Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis atidaus dėmesio sveikatai. Vienas svarbiausių nėštumo priežiūros etapų yra reguliarūs kraujo tyrimai, padedantys įvertinti motinos ir vaisiaus būklę. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kraujo tyrimus, atliekamus 12 nėštumo savaitę, jų svarbą, tipus ir interpretaciją.
Nėštumo Priežiūra ir Kraujo Tyrimų Svarba
Nėštumo priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę ir išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais bei didesne operacinio gimdymo rizika. Jei nėštumas yra mažos rizikos, nėščiąją gali prižiūrėti akušeris ar šeimos gydytojas. Esant didelės rizikos veiksniams, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas.
Pirmą kartą nėščioji turėtų atvykti pas ją prižiūrėsiantį specialistą kiek galima anksčiau. Pirmasis nėštumo laikotarpis trunka iki 13 savaitės. Apsilankymų metu vertinami moters nusiskundimai, nėštumui įtaką darantys rizikos veiksniai, matuojamas kūno svoris ir kraujospūdis. Po 24 nėštumo savaitės klausomas vaisiaus širdies ritmas ir matuojamas gimdos dugno aukštis, aptariami tyrimų rezultatai.
Kraujo tyrimai yra neatsiejama nėštumo priežiūros dalis. Jie leidžia:
- Įvertinti bendrą motinos sveikatos būklę.
- Nustatyti galimas infekcijas.
- Įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką.
- Stebėti nėštumo eigą.
Kraujo Tyrimai 12 Nėštumo Savaitę: Pagrindiniai Tipai
12 nėštumo savaitę atliekami įvairūs kraujo tyrimai, skirti įvertinti skirtingus aspektus. Štai pagrindiniai iš jų:
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Bendras Kraujo Tyrimas (BKT)
Bendras kraujo tyrimas (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht) atliekamas pirmo apsilankymo metu ir 32 savaitę arba pagal poreikį (jei moteris serga anemija, atliekamas gydymo korekcijai ir kontrolei). Šis tyrimas leidžia įvertinti bendrą motinos sveikatos būklę, nustatyti anemiją (mažakraujystę), infekcijas ir kitus kraujo sutrikimus.
Kraujo Grupės ir Rh Faktoriaus Nustatymas
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas atliekamas pirmo apsilankymo metu. Šis tyrimas yra labai svarbus, nes jei moters Rh faktorius yra neigiamas (Rh (-)), o vyro - teigiamas (Rh (+)), gali kilti Rh konfliktas, kuris gali būti pavojingas vaisiui. Tokiu atveju 27-28 savaitę pakartotinai paimamas kraujo tyrimas Rh antikūnams nustatyti. Jei antikūnų nerandama, 28-30 savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.
Tyrimai dėl Infekcijų
Visoms nėščiosioms atliekami tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra šlapimo takų infekcijos, sifilio, hepatito B ir ŽIV (jei moteris neprieštarauja).
- Sifilis: Sifilis yra gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti.
- ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Hepatitas B: Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rasta HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Chlamidiozė, gonorėja, trichomonozė ir genitalijų pūslelinė (herpis) ir kt.: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių dėl chlamidiozės, sifilio, gonorėjos, trichomonozės ir genitalijų pūslelinės (herpio) ir kt. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
Ištyrimas dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės visoms nėščiosioms nerekomenduojamas. Jis atliekamas, jei atsiranda minėtoms ligoms būdingų simptomų. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar patiekiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
PRISCA Tyrimas
RegistracijaPRISCA (Prenatal Risk Calculation) - tai neinvazinis nėščių moterų kraujo tyrimas, skirtas įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką, susijusią su Dauno ir Edvardso sindromais bei nervinio vamzdelio defektais. Tyrimas atliekamas naudojant biocheminius žymenis ir kitus nėščiosios duomenis, kuriuos apdoroja kompiuterinė programa, apskaičiuojanti rizikos lygį.
