Įvadas
Odos moliuskai (lot. Molluscum contagiosum) - tai virusinė odos liga, kuri dažniausiai pasitaiko vaikams. Ši infekcija pasireiškia mažais, rausvais, blizgiais mazgeliais, kurie gali turėti įdubimą centre. Nors liga dažniausiai nepavojinga ir praeina savaime, gydymas gali būti reikalingas siekiant sumažinti diskomfortą, užkirsti kelią viruso plitimui ir išvengti kosmetinių pasekmių. Šiame straipsnyje aptarsime odos moliuskų priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus, ypač atkreipiant dėmesį į gydymo metodus, tinkamus vaikams.
Kas yra odos moliuskai?
Užkrečiamasis moliuskas, dar žinomas kaip dermatologinis moliuskas, yra virusinė infekcija, kuri paveikia odą ir gleivines. Šią ligą sukelia moliuskų užkrečiamosios dermatito virusai, priklausantys Poxvirus šeimai. Virusai į odą prasiskverbia pro mikroskopinius odos barjero pažeidimus, ir po inkubacinio periodo bet kurioje kūno vietoje pastebimas moliuskų augimas.
Paplitimas
Užkrečiamasis moliuskas (Molluscum contagiosum) - gana dažnai pasitaikanti odos liga. Tikslus ligos paplitimas nėra žinomas, tačiau skaičiuojama, kad jos paplitimas įvairiose populiacijose svyruoja nuo 2 iki 8 proc. Manoma, kad JAV apie 5 proc. vaikų yra infekuoti MCV. Tarp užsikrėtusių ŽIV užkrečiamojo moliusko paplitimas yra didesnis, nuo 5 iki 20 proc. Užkrečiamasis moliuskas labiau paplitęs tarp vaikų, nors gali susirgti ir suaugę, ypač lytiškai aktyvūs jauno amžiaus asmenys. Suaugusiems liga dažnesnė esant imunodeficitinėms būklėms (ŽIV infekcija), vartojantiems steroidinius hormonus, po chemoterapijos, esant limfoproliferacinimas sutrikimams. Užkrečiamasis moliuskas taip pat dažniau pasitaiko tarp žmonių, sergančių atopiniu dermatitu.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinė užkrečiamojo moliusko priežastis yra infekcija, kurią sukelia moliuskų užkrečiamosios dermatito virusai.
Kaip plinta virusas?
Odos moliuskai plinta tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu, taip pat per užkrėstus daiktus (rankšluosčius, patalynę, žaislus) ar pačiam ligoniui pernešant virusą į sveikus odos plotus kasantis ar skutantis.
Taip pat skaitykite: Ektopinės nėštumo priežastys
Infekcijos sukėlėjas perduodamas nuo odos ant odos liečiantis su sergančiuoju. Ligonis gali pernešti virusą į kitas savo kūno vietas liesdamas ar krapštydamas bėrimą, pvz., jei pažeidimas yra veide, skutantis jis gali išplisti. Jei odos pažeidimas yra lytinių organų srityje, užkrečiamasis moliuskas traktuojamas kaip lytiškai plintanti liga. Sukėlėjas taip pat gali būti perduodamas nuo sergančiojo per daiktus, pvz.: naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, vonios kempinėmis ir kt.
Rizikos veiksniai
Kiekvienam, kuris turėjo „odos su oda“ kontaktą su asmeniu, sergančiu odos moliusku, yra didesnė rizika susirgti. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu, tiesioginio odos kontakto metu sportuodami (imtynės, lengvoji atletika), taip pat buitiniu keliu.
Užkrečiamuoju odos moliusku vaikai serga dažniau negu suaugusieji, visų pirma dėl to, kad jų imuninė sistema nėra iki galo susiformavusi. Taip pat jie dažniau patiria tiesioginį odos su oda kontaktą su kitais žmonėmis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti jiems ir yra tiesioginio kontakto metu per odą ar naudojantis sergančio asmens buitiniais daiktais. Pastebėta, kad didesnis viruso paplitimas šiltuose ir drėgnuose kraštuose.
Inkubacinis periodas
Po užsikrėtimo pirmieji simptomai dažniausiai pasireiškia per 2 savaites, bet gali užtrukti iki 6 mėnesių. Ligos inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų atsiradimo) svyruoja nuo 2 iki 7 savaičių, tačiaus kartais jis gali užsitęsti net iki 6 mėnesių.
Simptomai ir požymiai
Odos moliuskai pasireiškia kaip viena ar kelios iki 5 mm papulės (apčiuopiami odos iškilimai), balkšvai rusvos, blizgios spalvos, centrinė dalis įdubusi. Kiekvienos papulės viduje yra balta, sūrio konsistencijos medžiaga.
