Straipsnyje nagrinėjami iššūkiai, su kuriais susiduria moteris, auginanti keturis vaikus, atsižvelgiant į įvairius aspektus, pradedant visuomenės požiūriu ir baigiant finansiniais sunkumais. Taip pat aptariamos įvairių šeimų patirtys, auginant vaikus su specialiaisiais poreikiais, ir teikiamos įžvalgos apie tai, kaip įveikti sunkumus ir džiaugtis motinyste.
Įžanga
Dažnai metų pabaigoje susitelkiame į politikų, tarnautojų ir verslininkų pasiekimus, pamiršdami tuos, kurie tyliai daro reikšmingus dalykus. Šis straipsnis skirtas atkreipti dėmesį į moterų, auginančių keturis vaikus, iššūkius ir pasiekimus, taip pat pateikti įžvalgų, kaip įveikti sunkumus ir džiaugtis motinyste.
Irmos istorija: aktyvi visuomenininkė ir "lietaus vaikučių" mama
Irma Bielevičiūtė-Gegužienė, aktyvi Eržvilko krašto visuomenininkė, seniūnaitė ir fotografė, yra rūpestinga mama, auginanti tris vaikus, iš kurių du reikalauja ypatingo dėmesio dėl autizmo spektro sutrikimų (ASS). Šie iššūkiai Irmos šeimą tik sustiprino. Moteris neapsiribojo vien savo šeimos rūpesčiais ir įkūrė asociaciją, vienijančią „lietaus vaikus“ auginančias šeimas.
Veikla bendruomenėje ir šeimos derinimas
Irma gimė ir augo Eržvilke. Grįžusi į gimtinę, ji pradėjo domėtis rankdarbiais, švenčių puošyba ir fotografija. Tapusi Eržvilko seniūnaite, Irma prisideda prie miestelio gyvenimo gerinimo. Nepaisant daugybės veiklų, Irma stengiasi daugiausia laiko skirti vaikams.
"Lietaus vaikai": iššūkiai ir pasiekimai
Kai Irmos vaikams buvo diagnozuotas autizmas, šeima susidūrė su dideliais iššūkiais. Tačiau Irma nepasidavė ir ėmėsi aktyviai padėti savo vaikams. Ji pakeitė mokyklą ir atrado Jurbarkų darželį-mokyklą, kurioje sutiko daug gerų, supratingų ir mylinčių žmonių. Šiandien Irmos vaikai demonstruoja puikius rezultatus.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Patirties panaudojimas ir pagalba kitiems
Irma sukaupė daug patirties, auginant vaikus su specialiaisiais poreikiais. Norėdama padėti kitoms šeimoms, ji įsteigė asociaciją „Auksinė begalybė“, kurios misija - tarpininkauti, draugauti ir atstovauti šeimoms, auginančioms kitokius vaikučius. Irma taip pat mokosi Smalininkų technologijų ir verslo mokykloje, kad galėtų dar geriau padėti spec. poreikių vaikams.
Jolantos ir Gintaro Vaičiulių istorija: globa kaip širdies reikalas
Jolanta ir Gintaras Vaičiuliai, grįžę iš emigracijos su dviem biologiniais vaikais, globoja keturis vaikus. Šeima sulaukė kandžių replikų dėl savo sprendimo globoti vaikus, tačiau aplinkinių kalbos jiems nė motais.
Nuo budinčios globotojos iki didelės šeimos
Jolanta dar prieš vestuves svajojo apie globą. Grįžusi į Lietuvą ir baigusi kursus, ji tapo budinčia globotoja. Laikui bėgant, šeima į globą paėmė vos trijų mėnesių mergaitę, kuri tapo jų šeimos dalimi. Vėliau šeima priėmė dar du globotinius - brolį ir sesę. Šiuo metu šeima į laikiną globą yra priėmusi ir šešiametį.
Aplinkinių požiūris ir savitarpio pagalba
Iš pradžių Jolanta išgirsdavo neigiamų komentarų, neva viską daro tik dėl pinigų. Tačiau šeima į komentarus nekreipia dėmesio. Globojant įvairaus amžiaus vaikus kildavo klausimų, tačiau savitarpio pagalbos grupėse šeimos nuolat pasidalindavo patirtimi.
