Muzika - tai tarsi visatos modelis, manipuliuojantis visais tais kūrybos dėsningumais, kurie yra kituose moksluose, menuose, mus supančiame gyvenime, mūsų kalboje, elgesyje, tarpusavio santykiuose, jausmuose. Muzikos poveikis kūnui labai platus, ji veikia ne tik sąmonę, bet ir pasąmonę. Tinkamai parinkta muzika padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, pulsą, mažina skausmą, stiprina imuninę sistemą, skatina medžiagų apykaitą, gerina virškinimą, koreguoja sąnarius, valo organizmą, reguliuoja potenciją, gali sumažinti kraujo spaudimą.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip muzika, ypač Mocarto kūriniai, veikia vaikus įvairiais raidos etapais - nuo prenatalinio ugdymo iki kūrybiškumo skatinimo. Aptarsime, kokią naudą teikia muzikos terapija, kaip muzika lavina intelektą, emocijas, kalbą ir fizinius įgūdžius, taip pat, kaip muzika gali padėti vaikams įveikti įvairius sunkumus ir skatinti jų kūrybiškumą.
Muzikos Terapijos Poveikis Vaikams
Muzikos terapija padeda suvokti muzikos kalbą, įvairius garsus, ritmus, melodijas, tempą, tembrą, režimą, turi psichologinį ir fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Ji turi teigiamą poveikį kiekvienam, nepaisant jo muzikinio skonio, įgūdžių ar muzikos supratimo. Skirtingi muzikos žanrai sukelia skirtingus neurologinius dirgiklius. Pavyzdžiui, klasikinė muzika suteikia komforto ir atsipalaidavimo, o roko muzika, priešingai, gali sukelti diskomfortą. Atskiri muzikos elementai, sudarantys muzikos kalbą, turi tiesioginį poveikį įvairioms žmogaus kūno sistemoms. Jei muzikos ritmas skamba rečiau nei pulso ritmas, tai melodija atpalaiduos kūną, švelnūs ritmai ramina, o jei greitesni už pulsą, atsiranda jaudinantis efektas. Liūdnos, minorinės tonacijos turi sunkinantį, slegiantį poveikį, džiaugsmingos, didingos - pakelia nuotaiką, didina kraujospūdį, raumenų tonusą. Taip pat labai svarbios tokios savybės kaip disonansai - neharmoningi garsų deriniai, jie jaudina, erzina, o harmoningi garsų deriniai - jie priešingai, ramina, sukuria malonų jausmą.
Muzikos terapija paremta reikiamų melodijų ir garsų parinkimu, kurių pagalba galima teigiamai paveikti žmogaus organizmą, geresnės nuotaikos ir geresnių rezultatų. Muzikos klausymas gali sumažinti nerimo ir nesaugumo jausmą. Jums padės pagrindinės melodijos, kurios tempas yra žemesnis nei vidutinis. Liaudies ir vaikiška muzika suteikia saugumo jausmą. Hiperaktyviems vaikams naudinga dažnai ir ilgai klausytis ramios, tylios muzikos. Fleitos, smuiko ir fortepijono garsai atpalaiduoja ir ramina. Gamtos garsai (jūros, miško ošimas) ir valsai (sūkuriuojantis ritmas - trys ketvirtadaliai) suteikia raminamąjį poveikį. Norint pakelti bendrą gyvybingumą, pagerinti savijautą ir aktyvumą, reikia ritmingos, gaivinančios muzikos, visų rūšių ritminiai judesiai, ritminiai žaidimiai.
Muzikos Kalbos Suvokimas
Norint suprasti muzikos kalbą, reikia jos ne tik klausytis, bet ir piešti. Muzikiniai garsai atitinka tam tikras spalvas. Muziką galite piešti spalvingomis dėmėmis, potėpiais, kurių spalvinė gama priklausys nuo požiūrio į kūrinį, nuotaikos, vyraujančios emocijos. Bendravimas ir menų integravimas su muzika išmokys įsiklausyti ir klausytis muzikos. Svarbu išmokyti mokinius suprasti muzikinę kalbą ir ją naudojant išreikšti save. Rekomenduokite mokiniams klausantis muzikos nesusikoncentruoti ties tuo, kas nesuprantama, o įjungus lengvą muziką tiesiog atlikti įprastus buities darbus (pvz: namų ruošos darbus). Muzika - puiki priemonė, padedanti žengti pirmuosius žingsnius tobulėjimo link.