Taip pat skaitykite: Gimdymo plyšimai: diagnostika
Bėrimo lokalizacija
Mazgeliai aptinkami įvairiose kūno vietose, ypač odos lenkiamuosiuose paviršiuose (rankoje, kirkšnyje). Vaikams dažniau pažeidžiamas veidas, liemuo, galūnės, o suaugusiems kirkšnys, lytinių organų sritis, šlaunys, apatinė pilvo dalis. Labai retais atvejais bėrimai gali atsirasti burnos gleivinėje.
Simptomai
Dažniausiai ligoniai nejaučia jokių simptomų, tik odoje atsiranda tipiškas papulinis bėrimas. Kai kurie skundžiasi pažeistos vietos niežuliu, jautrumu ar skausmu. Daliai pacientų aplink bėrimus atsiranda alerginis odos uždegimas. Susidarę bėrimai vokų odoje gali sąlygoti konjuktyvitą.
Išvaizda
Odoje atsiranda standžios, lygiu paviršiumi, aiškių ribų, kupolo formos papulės. Paprastai bėrimas būna normalios odos spalvos, tačiau kartais gali būti lengvo perlamutrinio blizgesio. Vėliau mazgelio centre atsiranda įdubimas, kartais su angele centre, pro kurią matosi balkšvas ar gelsvai rusvas į varškę panašus turinys, kuris paspaudus išbėga. Bėrimo elementai paprastai būna 2-6 mm diametro. Papulių skaičius paprastai svyruoja nuo 1 iki 20. Dažniausiai jos išsidėsto grupelėmis, tačiau gali būti pasklidę odoje po visą kūną.
Pacientams, infekuotiems ŽIV, bėrimo elementai gali būti didesni (iki 1 cm dydžio) ir jų gali atsirasti daugiau (>30 vienetų), nei asmenims, su normalia imunine būkle.
Diagnostika
Užkrečiamasis moliuskas dažniausiai diagnozuojamas apžiūros metu nustačius tipinius bėrimo elementus. Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka duomenų iš anamnezės ir klinikos. Dermatologas gali atlikti fizinį tyrimą, kad įvertintų mazgelių pobūdį. Kartais gali prireikti biopsijos, jei pažeidimai yra neaiškūs arba jei įtariama kita liga.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikių pienligę
Tačiau kartais užkrečiamąjį moliuską tenka skirti nuo daugelio kitų į jį panašių odos ligų. Jei pacientui užkrečiamojo moliusko rizika yra maža, o atsiradę bėrimai yra netipinės išvaizdos ar netipinėse kūno vietose, visuomet reikėtų pagalvoti, o jei reikia ir ištirti dėl tokių ligų kaip karpos, kondilomos, papilomos, epiteliomos, bazalinių ląstelių karcinoma, herpetinio bėrimo ir kt.
Jei ligos diagnozė neaiški, gali būti atliekama pažeistos odos biopsija ir histologinis medžiagos tyrimas. Dažant mėginį hematoksilinu ir eozinu, MCV pažeistų keratinocitų citoplazmoje nustatomi būdingi intarpai-„moliusko kūnai“.
Elektroninės mikroskopijos būdu galima nustatyti viruso daleles ląstelėje, taip pat galima pamatyti pažeistas ląsteles, kurios žiūrint įprastu mikroskopu atrodo normalios. Esant dideliam skaičiui bėrimo elementų ar kai papulės yra didelio skersmens, o ypač veido srityje, pacientus reikia tirti dėl galimos ŽIV infekcijos.
Gydymo metodai
Nors odos moliuskas dažniausiai ir nesukelia simptomų bei diskomforto, dermatologai rekomenduoja gydyti ir užkirsti kelią moliusko augimui ir plitimui. Specifinio gydymo šiai virusinei infekcijai nėra, tačiau galima pagreitinti sveikimo procesą. Geriausiai Jums tinkantį gydymo metodą gali rekomenduoti gydytojas.
Negydant užkrečiamasis moliuskas išlieka odoje keletą mėnėsių, vėliau jis savaime išnyksta. Ligoniams su imuninės sistemos sutrikimais bėrimas gali išlikti ilgesnį laiką (iki 3 metų). Kadangi liga yra užkrečiama, todėl taikant gydymą ne tik sutrumpėja sirgimo laikotarpis, bet ir apsisaugoma nuo užkrato perdavimo kitiems žmonėms ar jo pernešimo į kitas savo kūno vietas liečiant ar krapštant bėrimus. Suaugusiems šalinti užkrečiamąjį moliuską rekomenduojama, jei jis yra lytinių organų srityje, kad išvengti ligos plitimo lytinių santykių metu. Nors yra manoma, jog kitose kūno vietose šalinti pažeidimų nėra būtina, nes per laiką jie savaime išnyksta, tačiau neretai jie šalinami dėl kosmetinių priežasčių.