Taip pat skaitykite: Kraujo tyrimo nėštumo nustatymo vadovas
PRISCA tyrimas rekomenduojamas atlikti du kartus: pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą. PIRMĄJĮ nėštumo trimestrą (PRISCA-I) - nuo 11 iki 13 +6 d. nėštumo savaitės. Optimalus tyrimo atlikimo laikas - 11-12 nėšt. sav. ANTRĄJĮ nėštumo trimestrą (PRISCA-II) - nuo 14 + 3 d. iki 22 nėštumo savaitės. Optimalus tyrimo atlikimo laikas - apie 15-16 nėšt. sav.
PRISCA-I Tyrimas:
PRISCA-I tyrimo metu įvertinama rizika dėl Dauno ir Evardso sindromų. Pacientės kraujyje matuojami biocheminiai žymenys:
- PAPP-A (nėštuminis plazmos baltymas A)
- β-hCG (laisvas beta žmogaus chorioninis gonadotropinas)
PRISCA-I tyrimo tikslumą padidina sprando raukšlės (NT, angl. - nuchal translucency) matmenys, kuriuos atlieka akušeris-ginekologas 11-12 nėšt. sav. ultragarsinio tyrimo (UG) metu.
PRISCA-II Tyrimas:
PRISCA-II tyrimo metu įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Evardso sindromais bei nervinio vamzdelio defektu. Pacientės kraujyje matuojami biocheminiai žymenys:
- AFP (alfa fetoproteinas)
- HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas)
- u-Estriolis (nekonjuguotas laisvas estriolis)
Šie rodikliai padeda apskaičiuoti riziką ir nustatyti galimas problemas, susijusias su vaisiaus vystymusi. Tyrimui atlikti reikalingi nėščiosios duomenys: gimimo data, svoris, rūkymas, gretutinės ligos, nėštumo duomenys (dvyniai, dirbtinis apvaisinimas, nėštumo laikas pagal PM datą arba UG tyrimo duomenis) ir UG tyrimo rodmenys (nosies kaulas, NT, CRL). Būtina kruopščiai užpildyti siuntimo PRISCA tyrimui formą, kadangi visi papildomi duomenys svarbūs tyrimo rezultato patikimumui.
Taip pat skaitykite: Vaikų kraujo tyrimų normos
Kaip Suprasti PRISCA Tyrimo Rezultatą?
Pagal nėščiosios tyrimo duomenis PRISCA programa apskaičiuoja tikimybę, kad vaisius gali turėti apsigimimų ar chromosominių sutrikimų. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas.
Kiti Tyrimai
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Vėliau padeda nustatyti preeklampsiją. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Jei nustatoma bakteriurija, skiriamas gydymas ir tyrimas kartojamas po gydymo (jau mokamai). Negydoma besimptomė bakteriurija pusei moterų pereina į cistitą, o 30 proc. - į pielonefritą.
- Skydliaukės hormonų tyrimas: Tyrimo metu nustatomas skydliaukės hormonų kiekis kraujyje. Jei antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą; jei antikūnų nerandama, 28-32 sav. imamas pasėlis iš makšties apatinio trečdalio ir išangės.
Ką Daryti Gavus Tyrimų Rezultatus?
Gavus kraujo tyrimų rezultatus, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jis paaiškins rezultatus, įvertins rizikos veiksnius ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus ar gydymą. Svarbu prisiminti, kad padidėjusi rizika nereiškia, kad vaisius tikrai turi apsigimimą. Tai tik rodo, kad reikia atlikti išsamesnius tyrimus.
Papildomi Patarimai Nėščiosioms
Be reguliarių kraujo tyrimų, nėščiosioms svarbu laikytis ir kitų rekomendacijų:
- Sveika mityba: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Termiškai neapdorotų mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių vengti, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
- Folio rūgštis: Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių.
- Fizinis aktyvumas: Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose.
- Žalingi įpročiai: Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.
- Vaistai: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų.