Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria vaiko susilaukę tėvai, - kūdikio miegas. Tam, kad vaikas užmigtų greitai ir be pykčių, tėvai išbando daug būdų. Vienas tokių būdų - muzika, ypač Mocarto kūriniai. Šiame straipsnyje aptarsime Mocarto muzikos poveikį kūdikiams, jo naudą ir kaip ją teisingai pritaikyti.
Režimo laikymasis ir vakaro rutina
Vaikų priežiūros specialistai kaip vieną efektyviausių rekomenduoja režimo laikymąsi. Vakare prieš einant miegoti patariama sukurti pasikartojančią dienotvarkę: pavyzdžiui, vaikas išmaudomas, pamasažuojamas, pavalgydinamas, jam padainuojama, paskaitoma pasaka, jis pasupamas ir panašiai.
Garsų įtaka kūdikių raminimui
Kai kurie kūdikių tėvai pastebi, kad vaikas nurimsta išgirdęs tam tikrus garsus: vieniems patinka skalbimo mašinos ūžesys, o kiti atsipalaiduoja išgirdę lėtą klasikinę melodiją. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Jei muzikos klausytume ryte, pasirinkę atitinkamą instrumentą, tempą, dažnį, greitesnė muzika suteiktų mums žvalumo, paruoštų darbui, pašalintų įtampą, būtų tarsi stimulas, kuris suintensyvina mūsų smegenis, padeda geriau atsibusti. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų mums geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę.
Mocarto muzikos poveikis
Mocarto muzikos klausytis rekomenduojama dar nėštumo metu. Ji veikia raminamai ir turi reigiamą poveikį būsimajam vaikeliui. Jeigu būsimoji mama reguliariai klauso tos pačios muzikos, gimus kūdikiui, jis atpažįsta nėštumo metu girdėtas melodijas, tai suteikia jam saugumo ir ramumo poveikį.
„Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų“, - teigia Ž. Jankauskienė.
Taip pat skaitykite: Vaikų kūrybiškumas ir Mocarto muzika
Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai daro junginius. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. O neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Handelio - tiesiog atpalaiduojantis poveikis.
W.A. Mocarto muzikos poveikio tyrimai
Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai.
Muzika gimdymo metu
Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras.
Lopšinės ir jų nauda
Kuris neatsimename mamos balso, nuraminančio ir padedančio greičiau atsidurti sapne? Be šios raminamosios funkcijos, lopšinės ugdo vaiko gabumus, padeda jam stotis ant kojų ir kalbėti. Užsienio mokslininkai įsitikinę, kad lopšinių dainavimo nauda yra neginčijama.
Klaipėdos universiteto senato pirmininkė profesorė Daiva Kšanienė sakėsi tikinti lopšinių poveikiu. „Tačiau sūnų geriausiai nuramindavo Mocarto muzika.
Taip pat skaitykite: Motinystė lietuvių rašytojų akimis
Pirmoji iš visų lopšinės funkcijų - padėti vaikui užmigti ir išmokti pirmosios rutinos. Užsienio gydytojai ilgai tyrė kūdikių elgseną ir vystymąsi. Nuo pat gimimo vaikai pasaulį stipriausiai jaučia garsais. Nervų sistema formuojasi ne tik klausantis balsų, instrumentų skambėjimo, bet ir gyvo dainavimo. Lopšinės elementai, kartojimas, ritmas, sąskambis ir aliteracija turi stiprų poveikį. Šnekėjimas, be abejo, yra didžiulė nauda vaiko kalbos vystymuisi, tačiau dainavimas - žymiai efektyvesnis.
Lopšinės dažniausiai dainuojamos kartojant kažkokį judesį. Tai gali būti lovelės lingavimas ar vaiko supimas ant rankų. Visi šie veiksmai vysto pusiausvyros, koordinacijos ir judėjimo pojūčius. Pasak prof. Dainavimas naudingas ne tik vaikui, bet ir tėveliams. Dainuojant užsimezga stiprus ryšys, kuris vėliau perauga į glaudų bendravimą. Tai taip pat gali būti nusiraminimo procesas po sunkios dienos.
Muzika ir vaikų ugdymas
Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Asta: Muzika gali pakylėti tiek vaiko, tiek suaugusiojo sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Muzika išlaisvina nuo problemų tuos, kurie jos klausosi, ir atpalaiduoja tuos, kurie ją kuria. Nesvarbu, kokiame amžiuje pradėsi draugauti su muzika.