Yra nemažai užkrečiamojo moliusko šalinimo metodų, tačiau kuris iš jų geriausias nėra nustatyta. Užkrečiamasis moliuskas gali būti šalinamas taikant krioterapiją(išaugos užšaldymas), gydant lazeriu ar operaciniu būdu (moliusko išgrandymas). Gydant užkrečiamąjį moliuską taip pat gali būti efektyvūs vietiniai preparatai, kaip salicilio rūgštis, imikvimodas, tretinoino kremas ar gelis ir kt.
Infekuotiems ŽIV pacientams gydant užkrečiamąjį moliuską labai svarbus aktyvus priešvirusinis pagrindinės ligos gydymas.
Gydymo metodai vaikams
Gydymo metodikos panašios į karpų gydymą, galimas moliusko šaldymas skystu azotu, naikinimas įvairiomis rūgštimis ar labai karštais skysčiais ar gramdymas aštria kiurete. Įvairių cheminių medžiagų: podofilino, tretinoino, trichloracto rūgšties, sidabro nitrato ir kt. vartojimas teikia daugiau ar mažiau naudos gydant šią odos ligą. Taip pat taikomi naujesnieji metodai: elektrokauteris, kriochirurgija, lazeris.
Kai kurių gydytojų nuomone, prieš skiriant specifinį odos moliusko gydymą, rekomenduojama vartoti imuninę sistemą moduliuojančius preparatus. Gydymą reikia kartoti, tai priklauso nuo odos moliuskų kiekio odoje ir reakcijos į gydymą.
Šios procedūros gali būti atliekamos tik gydymo įstaigose, todėl buvo ieškoma naujų gydymo metodų, kuriuos galima būtų taikyti buitinėmis sąlygomis, tai ypač aktualu gydant vaikus.
Kalio hidroksido tirpalas
Vienas iš efektyvių būdų gydyti odos moliuskus - kalio hidroksido (KOH) tirpalas. Taigi buvo pradėti tyrimai su tokius reikalavimus atitinkančiu kalio hidroksido tirpalu. Kalio hidroksidas sukelia lokalinį uždegimą, kuris aktyvina organizmo imuninį atsaką. Kalio hidroksidas padeda suskaidyti viruso apvalkalą, todėl imuninė sistema gali lengviau jį atpažinti ir pašalinti.
Molutrex tirpalo naudojimas
MOLUTREX tirpalą rekomenduojama tepti ant odos moliuskų (Molluscum contagiosum) 2 kartus per dieną (ryte ir vakare).
- Nuimkite kamštelį ir įstatykite šepetėlį arba aplikatorių. Prieš naudojant pirmą kartą, įsitikinkite kad buteliuko apsauginis žiedas yra nepažeistas.
- Šepetėlį arba aplikatorių sudrėkinkite tirpalu. Tirpalu sudrėkintą šepetėlį arba aplikatorių nubraukite į vidinį buteliuko kaklelio paviršių, kad ant šepetėlio ar aplikatoriaus galo neliktų tirpalo lašų. Tepkite odos moliuskus (Molluscum contagiosum). Saugokite, kad tirpalas nepatektų ant sveikos odos. Kas 2-3 patepimus šepetėlį / aplikatorių suvilgykite tirpalu. Panaudojus sukeiskite kamštelius.
- Leiskite išdžiūti. Jei tirpalas naudojamas vaikui, įsitikinkite kad vaikas neliečia pateptos vietos.
- Tirpalą tepkite 1-2 kartus per dieną (ryte ir vakare), kelias dienas iš eilės kol pasirodys uždegimo požymiai (paraudimas), reiškiantys, kad odos moliuskų mazgeliai gyja.
- Pasirodžius uždegimo požymiams Molutrex tirpalo naudojimą reikėtų nutraukti.
SVARBU: MOLUTREX tirpalo nenaudokite ilgiau nei 14 dienų. Šis produktas gali sukelti įvairaus laipsnio nepageidaujamą poveikį, deginimo pojūtį arba laikiną dirginimą.
Atsargumo priemonės
Molutrex tirpalas yra graužiantis ir gali būti naudojamas tik odos moliuskų (Molluscum contagiosum) gydymui. Nenaudoti aplink akis ir ant gleivinės, atvirų žaidų arba įdrėkstos odos. Žindyvėms Molutrex tirpalą nerekomenduojama naudoti tose kūno vietose, su kuriomis galimas kūdikio kontaktas.
Tirpalui patekus ant sveikos odos nedelsiant nuplaukite ją vandeniu. Tirpalui patekus į akis nedelsiant praplaukite jas vandeniu.
