reikės gyventi ar dažnai susitikti su žmogumi, kurį jis mažai pažįsta ar kuris jam gal net nelabai ir patinka. Patekus į tokią situaciją vaikas išgyvena daug nežinomybės, jam kyla daug įvairių jausmų. Nežinodamas kaip tai paveiks jo santykius su tėvais vaikas gali pykti, nes jam pavydu, kad tėtis ar mama skiria daug dėmesio svetimam žmogui, taip atimdami dėmesį iš jo paties, jis gali protestuoti, nes nėra susitaikęs su tėvų skyrybomis ar išsigąsti, kad praras tėvų meilę.
Vaikui tenka labai sunkus uždavinys - išmokti dalytis tėvų dėmesį su patėviu ar pamote, o jei šie į šeimą atsiveda ir savo vaikus - dėmesio dalybos dar pasunkėja. Vaikai, susidūrę su vieno iš tėvų netektimi ar skyrybomis yra jautresni pokyčiams šeimoje ir labiau pažeidžiami, nes jų padėtis šeimoje jau kartą yra pasikeitusi. Natūralu, kad jie priešinasi dar vienam savo vietos šeimoje ir dėmesio pasiskirstymo praradimui. Siekdami apsaugoti savo santykius su tėvais vaikai gali pradėti kovą su patėviu ar pamote dėl tėvų meilės, dėmesio, kartu praleisto laiko, visaip bandydami naujuosius šeimos narius atstumti ar išstumti iš nusistovėjusios santykių sistemos.
Taip pat skaitykite: Motinystė: rekordai ir tendencijos
Patarimai kuriant darnius santykius
- Neskubėkite: Ženkite vienu metu po vieną žingsnį, kol kas šeimai vadovaujate jūs. Tokioms permainoms reikalingas rimtas pasiruošimas.
- Bendraukite su partneriu: Aptarkite savo lūkesčius, kaip įsivaizduojate bendrą ateitį, kokio vaidmens tikitės iš partnerio sukūrus šeimą, koks auklėjimo būdas jums yra priimtiniausias, galbūt yra dalykų dėl kurių nerimaujate.
- Kalbėkite su vaikais: Nepalikite vaikų nežinioje, kalbėkitės su jais dar prieš partneriui apsigyvenant kartu. Atsakykite į visus vaikų klausimus, supraskite vaikų jausmus ir baimes, būkite jautrūs.
- Būkite vieningi su partneriu: Tėvai turi suprasti, kad norėdami šeimoje sukurti visaverčius santykius su naujuoju partneriu turi truputį “atpalaiduoti valdymo diržus” atiduodant šiek tiek kontrolės naujajam patėviui, kad jis pamažėl galėtų įsitraukti ir tapti autoritetingu suaugusiuoju vaikams.
- Palaikykite patėvį/pamotę: Kuomet taisyklė sulaužoma, tėvai neturėtų situacijos su patėviu aiškintis prie vaikų. Tokiose situacijos reikėtų palaikyti patėvio sprendimą, tačiau jei su juo nesutinkate- aptarkite ir išsakykite savo lūkesčius dėl ateities veiksmų vaikams negirdint.
- Venkite kritikos: Patėviui, savo ruožtu, derėtų susilaikyti nuo labai kritiškų pastabų tėvų ir jų vaikų santykiuose, net jei klaidos „bado akis“. Geriau bus, jei švelniai užsiminsite partneriui, kad jūsų manymu, galima būtų pasielgti kiek kitaip.
- Būkite empatiški: Jie galėtų pasistengti suprasti ir atliepti tėvų jausmą: “Matau, kad pyksti ant Julijos dėl jos melagystės.
- Skirkite laiko visiems: Geriausiai būtų, kad pažintį pradėtumėte nuo bendrų šeimos pasisėdėjimų ar smagaus laisvalaikio leidimo būdų, dalyvaujant visiems šeimos nariams. Bendra veikla sujungia šeimą.
Šeimos atmosfera ir vaikų asmenybės formavimasis
Šeimos atmosfera yra vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Jungtinėje šeimoje ypatingai svarbūs darnūs poros santykiai bei vieninga pozicija vaikų auklėjimo klausimais. Esant stresinėms aplinkybėms ar kilus konfliktui gali taip atsitikti, kad šeimos nariai sukurs atskiras stovyklas, kiekvienas stos palaikyti savo biologinės šeimos narių, taip sukurdami situacijas verčiančias rinktis kurioje barikadų pusėje kuris nori būti. Tam reikėtų užkirsti kelią iš pat pradžių. Juk svarbūs yra visi šeimos nariai! Abu partneriai turi suprasti, kad jie turi sukurti vieningą šeimos valdymo politiką ir jos laikytis.
Skirtingas vaikų amžius ir adaptacija
Skirtingo amžiaus bei lyčių vaikai naujoje šeimoje taip pat adaptuojasi skirtingai. Fiziniai ir emociniai poreikiai mergaitės, kuriai yra treji stipriai skiriasi nuo berniuko, kuriam - keturiolika. Jaunesni vaikai (iki 10 m.) dažniausiai prie permainų šeimoje prisitaiko greičiau ir lengviau, nes jie jaučiasi labai saugiai šeimoje kurioje klesti darnūs santykiai. Jaunesnieji paaugliai (10-14) dažnai sunkiausiai išgyvena permainas bei prisitaikymą prie naujojo patėvio. Jiems gali prireikti ilgiausio adaptacinio laikotarpio ryšio su patėviu užmezgimui, kad priimti jį kaip autoritetingą suaugusįjį, galintį nustatinėti taisykles namuose. Vyresnieji paaugliai (15 metų ir vyresni) gali mažiau įsitraukti į naujos šeimos gyvenimą. Tokio amžiaus vaikai dažnai jaučiasi jau beveik suaugę, tad jiems dažnai norisi atsiskirti nuo šeimos bei užsiimti sava veikla.
Meilė ir prisirišimas
Net ir užmezgus ryšį su vaikais reikėtų nepamiršti, kad atviras bendravimas šeimoje yra itin reikalingas. Šeimose verda begalės įvairiausių emocijų ir jei jas slopinsime ir neišsakysime garsiai, negalėsime sukurti pasitikėjimo vienas kitu tarp šeimos narių. Bendraujant dažnai, atvirai ir aiškiai išsakant savo jausmus lieka mažiau vietos nesusipratimams, nuoskaudoms, daugiau galimybių išlaikyti sąžiningus visaverčius santykius tiek tėvams su vaikais, tiek vaikams ir naujiesiems patėviui/pamotei ar broliams ir seserims.
Motinystė ir tapatybė
Tapimas mama yra svarbus moters gyvenimo etapas, dažnai atnešantis daugybę pokyčių. Tai yra sudėtingas mamos ir vaiko santykio kūrimo procesas, apimantis moters asmenybės transformaciją. Svarbūs pokyčiai vyksta ir moters socialinių santykių srityje. Kai kuriose teorijose aptariama, kaip pasikeičia moters mąstymas tapus mama.
Stern teigia, kad su vaiko, ypač pirmojo, gimimu motina pereina į naują ir unikalią psichikos organizaciją - motinystės konsteliaciją. Tai nulemia naujas elgesio tendencijas, atsiranda naujų fantazijų, baimių ir troškimų. Nors ši motinystės konsteliacija yra laikina, trunkanti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, motinystės pradžioje tai yra dominuojanti psichinė organizacija. Šis procesas prasideda jau nėštumo metu, kai moteris fantazuoja apie save kaip mamą, apie savo vaiką ir jų santykį, apmąsto santykį su savo pačios mama.