Taip pat skaitykite: Mocartas ir kūdikių intelekto lavinimas
Muzika Ir Intelektas
Muzika duoda tai, ko negali duoti niekas kitas. Vyrauja požiūris, kad neturintiems talento neverta net pradėti. Bet pradėti visada verta. Kuo anksčiau - tuo geriau. Nustatyta, jog muzikos emocinis poveikis yra triskart didesnis už literatūros ir penkiskart už vaizduojamosios dailės poveikį. Smegenis stimuliuoja vien tik pasyvus muzikos įsivaizdavimas. Studentai, kurie mokosi muzikos, yra 50 procentų imlesni už kitus. Muzika stimuliuoja visas žmogaus biologines funkcijas ir labiau negu kita veikla ugdo jausmus, formuoja estetinį skonį. Muzika - veiksmingiausia priemonė gamtos, žmonių meilei ugdyti bei skatinti atlikti naudingus ir gerus darbus.
Muzikos poveikiu yra ugdomas nuoširdumas, jautrumas, taurumas, grožio siekimas. Išlavinta muzikinė klausa padeda bendrauti su kitais žmonėmis. Tik gerai girdint kito žmogaus kalbos intonacijas, įvairius jos niuansus, įmanoma tiksliai įvertinti bendravimo partnerio dvasinę būseną, jo gerus ar blogus ketinimus. Muzika daro įtaką vaiko dvasiniam gyvenimui ir padeda skleisti gėrį ir grožį. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus. Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja.
Mokslininkų nustatyta, kad menas daro įtaką įvairiais lygmenimis: fiziologiniu (pastebimi širdies, kvėpavimo, ir kiti pokyčiai), psichologiniu (dėmesio, emocijų, suvokimo, mąstymo) socialiniu ir dvasiniu požiūriu. Mokslininkai teigia, kad vaiko sveikatą, gabumus ir talentus nulemia prenatalinis ugdymas, t.y. ugdymas iki gimties. Vengrų pedagogas, kompozitorius Z. Kodaly teigia, kad muzikinį vaiko ugdymą reikia pradėti prieš 9 mėnesius iki jo gimimo. Vaiko ankstyvojo vystymosi asociacijos įkūrėjas ir prezidentas Ibuka Masaru teigia, jog prenataliniu periodu ugdyti vaikai pasižymi išskirtiniais gabumais: jie gimsta turėdami absoliučią klausą.
Jau prieš tūkstančius metų buvo žinoma, kad muzikos garsai teigiamai veikia būsimą motiną ir po jos širdimi esantį kūdikį. Įvairiomis apeigomis, dainomis, lopšinėmis, paukščių balsais senovėje siekta harmonizuoti, palengvinti nėštumo periodą. Dabartinis mokslas įrodė, kad garsas vos kelių mėnesių embrionui yra būtinas jo harmoningam psichofiziniam vystymuisi. Juk vienintelis ryšio su išoriniu pasauliu kanalas yra klausa, tad vaisius gerai vystosi tik tuomet, kai jį supa tam tikra ritminga garsinė aplinka.
Mokslininkams kėlė nemažai klausimų tas faktas, kodėl užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti vos keturių savaičių, tuo tarpu realiai atlikti siurbliuko funkciją ji reikalinga nuo aštuonerių. Išaiškėjo, jog širdies plakimas atlieka garsinės stimuliacijos funkciją, reikalingą augančio vaisiaus smegenų neuronų vystymuisi. Tai dar kartą patvirtino mūsų protėvių tradicijų prasmingumą ir naudingumą: kasdien dainuodama švelnias ir džiugias dainas bei lopšinėmis ramindama po širdimi besivartantį kūdikį, iš tikro būsima motina ne tik bendrauja su būsimu mažyliu, bet ir daro teigiamą poveikį jo sveikatai ir intelektui.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Mokslininkai taip pat įrodė, kad muzikos klausymasis bei muzikavimas skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą. Nustatyta, kad labai svarbu vaiko muzikinius gebėjimus pradėti lavinti dar ankstyvoje vaikystėje iki septynerių metų. Todėl reguliarus, kasdienis vaiko buvimas garsų pasaulyje - geriausia terpė muzikinių gabumų raidai. Visi gimstame turėdami muzikinę klausą, tik ilgainiui nelavinama ji dingsta. Garsas ir ritmas ypač svarbus vaikų raidai - gebėjimui kalbėti, vaikščioti, orientuotis erdvėje, koordinuoti judesius. Garsas veikia širdies ritmą, raumenų tonusą, net mūsų kūno temperatūrą. Psichologai tvirtina, kad muzikuojantis kūdikis anksčiau pradeda kalbėti, jo žodynas būna turtingesnis, muzika stimuliuoja ir psichinę, ir fizinę raidą. Be to, stiprėja emocinis vaiko ryšys su tėvais. Ypač kai muzikuojama su esančiu įsčiose ar ką tik gimusiu vaikeliu. Pastebėta, kad kūdikystėje muzikavę vaikai bręsdami būna ne tokie agresyvūs ir kritiški tėvams, puoselėja jiems šiltesnius jausmus nei kiti bendraamžiai.
Ankstyvojo muzikinio ugdymo pamokos naudingos ir tėvams. Dainuodami ir šokdami su mažyliu ant rankų, jie supranta, kad svarbu ne tik materialiai aprūpinti atžalą, bet ir žaisti su juo, liūliuoti mažąjį žmogų, kurti su juo. Užsiėmimai, bei muzikos terapija teigiamai veikia kūdikių sveikatą ir spartina visapusišką jų vystymąsi. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą.
Mocarto Efektas: Mitai Ir Tikrovė
Išskirti galima plačiai mokslininkų G. L. Šo, F. Raucheno D. Kembelo tyrinėtą W. A. Mocarto muziką. Konkretūs šio kompozitoriaus kūriniai padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką. Yra žinoma, kad W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų virškinimą ir apetitą. Taip pat atitinkami kūriniai gydo neurologinio pobūdžio alergijas. Yra nustatyta, kad muzika lavintų vaikų intelektas yra aukštesnis.
Kalifornijos universitete, Irvine F. Rauchenas, G. L. Šo ir jų kolegos atliko neurologinius-muzikinius tyrimus. Tyrimų metu studentai sprendė protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą. Prieš atlikdama testą, viena grupė klausėsi W. A. Mocarto sonatų. Šie studentai testą atliko daug geriau nei tie studentai, kurie muzikos nesiklausė. Vėliau šis tyrimas buvo pakartotas ir gauti tokie patys rezultatai. Tiriant buvo pastebėta, kad smegenų veiklą ypač suaktyvina klasikinė muzika. Kodėl taip nutinka? Aktyvios, dirbančios smegenys pačios sukuria tam tikrą muzikinį foną. Šį reiškinį tyrinėję mokslininkai pastebėjo, kad „smegenų melodijos“ labai panašios į klasikinių, rytietiškų ir liaudies kūrinių intonacijas. Šis atradimas buvo pakrikštytas ,,Mocarto efektu“ ir išgarsėjo visame pasaulyje.
Būtent todėl dauguma nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kitų klasikų kūriniais. Klasikinė muzika padeda formuotis vaisiaus kaulų struktūrai, garsinės vibracijos atlieka visų vidaus organų masažą, jos pasiekia giliausius audinius ir ląsteles, suaktyvina jose kraujotaką. Garsinės vibracijos pakelia organizmo tonusą, stiprina raumenų sistemą.
Taip pat skaitykite: Kaip parinkti relaksacinę muziką vaikams?
Kritika Ir Alternatyvūs Požiūriai
Nepaisant populiaraus mito, įrodymų, jog klausydamasis klasikinės muzikos kas nors tapo protingesnis nėra. Kalifornijoje atlikto tyrimo vadovas žurnalui „Forbes“ pasakojo, jog įsitikinimas, kad klasikinė muzika padeda vystytis vaiko smegenis nėra pagrystas jokiais įrodymais, tačiau jis tiki, jog Mocarto sonata gali paskatinti kurį laiką smegenis veikti geriau ir spręsti matematines užduotis efektyviau. Tuo tarpu Apalačų universiteto mokslininkams 1999 metais nepavyko gauti panašių Mocarto efektą įrodančio tyrimo rezultatų ir didelių sąsajų tarp Mocarto muzikos bei gersnių testo rezultatų jie neatrado, o tai vėl sukėlė diskusijų bangą. Jie pakartotinai ieškojo ryškių sąsajų tarp laikino intelekto pakilimo bei Mocarto sonatos pianinui klausymo ir sukritikavo anksčiau JAV atliktus tyrimus.
Nepaisant kritikos, gimusi viltis, jog muzika gali gydyti jau tapo nebenumarinama. 2011 metais Taivane 58 vaikams, sergantiems epilepsija, buvo skirtas gydymas Mocarto muzika. Kasdien šie turėjo klausytis Mocarto sonatos K448 po 8 minutes. Atliekant šiems vaikams elektroencefalogramas po mėnesio, trijų ir šešių mėnesių tyrėjai nustebo. 47 vaikams buvo nustatytas ženklus sveikatos pagerėjimas.