Negatyvi reakcija muzikai būna dažniausiai tada, kai vaikas nesijaučia saugiai, muzikinius garsus girdi pirmą kartą, nėra buvęs tokioje muzikinėje aplinkoje. Vaikai mokosi, kaupia muzikinę patirtį klausydami, žaisdami, šokdami. Kūdikiui geriau klausytis mamos, tėčio balso gyvo atlikimo. Leidžiant muzikinius įrašus, svarbu, kad tai nebūtų sintetiniai garsai, muzika būtų netranki - mažiau mušamųjų instrumentų, daugiau išgrynintų tembrų - tik styginiai arba tik pučiamieji, mažiau muzikos su tekstu.
Taip pat skaitykite: Biblijos eilutės apie šeimą: ką svarbu žinoti
Angelė: Muzika gali pakylėti mūsų sielas, pažadinti sąmonę. Ji gali tobulinti protą ir daryti mus nuovokesnius. Moksleiviui, ruošiant pamokas, skambanti muzika trukdyti neturėtų. Pagaliau, jei trukdo, jis išjungs. Angelė: Klausyti muzikos prieš miegą yra gerai. Jei vaikas buvo auginamas dainuojant lopšines ir suaugus jam norėsis ramios, švelnios muzikos prieš miegą. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.
Muzikos terapija ir jos nauda
Galime atsipalaiduoti vien tik pasileisdami muziką, bet terapija apima ir tokį procesą, kai dirbama su žmogumi ir jo jausmais. Netgi sujungiant keletą terapijos rūšių, kartu derinant dailės terapiją, biblioterapiją su įvairiomis atpalaidavimo technikomis, galima pasiekti visai neblogų rezultatų.
Terapeuto skatinamas žmogus pradžioje būtų skatinamas atpažinti, kas su juo vyksta, kokie jo išgyvenimai, ką jis jaučia, kokie potyriai, kokios problemos. Tiesiog muzika užmezga pradinį kontaktą, ir tai gali vykti ne vieno terapijos seanso metu, ne per vieną kartą. Kartais pavyksta jį užmegzti, bet, su muzika tai pavyksta efektyviau. O paskui jau, žinoma, viskas priklauso nuo nusiskundimų. Be streso, mes išgyvename ir nerimą, depresišką nuotaiką. Tai dažniausiai priklauso nuo mūsų minčių.
Kai žmogus atsiveria, dėl muzikos jam lengviau kalbėti apie tas mintis ir savo jausmus bei išgyvenimus, tuo pačiu - kognityviškai keisti netinkamus ir klaidingus įsitikinimus ir skatinti keisti savo elgesį. Psichologija ir paremtas tas prichoterapinis procesas. Žinoma, priklausomai net nuo instrumento parinkimo, nuo muzikos tempo, tai modeliuojama. Jei žmogus depresiškas, labiau tiktų stimuliuojanti muzika, jeigu jis dirglesnis, - raminama muzika.
Sveikatinamasis muzikos poveikis labai naudingas neišnešiotiems kūdikiams. Jie sparčiau vystosi, geriau įsisavina maistą, ramiau miega. Tokiems vaikams patartina leisti klausytis mamos širdies plakimo audio įrašo. Išgirdęs artimus, devynis mėnesius jį supusius garsus, mažylis iš karto nurimsta. Taip pat teigiamai veikia ir mamos balsas. Jai nesant šalia, mažylis jausis saugiau girdėdamas įraše užfiksuotus meilaus kalbinimo žodžius ar švelnią dainą.
Muzikos įtaka vaiko raidai
Angelė: Mokslininkai yra nustatę, kad emocinis muzikos poveikis yra tris kartus didesnis už literatūros ir penkis kartus už vaizduojamojo meno poveikį. Muzika gali padėti susikurti reikiamą nuotaiką - ji gali nuraminti, gali kaip tik įaudrinti. Muzika daro įtaką bendriesiems žmogaus gebėjimams ir ypač ji svarbi vystymosi periodu - vaikystėje.
