Biblija, Dievo užrašytasis žodis, yra praktiška knyga, kurioje aptariamos visos mūsų gyvenimo sritys, įskaitant santuoką ir skyrybas. Joje pateikiami reikalingi Dievo žodžiai ir nurodymai, kad tikintys žmonės galėtume gyventi šiame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Biblijos eilutes, susijusias su šeimos santykiais, remiantis apaštalo Pauliaus laišku korintiečiams ir kitomis Šventojo Rašto ištraukomis.
Santuoka ir Celibatas
Pirmojo laiško korintiečiams septintame skyriuje Paulius atsako į korintiečių klausimus dėl santuokos, celibato ir seksualumo. Jis teigia: "Atsakau į jūsų laišką. Gerai daro vyras, neliesdamas moters. Tačiau ištvirkavimui išvengti kiekvienas tegul turi sau žmoną ir kiekviena tegul turi sau vyrą. Tegul vyras atlieka pareigą žmonai, o žmona vyrui. Žmona neturi valios savo kūnui, bet vyras. Panašiai ir vyras neturi valios savo kūnui, bet žmona. Nesitraukite vienas nuo kito, nebent kuriam laikui sutarę, kad atsidėtumėte maldai, paskui vėl sueikite draugėn, kad šėtonas negundytų jūsų nesusilaikymu. Žinoma, aš tai sakau leisdamas, o ne įsakydamas. Aš norėčiau, kad visi žmonės būtų tokie kaip aš. Bet kiekvienas turi iš Dievo savo dovaną, vienas šiokią, kitas anokią."
Paulius neigia viengungystę kaip idealą, tačiau pripažįsta, kad likti nevedusiam yra visai nebloga galimybė. Jis mano, kad ir santuoka, ir viengungystė yra "Dievo dovana". Nevedęs bažnyčios ganytojas ar tarnautojas tiesiog turi daugiau laiko išgyventi savo pašaukimą, tačiau Naujasis Testamentas nei iš dvasininkų, nei iš tarnautojų viengungystės nereikalauja.
Jei žmogus jaučia, kad jam sunku gyventi vienam, tada gali būti tikras, jog viengungystės dovanos neturi. J. Kalvinas įspėja, kad skaistumas yra ypatinga ir reta dovana, todėl niekas neturėtų rinktis celibato, išskyrus tą, kuris tikrai sugeba gyventi be žmonos.
Santuokos Esmė
Paulius pabrėžia biblinį principą, kad seksualumo vieta yra vien santuokoje. Jis mini ištvirkavimą (gr. porneia), kuriuo Biblijoje laikomi visi lytiniai santykiai už santuokos ribų. Paulius leidžia suprasti, kad kiekvienas gali turėti tik vieną partnerį ir su juo lytiškai santykiauti.
Taip pat skaitykite: Vaikų Biblijos Istorijos: Du Broliai
Santuokos esmė yra vyro ir žmonos bendrystė - tarpusavio meilė ir pagalba, rūpinimasis vienas kito gerove, džiaugsmas vienas kitu. Seksualumas yra tik viena tos puokštės sudedamųjų dalių. Pr 2, 24 prašyta, kad "jie [vyras ir žmona] taps vienu kūnu", t. y. turės lytinių santykių, o jų vaisius - vaikai.
Vestminsterio išpažinimas santuokos tikslus sustato labai gera eilės tvarka: pirma - bendrystė ir pagalba, paskui - vaikų gimimas, trečia - nuodėmės vengimas. Todėl ir santuoka be vaikų (jeigu sutuoktiniai negali jų susilaukti) ir santuoka be sekso (pvz., dėl neįgalumo) yra ir turi būti laikoma tikra santuoka.
Sutuoktinių Pareigos
Laiško korintiečiams tekste Paulius kalba susituokusiems žmonėms. Jis teigia, kad ilgesnis skaistumas santuokoje neįmanomas: jeigu esate susituokę, tada ir gyvenkite kaip sutuoktiniai - turėkite reguliarius lytinius santykius. Apaštalas mini "pareigą" kitam: sutuoktiniai vienas kitam skolingi lytinius malonumus. Paulius čia įsako sutuoktinius užsiimti seksu.
Žmona ir vyras "neturi valios savo kūnui". Paulius nori paraginti, kad kiekvienas siektų ne savo naudos, o atsižvelgtų į partnerio reikmes - tame tarpe ir seksualines. Vyras ir žmona ne kas sau atskirai sprendžia, ką daryti su savo kūnu, kadangi susituokę jie tapo "vienu kūnu".
Santuokoje atsiranda naujas vienetas: bendras gyvenimas, bendras ūkis, bendri vaikai, bendros laimės ir bėdos ir - jeigu galime rinktis - bendras tikėjimas. Biblija kai kur santuoką vadina sandora. Sandora visada suteikia privilegijas ir teises, bet taip pat yra susijusi su pareigomis ir prievolėmis - santuokoje visų pirma svarbu ištikimybė, bet, kaip skaitėme, taip pat ir lytiniai santykiai.
Taip pat skaitykite: Mocartas ir kūdikių intelekto lavinimas
Atsiževelgti į partnerio reikmes - tai įgyvendinti meilės įsakymą praktiškai. Pagrindinis meilės artimui laukas yra santuoka ir šeima! Pats artimiausias artimas yra sutuoktinis. Šeima yra ta vieta, kurioje viskas prasideda; visų pirma čia reikia nugalėti pikta gerumu (Rom 12, 21), visų pirma čia turime paklusti įsakymui iš 1 Kor 10, 24: "Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitiems."
