Įvadas
Šis straipsnis nagrinėja žmogaus gyvybės pradžios klausimą remiantis mokslo įrodymais ir pateikia įžvalgas apie žmogaus vystymąsi nuo pat gimimo momento. Aptarsime įvairius aspektus, pradedant nuo molekulinės ląstelių sąveikos nėštumo metu ir baigiant kūdikio gebėjimais bei elgesiu po gimimo. Taip pat paliesime įvairius su žmogaus gimimu susijusius mitus ir klaidingus įsitikinimus bei pateiksime moksliškai pagrįstą informaciją.
Mikrochimerizmas: Vaisiaus ir Motinos Ląstelių Mainai
Daugelį metų mokslininkai bandė išsiaiškinti, kaip moters organizmas neatmeta vaisiaus kaip svetimkūnio, nors vaisiaus DNR informacija yra skirtinga. Atsakymas slypi mikrochimerizmo fenomene. Mikrochimerizmas būdingas visiems placentą turintiems gyvūnams. Jau nuo 7-tos nėštumo savaitės vaisius ir motina keičiasi ląstelėmis per placentos-gimdos jungtį. Dauguma vaisiaus ląstelių cirkuliuoja mamos kraujyje, o kai kurios tampa funkcionuojančiomis ląstelėmis, pavyzdžiui, širdies. Nėštumo pabaigoje kai kuriuose mamos organuose kas 1000-toji ląstelė būna vaiko.
Dalis šių vaiko ląstelių gerina mamos sveikatą, pavyzdžiui, greičiau gyja žaizdos po cezario pjūvio operacijos, sulėtėja kai kurių ligų progresavimas. Tačiau įrodyta ir žala - kartais jos gali sukelti autoimuninį atsaką arba virsti augliais. Tai paaiškina, kodėl moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis.
Atmintis ir Mokymasis Gimdoje
Ilgą laiką manyta, kad vaisius yra pasyvus keleivis, tačiau tai nėra tiesa. Antroje nėštumo pusėje vaisiaus smegenys jau aktyviai veikia ir reaguoja į stimulus tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Gebėjimas klausytis išsivysto apie 36-37 nėštumo savaitę. Naujagimis atpažįsta garsus, kuriuos girdėjo dar būdamas pilve, o tai rodo atminties egzistavimą.
Vaisiaus vandenų skonis priklauso nuo mamos būklės ir nuotaikos. Kiekvieną kartą nurydamas vandenis, vaikelis jaučia jų skonį ir skonio pokyčius. Vaisius turi daug daugiau skonio receptorių, nei vyresnis vaikas ar suaugęs žmogus. Tyrimai rodo, kad jei mama patenka į stresinę situaciją, vandenų skonis pasikeičia.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Vaisiaus Aktyvus Dalyvavimas Gimdymo Procese
Vis daugėja įrodymų, kad gimdymas prasideda tada, kai galutinai subręsta vaisiaus plaučiai ir jis pasiruošia kvėpuoti. Iš vaisiaus plaučių į mamos kraujotaką patenka tam tikrų medžiagų, kurios „įjungia“ gimdymo procesą. Gimdymo metu vaisius atlieka tam tikrus rotacinius judesius, kad galėtų išvysti šį pasaulį. Todėl svarbu neversti moters gimdymo metu būti jai nepatogiose pozose.
Naujagimio Patirtys ir Prisitaikymas
Radiologiniai tyrimai atskleidžia, kad vaisiui skauda sąrėmio spaudžiamas kūno dalis. Švelniai, natūraliai gimę naujagimiai dažniausiai neverkia. Jie tiesiog susipažįsta su aplinka, kvėpuoja, deguonį gaudami ne tik iš aplinkos, bet dar ir iš placentos ir taip po truputį prisitaiko prie gyvenimo sausumoje.