Muzikuodami vaikai lavina gebėjimus: intonuoti, pajausti muzikos ritmą, emocinės raiškos būdais perteikti muzikos nuotaiką, sukoncentruoti dėmesį ir įsiminti muzikinius darinius, reaguoti į muzikos pasikeitimus. Grojimas muzikos instrumentais vaikams padeda lavinti atmintį, gerina koordinaciją, gerinami matematinei sugebėjimai, tobulėja skaitymo ir suvokimo įgūdžiai, vaikai gali atrasti save ir per muziką išreiškia savo jausmus, tobulinami klausos įgūdžiai, nes vaikas ne tik klauso mokytojo, bet ir ritmo, tonų aukščio ir greičio.
Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus.
Mokslininkams taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta.
Muzikos užsiėmimai kūdikiams: ar verta?
Jau kuris laikas Lietuvoje populiarios muzikos, šokių ir dailės pamokėlės vaikams. Muzikos užsiėmimai siūlomi net dar negimusiems kūdikiams. Ar verta? Kokia muzika vaikams naudinga? Kokia nauda vaikui?
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tą įrodo ne tik teigiamos pačių tėvų patirtys, stebint ir ugdant savo vaikus, bet ir rimti tyrimai. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras FOTO: Nustatyta, kad penkių mėnesių žmogaus vaisius jau skiria aplinkos garsus. Mamos balsas, širdies plakimas, kvėpavimas, vidaus organų skleidžiami garsai būsimam kūdikiui susilieja į vientisą skambančią ritmingą muziką, kurią nuspalvina mamos nuotaika, patiriami jausmai. Būsimo kūdikio kalbinimas ir dainavimas palankiai veikia jo vystymąsi.
Prenatalinis muzikinis ugdymas
Daug mamų pradeda klausytis muzikos su savo atžala ar dainuoti savo vaikui dar jam tebeaugant įsčiose. Kai kurios iš jų tai daro tiesiog intuityviai, tačiau moksliniais tyrimais taip pat įrodyta, kad nėščių moterų dainavimas, klausantis tam tikrų dainų ar grojimas instrumentais yra itin naudingas[1]. Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją[7].
Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo[5], kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios.
Be to, dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.
Pašnekovės nuomone, šeimyninio muzikavimo tradicija yra nutrūkusi, todėl kuriamos specialios mokyklėlės ir mokymo sistemos. Viena populiariausių, naudojamų visame pasaulyje - Gordono sistema. Ją sukūrė ir pagrindė Kalifornijos universiteto profesorius Gordonas L. Šo (Shaw). Šioje sistemoje svarbiausia yra girdėjimas. Girdi jau 16-os savaičių. Dainavimas nėščiajai egzistavo daugelyje senųjų kultūrų. Specialios dainos ir papročiai yra Lietuvos, Kinijos, Afrikos tautų muzikavimo tradicijoje.
Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos. Muzika turi padėti sukurti motinai ir jos kūdikiui jaukią, ramią ir saugią aplinką. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika. Jos klausytis rekomenduojama nuo pat nėštumo pradžios. Populiariausi - W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio ir kitų kompozitorių kūriniai. Nėštumo laikotarpiu muzika itin svarbi, nes kūdikėlis pirmiausia pasaulį išgirsta ir tik vėliau jį pamato. Gyvendamas mamos įsčiose, mažylis pirmiausia girdi mamos organizmo garsus, širdies plakimą ir jos balsą, vėliau - aplinką. Reikia stengtis, kad vaikutis girdėtų gražius, malonius garsus, ir vengti triukšmo, signalizacijų kaukimo, netikėtų stiprių garsų.
Prenatalinio muzikinio ugdymo nauda:
- Teigiamai veikia vaisiaus vystymąsi
- Padeda pasiekti aukštesnį intelektą
- Teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją
- Mažina nėščiųjų nervingumą ir gimdymo baimę
- Skatina teigiamas emocijas
- Skatina vyrų įsitraukimą į nėštumą ir bendravimą su vaiku
Muzika ir kūdikio vystymasis
Tyrėjų pastebėti rezultatai stebina - vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose. Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą.
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikutis išmoksta daugiausiai, sparčiausiai auga jo smegenys. Šiuo laikotarpiu formuojasi jo asmenybė, todėl visos „intelektualinės” investicijos yra itin reikšmingos. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams - mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”. Taip pat muzikos klausymas.
„Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė. Kartais tėvai vaikelius migdo įjungę muziką, kad po to šie nebijotų triukšmo.
Taip pat muzikos klausymas. „Gimusiam vaikeliui geriausia duoti klausytis jau iki gimimo girdėtą „jo muziką”. Tai kūdikiui primins „pilvelio laikus” ir padės jaustis ramiai ir saugiai”, - sako A. Kerulytė-Morkūnienė. „Augant kūdikiui - auga ir jo muzikinė patirtis”, - primena pašnekovė.
„Žiūrėdama į savo mokinukus, pastebiu ne tik puikius muzikinius duomenis: gebėjimą intonuoti, pakartoti muzikinius ritmus, šokti pagal muziką ir pan., bet stebiu ir bendrą jų „ūgtelėjimą”, geresnius kalbinius bei socialinius įgūdžius”, - pasakoja A. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Pasak D. Račienės, muzika taip pat padeda vystyti vaikučio kalbą, įveikti „negirdėjimus”. Be estetinės vertės muzika teikia ir praktinę, „išmatuojamą” naudą.
1993 m. Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. 1995 m. šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai.
Anot Astos ČERNIKAUSKIENĖ, muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link. Kuo anksčiau vaikas pradės draugauti su muzika, tuo geriau. Tai - veiksmingiausia priemonė ugdyti meilei. Ji daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį, skatina teigiamas emocijas.
Kita KMM Ankstyvojo meninio ugdymo (AMU) skyriaus laisvo muzikalaus judesio mokytoja Angelė NAVICKIENĖ taip pat sutinka, kad vaikams muzikinis ugdymas daro didžiulę įtaką. Lavinami muzikiniai įgūdžiai: muzikinės klausos, ritmo jausmo, dainavimo, muzikos klausymo, suvokimo bei interpretavimo įgūdžiai. Didelė įtaka daroma fizinei raidai: stambiajai, smulkiajai motorikai, sensomotorikai, koordinacijai, kalbai. Emocinei bei psichologinei raidai. Lavinamas emocinis intelektas.
Muzikos terapija
Muzikos terapijos užsiėmimų metu kviečiame būsimas mamas bendrauti su vaikeliu, esančiu mamos įsčiose per muziką, sustiprinti pasitikėjimą savimi muzikuojant. Užsiėmimų metu taikomi muzikos terapijos metodai: improvizacija, muzikos klausymas, muzikos komponavimas, dainavimas, sakoma Vilniaus visuomenės sveikatos biuro išplatintame pranešime spaudai.
Muzikos terapijos nauda:
- Stiprina mamos ir būsimo kūdikio emocinį ryšį;
- Įtakoja kūdikio sveikatą bei intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus;
- Teigiamai veikia nėščiųjų savijautą, harmonizuoja besilaukiančios moters vidinę būseną.
Praktiniai patarimai tėvams
Jei visgi šalia nėra jokių panašių užsiėmimų ar tiesiog nėščioji neturi galimybės jų lankyti, rekomenduojama stengtis klausytis su vaisiumi muzikos tiesiog namuose. Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose.
Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose. Įsigykite specialių kompaktinių plokštelių ar paprašykite, kad jas rekomenduotų specialistai. Nėra labai griežto repertuaro, tačiau puiku jei galite klausytis W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų, jau minėtų kompozitorių muzikos. D. Račienė pataria patiems dainuoti lopšines, vaikiškas daineles. Muzikuodami stenkitės kartu su vaikučiu dainuoti, su juo kalbėti. Visada žiūrėkite vaikeliui į akis ir šypsokitės. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti.
Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Ilgiau trunkančius garsus vaikelis linkęs suvokti kaip triukšmą. A. Moksliniais tyrimais jau seniai įrodyta (Odent 1984, Tomatis 1992, Brewer 1998, Logan 1986, Whitwell 1999 ir kt.), kad nėščiųjų muzikavimas, kai moteris dainuodama, klausydama reikiamą muziką bei grodama specialiais muzikos instrumentais daro kryptingą poveikį savo būsimam kūdikiui ir savo sveikatai, yra labai naudingas. Ir ypač šiandien, gyvenant itin sparčiu tempu, užterštoje aplinkoje, patiriant stresą bei įtampą. Tad nėščiosios muzikavimas gali tapti nemenka pagalba jai pačiai ir laukiamam vaikeliui.
#