Trys savybės, padedančios auginti vaikus
Jolanta teigia, kad be aplinkinių palaikymo labai svarbios yra ir asmeninės savybės: sąžiningumas, kantrybė ir humoras. Ji taip pat priduria, kad svarbu būti sąžiningam prieš patį save ir nebijoti ieškoti galimybių.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir karščiavimas
Rasa Stasionienė: keturių vaikų mama ir verslininkė
Rasa Stasionienė, auginanti devynerių trečioką Nojų, šešerių priešmokyklinuką Kristupą, trejų Luką ir dvejų Miją, teigia, kad niekada neplanavo turėti tiek daug vaikų. Tačiau ji džiaugiasi savo šeima ir stengiasi užtikrinti vaikams kokybišką gyvenimą.
Ypatingas dėmesys vaikų lavinimui
Rasa skiria ypatingą dėmesį vaikų lavinimui. Vyriausi berniukai lanko futbolą, o abu sūnūs profesionaliai užsiima kartingų sportu. Moteris įsitikinusi, kad brangiausia ir daugiausiai pastangų kainuojantis dalykas auginant vaikus yra tėvų laikas.
Savarankiškumo ugdymas
Rasai svarbu išugdyti savarankiškas asmenybes. Ji akcentuoja bendravimą, kalbas ir pasaulio pažinimą labiau nei buities darbus.
Prekės ženklo atgaivinimas ir santykiai su vyru
Po kelerių metų pertraukos Rasa vėl aktyviai darbuojasi su pačios įkurtu prekės ženklu „Stylish Paw“. Ji taip pat skiria daug dėmesio santykiams su vyru - pora mėgsta ištrūkti savaitgaliui dviese ar trumpoms atostogoms.
Viktorijos istorija: ketvertukas ir kova už teises
Viktorija, mama, auginanti ketvertuką, prabilo apie kainų šoką ir išlaidas, kurios nesibaigia niekada. Ji taip pat susiduria su neveikiančiais įstatymais ir visuomenės požiūriu.
Taip pat skaitykite: Gimdymas: etapai ir priežiūra
Kainų šokas ir išlaidos
Viktorija teigia, kad kainos kyla kas savaitę, o išlaidos vaikams nesibaigia niekada. Maistas, drabužiai, mokykla, būreliai - viskas kainuoja vis brangiau.
Vaikai - dirbantys
Viktorija moko vaikus atsakomybės ir kūrybiškumo. Ji sąmoningai moko vaikus, kad pramogos socialiniuose tinkluose dažnai turi ir darbo pusę.
Kova su neveikiančiais įstatymais
Viktorija dalyvavo susitikime su premjere, kurio metu aptarė neveikiančius įstatymus, piktybinį alimentų nemokėjimą ir sudėtingą daugiavaikių mamų finansinę padėtį. Ji teigia, kad įstatymai neveikia ir realiai yra piktybiškai nemokančių tėvų pusėje.
Skyrybų procesas
Viktorija sako, kad net ir oficialiai pasibaigus skyrybų procesui ramybės nėra. Pažadai, manipuliacijos ir netikėti sprendimai tęsiasi iki šiol.
"Norėjome tik katinuko"
Viktorija pasakoja, kad net paprastas noras padovanoti vaikams katinuką virto kelių savaičių chaosu, įtampa ir nusivylimu.
Kalėdos ketvertuko namuose
Šventinis laikotarpis Viktorijos namuose prasideda anksti, tačiau gruodis vis tiek pralekia kaip viena diena.
Agnės Daugėlaitės istorija: auginant sūnų su Dauno sindromu
Kai joniškietei Agnei Daugėlaitei pagimdžius jaunėlį sūnų paaiškėjo, kad jis turi Dauno sindromą, moteris iš aplinkinių išgirdo visokių patarimų, tačiau klausėsi tik tų žmonių, kurie ją drąsino ir palaikė.
Gyvenimas nesustojo
Agnė prisimena, kad širdies gilumoje juto nuoskaudą, jog sūnelis gimė turėdamas negalią, bet ji niekada sau ir kitiems nekėlė klausimo, kodėl taip atsitiko. „Juk gyvenimas nesustojo, reikėjo auginti vaikus, o ir mokslus turėjau baigti“, - pasakoja moteris, tuo metu studijavusi aplinkos apsaugos inžineriją.
Aktyvus sūnaus gyvenimas
Aušrys ūgtelėjo, noriai įsitraukė į įvairias veiklas, lanko sporto būrelį, mokosi plaukti, groja būgnais ir šoka.
Nerimas dėl ateities
Vis dėlto Agnei neramu, kas bus vėliau, kai sūnui sukaks 20 metų. Būdama Vilniuje, Vaikų su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos organizuotoje konferencijoje, Agnė klausėsi restorano „Pirmas blynas“ įkūrėjo olando Timo van Wijko, pabuvo ir restorane, kuriame dirba specialiųjų poreikių turintys jaunuoliai.
Vyresniojo brolio pagalba ir visuomenės požiūris
Vyresnėlis Klaudijus labai greitai tapo brolio globėju. Jis kantrus ir netingi ilgai aiškinti broliui, kaip padaryti vieną ar kitą darbą, kuris jam nesiseka. Moteris sako, kad gimus sūnui ją skaudino ne jo negalia, bet kitų žmonių gąsdinimai. Gerai, kad ir visuomenės požiūris į negalią šiandien keičiasi.
Sandros istorija: priimant vaiko negalią
Moteris stebėjo kitus vaikus, lygino juos su savuoju. Kai pastebėdavo aiškiai išreikštus autizmui priskiriamus bruožus kituose vaikuose, kurių jos vaikas neturi, sakydavo sau mintyse, kad greičiausiai viskas bus gerai, kad jos sūnus negaus tos diagnozės.
Negalios pripažinimo etapai
„Tai yra vienas iš negalios pripažinimo etapų - kai tarsi ieškai įrodymų, patvirtinančių, jog vaikui nėra autizmo, neigi faktus, kurie tą diagnozę patvirtintų. Net kai po trijų savaičių tyrimų gydytojų komisija pateikė savo išvadas ir patvirtino jau oficialią diagnozę, dar nereiškė, kad aš tą faktą priėmiau iškart kaip tiesą. Kad tai taptų tikra, man reikėjo laiko“, - prisimena Sandra.
Informacijos rinkimas ir specialistų paieška
Vos sužinojusi diagnozę, Sandra įniko rinkti informaciją apie autizmo spektro sutrikimą. Moteris sąmoningai ieškojo specialistų, kurie patys turi vaikų su raidos sutrikimais, nes buvo įsitikinusi: šie žmonės yra įsigilinę, juk jiems asmeniškai tai labai svarbu.
Pokalbiai su kitais tėvais ir ateities vizija
„Pokalbiai su kitais tėvais padeda tik pradžioje. Vėliau apima jausmas, kad tarsi verdame savo sultyse. Autizmo spektras platus, prasideda vaikų palyginimai: mano vaikas daro tą, o mano dar ne. Buvo etapas, kai buvo sunku priimti kito vaiko progresą, sunku džiaugtis kito vaiko pasiekimais, kai taviškiui ne taip greitai einasi. Sandra įsitikinusi, kad tam, jog galimybės būtų realizuotos, reikia ir nevyriausybinių organizacijų pastangų, aktyvaus dalyvavimo, poreikių išsakymo.
V. Savickaitės istorija: "SOS mama" ir gyvenimas su vaikais
V. Savickaitė, „SOS kaime“ mama dirba jau beveik dešimt metų. Ši organizacija įkurta dar 1949 metais, kai austras Hermanas Gmaineris, pats išgyvenęs karo siaubus, pokario metais pradėjo rūpintis tėvų netekusiais vaikais.
Darbas ar pašaukimas?
Ir nors SOS mamos yra samdomos darbuotojos, dirbančios pagal darbo sutartį, darbu jų veiklą pavadinti sudėtinga. V. Savickaitė 14 metų dirbo vaikų darželyje ir kaip pati sako, tiek metų praleidus viename darbe atsirado rutina, todėl norėjosi kažko naujo.
Įsipareigojimas ir ryšys su vaikais
„Negaliu pasakyti, kad šis darbas yra auka. Pačioje pradžioje tai yra iššūkis, vėliau tai tampa pareiga. Kiek teko bendrauti su mamomis, visos jos ateina pakeisti pasaulį, su dideliu noru padėti. Per daug metų čia dirbant atsiranda didelis įsipareigojimas. Taip paprastai apsisukti ir išeiti būtų be galo sunku. Sunku būtų dėl vaikų, ypatingai, kai pas tave ateina maži vaikai ir tu juos augini daug metų, atsiranda ryšys, nuo to niekur nepabėgsi. Jie priima tave kaip patį artimiausią, svarbiausią gyvenime žmogų, ypač, jei neturi tėvų ar biologinių giminių“, - paaiškina pašnekovė.
Šuo kaip terapija ir pasitikėjimas vaikais
V. Savickaitės šeimoje šiuo metu auga šeši vaikai, dar dvi merginas jau išleido į gyvenimą ir jos augina savo mažylius, su jomis vis dar susiskambina ir palaiko ryšį. Moteris pasitiki savo vaikais ir nebijo išleisti jų vienų.
Paauglystės iššūkiai ir meilės poreikis
Anot jos, sunkiausia būna tuomet, kai vaikai sulaukia paauglystės, tuomet vaikai pradeda neklausyti, išlenda visos nuoskaudos ir pyktis, prasideda nesėkmės mokykloje. Vaikai turintys mamą ir tėtį gauna daugiau meilės, o mūsų vaikams meilės gali duoti kiek nori, bet jiems visą laiką jos bus per mažai, nes jie jos negavo nuo pat kūdikystės, kada jos labiausiai reikėjo.
Būtinybė taupyti ir mokyti vaikus
Anot jos, su šeima kartą per kelis mėnesius išeina pavalgyti ir į restoraną, taip pat gali sau leisti nueiti į vandens pramogų parką ar pažaisti boulingą. V. Savickaitė aiškina, kad pirmiausia turėtų būti kiekvieno žmogaus garbės reikalas susimokėti komunalinius mokesčius ir neprisidaryti skolų. Galbūt eilinį kartą nenusipirksi traškučių ar nepasipildyti telefono sąskaitos norėdamas pažaisti.
Maxin ir Jacobo Youngų istorija: nuo įvaikinimo iki ketvertuko
Ši neįtikėtina istorija nutiko jaunai porai iš Pensilvanijos Rydingo miesto. 30 metų Maxin Young ir 32 metų Jacobas Youngas susituokė palyginus neseniai - 2016 metais. Iš pradžių moteriai sunkiai sekėsi pastoti, bet vos per trejetą metų jų šeimoje atsirado net devyni vaikai, tarp jų dvi dvynių poros.
Nuo įvaikinimo iki didelės šeimos
Jauni sutuoktiniai taip norėjo turėti vaikų, jog iš gydytojų sužinoję, kad turi vaisingumo problemų, nedelsiant priėmė sprendimą įsivaikinti svetimus vaikus. Jie greitai baigė specialius kursus būsimiems įtėviams, gavo atitinkamų institucijų palaiminimą ir užpildė dokumentus, kad įsivaikintų du mažylius - broliukus. Tačiau galiausiai įsivaikino visus keturis brolius ir seseris.
Netikėtas nėštumas ir ketvertukas
Tuo metu pora dar nežinojo, kad Maxin jau laukiasi savo pačios kūdikio. Jų biologinis vaikas šį pasaulį išvydo 2018 metų spalį ir tapo septintuoju šeimos nariu. Netrukus sutuoktiniai sužinojo, kad Maxin vėl laukiasi. Šį kartą ši naujiena nesukėlė tokio didelio šoko. Tačiau tai nebuvo įprastas nėštumas. Per tyrimą ultragarsu paaiškėjo, kad moters įsčiose vystosi… ketvertukas!
Auginant devynis vaikus
Auginti devynis vaikus jau savaime yra didelis iššūkis. Tačiau šis iššūkis turi ir teigiamą pusę, pažymi Maxin. „Kartais būna labai sunku, tačiau viską atperka grožis, kurį spinduliuoja meilė“, - sakė ji.
Dienotvarkė ir savirealizacija
Dienotvarkė šioje šeimoje beveik niekuo nesiskiria nuo tų šeimų, kurios augina dvi ar tris atžalas. Moteris pažymi, kad prieš nakties miegą su vyru būtinai skaito vaikams knygutes, be to, stengiasi su kiekvienu vaiku pabendrauti akis į akį. Moteris su savo sekėjais kartais pasidalija ir intymesniais išgyvenimais.