Muzika Ir Kalbos Raida
Dainuojant ir kalbant veikia tie patys kalbos padargai. Nuo jų valdymo priklauso vaiko kalbinė raiška. Kaip žinia, dainuojant balsas lavėja geriausiai. Dainavimas gydo mikčiojimą. Dainuodamas vaikas geriau pajunta kalbos intonaciją, tempą. Dainuojant įvairaus turinio dainas turtinamas vaiko žodynas ir jo kalba tampa išraiškingesnė. Įvairaus pobūdžio dainų atlikimas daro teigiamą įtaką fiziniam vaiko vystymuisi. Dainuojant lavėja vaiko kvėpavimo aparatas, kuris geriau aprūpina organizmą deguonimi ir pagerina širdies darbą. Įvairūs vokaliniai pratimai labai sėkmingai šalina kalbos defektus, tobulina dikciją ir artikuliaciją, o stovėsena dainavimo metu padeda lavinti taisyklingos laikysenos įgūdžius. Be to, dainavimas formuoja malonų balso tembrą, stiprina balso klostes.
Pagrindinis ir svarbiausias gebėjimas, padedantis suvokti muziką yra audijavimas. Audijavimas yra sumavimas ir apibendrinimas to ką girdėjome ir numatymas to kas seks. Jis muzikoje atitinka mąstymo ir kalbos santykį. Audijuoti išmokstama taip pat, kaip ir kalbėti gimtąja kalba. Audiacija apibūdinama kaip gebėjimas mintyse girdėti ir suprasti muziką net tada, kai nėra realaus muzikos garso. Jos negalima greitai išmokti. Šis gebėjimas yra nuosekliai išlavinamas ir jį geriausia pradėti lavinti kiek galima anksčiau. Vos gimę vaikai mokosi mąstyti, taigi kartu gali pradėti audijuoti.
Muzika Ir Matematika: Netikėtos Sąsajos
Matematikos tėvas Pitagoras teigė, kad po matematikos mokslo žmogaus protą labiausiai lavina muzika. Mokslininkas F.A. Alkvinas muziką apibūdino kaip mokslą apie skaičius, besirandančius garsuose. Ir dar vienas istorinis aspektas, susijęs su muzikos mokslu: viduramžių universitetuose ji buvo septynerių scholastinių mokslų sistemoje šalia matematikos, astronomijos, filosofijos.
Akivaizdžios muzikos sąsajos su matematika: visų pirma - tai menas laike. Kad tai padarytume iš natų turime įsisavinti dar vieną simbolių sistemą, vadinamą muzikiniu raštu. Muzikinis tekstas yra suskirstytas į taktus, kuriuose vyrauja itin griežta tvarka: tikslios natų ir pauzių vertės, paprastesnės ar sudėtingesnės ritminės formulės. Pradedančiojo muzikanto uždavinys yra paversti šiuos simbolius įprasmintais muzikos garsais, skirtais skambėti tam tikrą laiką.
Ritmas. Nuo pat gimimo žmogus pakliūva į visatos diktuojamą ritmą. aspektais: plačiąja prasme -žmogaus gyvenimas apskritai, kalendoriniai metai; siauresne - mėnuo, savaitė, diena. Ir analogija su muzikos kūriniu: ritmas plačiąja prasme - kūrinio forma, visuma, kurią muzikos tėkmė suskaldo į tolygias atkarpas - taktus. Kiekviename iš jų griežtai savo vietose yra stipriosios ir silpnosios takto dalys, kurias normina metras. Palyginimas: kaip žmogus gyvena tol, kol plaka jo širdis - taip muzika gyvuoja tol, pakol joje gyvas pulsas, išreiškiamas per ritminę bei metrinę kūrinio struktūrą.
Muzika Ir Kūrybiškumas
Visiems vaikams būdingas kūrybiškumas. Muzikinė kūryba gali išryškėti bet kurioje muzikinėje veikloje: dainuojant, šokant, grojant, mokantis muzikos rašto pradmenų bei kuriant ritmines, melodines atkarpėles. Pažindami pasaulį, vaikai ieško būdų jį savaip interpretuoti, pertvarkyti, padaryti ką nors savita. Deja, dažnai pačioje žmogaus gyvenimo kelio pradžioje atsiranda stabdys: vaikų kūrybiškumo nevertinimas, sumenkinimas. Suaugusiems atrodo, kad visa tai nereikalinga. Tuo tarpu toks požiūris besiformuojančią asmenybę labai veikia. Tėveliai turėtų atsiminti, kad vaiko gyvenime naivioji kūryba yra pirma ir galbūt vienintelė, kad žiūrint iš jo mažyčio patyrimo pozicijų, ji yra ir originali, ir įdomi. Jei ši kūryba nesumenkinama, ugdomas kūrybiškumas kaip asmenybės savybė.