Laikymas
Ant pakuotės po „Tinka iki“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, Molutrex naudoti negalima. Po kiekvieno naudojimo buteliuką sandariai uždarykite. Buteliuką laikykite vertikaliai. Laikyti ne aukštesnėje kaip 25 0C temperatūroje, vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Kiti gydymo metodai
- Kiuretavimas: tai procedūra, kurios metu moliuskas pašalinamas specialiu instrumentu (kiuretė), panašiu į mažą šaukštelį. Tai paprastas ir efektyvus būdas, kurį gali išmokti ir tėvai, bet būtina laikytis aseptikos taisyklių. Kiuretažas šiek tiek skausmingas, todėl šis gydymo būdas netinka jautriems pacientams. Skausmui sumažinti galima naudoti vietinius nuskausminančius vaistus (pvz., kremus su lidokainu ir kt.)
- Salicilo rūgštis arba kalio šarmo preparatai: užtepus jų sukeliamas virusu užkrėstų ląstelių sunaikinimas, gali atsirasti trumpalaikis odos perštėjimo jausmas. Tai mažiau agresyvus, bet ilgesnės trukmės gydymo būdas.
- Šaldymas skystu azotu (krioterapija): pažeistos vietos šaldomos su skystu azotu, šaltis sunaikina virusu užkrėstas ląsteles.
- CO2 lazeris/elektrokauteris: Lazeriu ar elektrokauteriu pašalinamos virusu pažeistos odos ląstelės. Šis metodas dažniausiai naudojamas, jei kitos priemonės nepadeda arba kai moliuskai yra sunkiai gydomose vietose.
Gydymo kalio hidroksidu naudą įrodo atlikti tyrimai
Vaikų dermatologai Brazilijoje 1999 m. atliko tyrimą su 10 proc. kalio hidroksido tirpalų. Moliusko pažeistos odos vietos tirpalu buvo tepamos du kartus per dieną. Tačiau tyrimo metu dauguma vaikų skundėsi geliančiu skausmu tirpalo užlašinimo vietoje ir odos hipo- ar hiperpigmentacija buvusio pažeidimo vietose. Todėl, norint susilpninti deginimo jausmą užtepus KOH, buvo atliktas kitas tyrimas (2000 m.) vartojant 5 proc. kalio hidroksido tirpalą. Šios koncentracijos tirpalas buvo lašinamas taip pat du kartus per dieną. Per šešias savaites pacientai visiškai pasveiko, geliančio skausmo atvejų buvo tik keletas, o pigmentacijos pokyčių nepastebėta.
Naudojant 5 proc. tirpalą netgi gleivinėse nemalonių pojūčių nebuvo užfiksuota. 2006 m. Didžiojoje Britanijoje atliktas dvigubai aklas atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas su 10 proc. kalio hidroksido odos moliuskui gydyti. Pažeistos odos vietos buvo tepamos du kartus per dieną. KOH naudojusių grupėje 70 proc. pacientų visiškai pasveiko, 10 proc. pacientų pasitraukė iš tyrimo dėl odą dirginančio KOH poveikio.
Placebo vartojusiųjų grupėje per tą laikotarpį visiškai pasveiko 20 proc. pacientų. 2007 metais atlikto tyrimo metu buvo tiriamas 5 proc. kalio hidroksido efektyvumas ir tolerancija gydant vaikus, užsikrėtusius odos moliusku. 2-8 mėn. laikotarpiu visi vaikai visai pasveiko, recidyvų nebuvo. Dauguma vaikų teigė geliančio pobūdžio skausmą moliuskų pažeistoje vietoje iškart po KOH panaudojimo.
2003 m. Indijos - šalies, kurioje liga paplitusi labiau ir kuri turi tradicijas taikyti naujausią šios ligos gydymą, dermatologai tyrė ir gydė vaikus, užsikrėtusius odos moliusku, 20 proc. kalio hidroksido (KOH) tirpalu. Tėvams buvo liepta pažeistas odos vietas vatos tamponu tepti vieną kartą per dieną. Vidutiniškai per 17 dienų buvo pasiekta, kad vaikas visiškai pasveiko. Didesnių šalutinių reakcijų nebuvo, keletas vaikų skundėsi deginančio pobūdžio skausmu iškart po tirpalo užlašinimo.
Prevencija
Kol infekcija aktyvi, sergantis asmuo gali užkrėsti aplinkinius. Kol papulės aiškiai matosi ant odos, vaikas moliusku gali užkrėsti ir kitus žmones. Geriausia, jei aktyvios ligos stadijos metu (t. y. kol papulės aiškiai matosi ant odos), vaikas nelankytų baseino, nesportuotų su kitais vaikais, nesidalintų su kitais asmeninės higienos priemonėmis (rankšluosčiu, kempine).