Mitybos Įpročių Formavimasis Nuo Gimimo
Moksliškai įrodyta, kad žmogus gimsta su tam tikrais skonio preferencijomis. "Saldumas yra pirmas skonis, kurį žmogus pamėgsta gimęs. Angliavandeniai stimuliuoja gerą savijautą užtikrinančių chemikalų išsiskyrimą smegenyse. Anot moters, saldumo skonis kartu stimuliuoja ir kitų endorfinų, kurie ramina ir atpalaiduoja, išsiskyrimą.
Miego Įtaka Vystymuisi
Miego trūkumas ypatingai veikia vaikus. Net vienos valandos miego stygius per kelias paras iš eilės gali tapti jų hyperaktyvaus ar destruktyvaus elgesio priežastimi. Daugelis iš mūsų miego trūkumą bando kompensuoti savaitgaliais pamiegodami ilgiau nei darbo dienomis. Deja, nėra lengva „pasivyti“ praleistą miegą. Nežinia, ką apie tai pasakytų A. Einšteinas, bet naujausi tyrimas skelbia, kad persimiegojimas kai kuriuos asmenis gali neigiamai paveikti ne menkiau nei miego trūkumas. Miegantieji ilgiau nei aštuonias valandas per naktį gali pastebėti sumažėjusius kognityvinius gebėjimus ar argumentavimo įgūdžius.
Skirtingų Amžiaus Grupių Miego Poreikiai
Kūdikiai, vaikai, paaugliai, studentai, suaugę žmonės, vyresnio amžiaus žmonės miega skirtingai. Manoma, kad taip yra dėl skirtingo smegenų aktyvumo. Smarkiai besivystančios smegenys išmoksta daug naujų dalykų ir joms reikia pasiruošti priimti dar daugiau naujos informacijos. Su amžiumi miego trukmė paprastai trumpėja, miegas tampa fragmentišku. Spėjama, kad vyresniame amžiuje išmokstama visko mažiau ir dėl to miego poreikis sumažėja.
Taip pat skaitykite: Šeteniai: gimę ir susiję
Galima pasitikrinti, kiek miego valandų ir kokiame amžiuje paprastai pakanka:
- naujagimiams - 16-18 val.
- vaikams - 10-12 val.
- paaugliams - 9 val.
- suaugusiems - 7-8 val.
- vyresnio amžiaus asmenims - 6-6,5 val.
Tiesa, nepriklausomai nuo amžiaus kiekvienas asmuo gali pasižymėti individualiais miego poreikiais ir ypatumais. Be to, miego kokybei reikšmės turi ne tik jo trukmė, bet ir kitos sąlygos, pavyzdžiui, prabudimų skaičius, miego fazių cikliškumas, kiekvienos miego fazės trukmė. Ypač svarbi yra gilaus miego fazė. Įrodyta, kad netekęs gilaus miego, žmogus kenčia nuovargį dieną, jaučia galvos skausmus, negali susikoncentruoti. Gilus miegas taip pat reikalingas tam, kad atsistatytų raumenys ir audiniai, kaulai, sustiprėtų imuninė sistema.
Lopšinės: Pirmasis Ryšys su Pasauliu
"Lopšinė nėra paprasta daina - jos metu mėginama užmegzti ryšį. Lopšinės tikrai nėra vienodos: skiriasi jų tempas, nuotaika, ritmas. Tai tarsi kuria Žemės, pasaulio audinį, kuris turi labai daug skirtingų spalvų. Sakoma, ir jūs pati minėjote, kad lopšinė turi labai aiškią funkciją - būti su vaiku. Reikėtų pradėti nuo teorijos (ir tai jau moksliškai įrodyta), kad labiausiai žmogaus asmenybė formuojasi iki 5-ojo gimtadienio. Kitaip sakant, kol vaikas labai mažas, įvyksta didžiausias pažinimas.
Taip pat skaitykite: Astrologija ir gimimo data
tags: #moksliskai #irodyta #kad #zmogus #gimes