Daugelis mokslininkų savo darbuose teigia, kad didžiausią įtaką vaiko kūrybiškumui daro socialinė aplinka, kurioje jis gyvena. Kūryba žaidimo metu vaikui teikia daug džiaugsmo, pasitenkinimo tuo, ką jis daro. Vaikų kūrybiškumo pradmenys pasireiškia įvairioje muzikinėje veikloje jau nuo pat ankstyvojo amžiaus. Vaikai dainuoja, žaidžia, šoka mokydamiesi atlikti įvairius judesius, melodijas. Dažnai ikimokyklinio amžiaus vaikai pradeda improvizuoti girdėtas melodijas, matytus žaidimus ar šokius. Pradeda pasireikšti pirmieji kūrybiniai gebėjimai.
Daina padeda vaikui emocionaliau suvokti gamtą, formuoja estetinę pasaulėjautą. Gerai dera muzika kitoje meninėje veikloje. Ji ne tik sukuria ryškesnį emocinį foną, bet ir praturtina veiklos turinį, pvz. gali būti piešiama dainelės nuotaika arba iliustruojamas jos tekstas. Menų integracija skatina vaiko vaizduotę, fantaziją, tenkina saviraiškos poreikį. Skatinkime vaikų iniciatyvumą, raginkime išsiveržti iš rutinos, kelti savitus kūrybinius sumanymus, vengti tradicinių sprendimų, pateikti nešabloniškus muzikos vertinimus bei apibūdinimus. Jei viena ar kita veikla nepavyksta, mokykime įveikti sunkumus, ieškoti kitų sprendimo būdų. Sudarykime kūrybingumui palankią atmosferą. Vaikas galės kurti, jei jausis svarbus, gerbiamas.
Atlikta nemažai tyrimų, įrodančių muzikinių gabumų reikšmę kūrybingumui. Teigiama, jog kūrybingumą lemia mąstymo strategijos bei gebėjimai - vaiko galia atlikti tam tikrą veiksmą, veiklą, poelgį. Muzikos klausymas taip pat veikia ir vaizduotę. Muzika yra būtina reikštis psichiniam vaiko aktyvumui, kuris ypač susijęs su vaizduote. Ji visiems prieinamas būdas atsipalaiduoti, pasidžiaugti ar patenkinti vidinio pasaulio poreikius.
Praktiniai Patarimai Tėvams
Akivaizdu, jog mažyliams reikia ne tik tinkamo maisto, gražių rūbelių, bet ir teigiamos garsinės aplinkos, draugiškų namiškių santykių. Vienas svarbiausių muzikos ugdomųjų paskirčių - skatinti teigiamas emocijas. Teigiami jausmai skatina, žadina teigiamas mintis, teigiamos mintys - teigiamus darbus. Muzika yra geriausia ramintoja, geros nuotaikos žądintoja, nervinės įtampos slopintoja.
- Prenatalinis ugdymas: Pradėkite muzikinį ugdymą dar prieš gimimą. Klausykitės raminančios muzikos, dainuokite lopšines ir bendraukite su būsimu kūdikiu per garsus.
- Ankstyvasis muzikavimas: Skatinkite vaiką muzikuoti nuo pat mažens. Leiskite jam groti vaikiškais muzikos instrumentais, dainuokite kartu ir šokite pagal muziką.
- Muzikos terapija: Jei vaikas turi specialiųjų poreikių ar sunkumų, apsvarstykite muzikos terapijos galimybę. Muzikos terapeutas gali padėti vaikui atsipalaiduoti, įveikti stresą, pagerinti kalbos įgūdžius ir skatinti kūrybiškumą.
- Įvairios muzikos klausymas: Leiskite vaikui klausytis įvairių žanrų muzikos, nuo klasikinės iki liaudies ir vaikiškų dainelių. Svarbu, kad muzika būtų kokybiška ir atitiktų vaiko amžių bei poreikius.
- Muzikos integravimas į kasdienį gyvenimą: Įtraukite muziką į kasdienę rutiną. Klausykitės muzikos ruošdami maistą, žaisdami ar prieš miegą. Tai padės sukurti teigiamą atmosferą ir skatins vaiko domėjimąsi muzika.
- Kūrybiškumo skatinimas: Skatinkite vaiką kurti muziką patiems. Leiskite jam improvizuoti, kurti ritmines ir melodines atkarpėles, piešti muziką ar šokti pagal ją.