Kitos Biblijos Eilutės apie Šeimos Santykius
Be jau minėtų eilučių, Biblijoje yra ir kitų svarbių ištraukų, susijusių su šeimos santykiais:
- Pradžios 2, 18: "Viešpats Dievas tarė: "Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją"."
- Pradžios 2, 24: "Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu."
- Efeziečiams 5, 25: "Vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save."
- Kolosiečiams 3, 19: "Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs."
- Efeziečiams 6, 1-4: "Vaikai, klausykite savo tėvų Viešpatyje, nes tai teisinga. Gerbk savo tėvą ir motiną - tai pirmasis įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventume žemėje. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties."
- 1 Petro 3, 7: "Taip pat jūs, vyrai, elkitės su savo žmonomis supratingai, kaip su silpnesniu indu, gerbdami jas kaip paveldėtojas malonės gyvenimo kartu, kad jūsų maldos nebūtų trukdomos."
- Patarlių 31, 10-31: Aprašoma dora moteris ir jos vertė šeimai.
- Malachijo 2, 14-16: Pabrėžiama santuokos sandoros svarba ir Dievo nepritarimas skyryboms.
- 1 Korintiečiams 7, 10-16: Aptariami santykiai, kai vienas sutuoktinis yra tikintis, o kitas ne.
Kun. Gediminas Jankūnas teigia, kad šeima, pamatinė žmonių bendruomenės ląstelė, yra kartu ir giminė, ir namai, ir kiemas, kuriame tarpsta patys svarbiausi žmogaus gyvenimo ryšiai. "Negera žmogui būti vienam…" - tai Pradžios knygos aksioma, į kurią Kūrėjas atliepia sukurdamas "kaulus iš mano kaulų, ir kūną mano kūno" (žr. Pr 2, 18-23). Galiausiai šią pamatinę žmonijos ir gyvybės perdavimo ląstelę įteisina paties Dievo žodžiai: "Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu" (Pr 2, 24). Žmogumi tapęs Dievas, Jėzus Kristus, dar kartą sugrįžta prie šios pirminės nuostatos, pataisydamas vėliau atsiradusius iškraipymus: "Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sukūrė žmones kaip vyrą ir moterį… Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo" (plg.
Meilė ir Romantika Biblijoje
Nors Biblija kartais suvokiama kaip griežtų taisyklių rinkinys, joje taip pat yra vietos meilei ir romantikai. Pradžios knygoje aprašomas Adomo ir Ievos sukūrimas ir jų artimas ryšys. Adomas pradeda pirmąją meilės poemą, pripažindamas, kad jie vienas kitam labai artimi. Dievas sukūrė mus gebančius patirti romantiką, kuri yra nuostabi dovana žmonijai.
Biblijoje aprašyti romantiški nutikimai tarp Abraomo ir Saros, Jokūbo ir Rachelės. Dievas dažnai rodė pavyduliavimą dėl Savo žmonių, panašiai kaip įsimylėjėliai jaučia pavydą, manydami, kad jų mylimasis nėra ištikimas. Dievas yra asmeniška Esybė, jaučianti gilią meilę žmonijai.
Taip pat skaitykite: Motinystė lietuvių rašytojų akimis
Giesmių giesmė yra romantiško malonumo knyga, primenanti mums konkrečius malonumus, Dievo sukurtus vyrams ir žmonoms. Jėzus palaimino tokią triukšmingą ir užsitęsusią šventę, kaip žydų vestuvės, parodydamas savo požiūrį į santuoką ir romantišką meilę.
Santuoka - tai Dievo Darbas
Santuoka yra Dievo darbas, nes Jis sukūrė žmogų - vyrą ir moterį. Dievas, o ne žmogus, nusprendžia, jog negerai žmogui būti vienam. Ir pats Viešpats susiruošia užbaigti vieną iš pagrindinių savo kūrinijos akcentų, įsteigdamas moters ir vyro santuoką: Negerai žmogui būti vienam. Aš padarysiu jam tinkamą padėjėją.
Dievas pats sukurs vyrui tobulai tinkančią padėjėją - žmoną. Dievas išrikiuoja visus gyvūnus, kad žmogus pamatytų, jog nėra jį atitinkančio gyvio. Tas kūrinys turi būti unikaliai sutvertas, panaudojant dalelę vyro, kad savo esybe padėjėja būtų panaši į pagal Dievo atvaizdą sukurtą vyrą, kaip pasakyta Pradžios knygos 1 skyriuje.
Dievas asmeniškai prisiėmė garbę būti pirmuoju Tėvu, palydėjusiu nuotaką pas vyrą. Santuoka yra Dievo sukurta, nes Dievas ne tik sukūrė moterį ir atvedė ją pas vyrą, kaip Tėvas atveda dukrą jaunikiui, bet ir dėl to, kad Dievas pašaukė santuoką būti: Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu.
Du taps vienu kūnu - o juk iš tiesų tai ir yra santuokos esmė - tai sąjunga, kurią įtvirtina pats Dievas. Dievas sujungia vyrą ir žmoną, ir jie tampa vienu kūnu. Tai daro Dievas!
Santuoka sukurta Dievo Šlovei
Santuoka yra Dievo darbas. Ji Dievo sukurta tam, kad apreikštų Jo šlovę taip, kaip niekas kitas apreikšti negali. Santuoka palyginama su Kristaus sandora, kuria Jis atsidavęs savo bažnyčiai. Kristus galvojo apie save kaip apie Jaunikį, kuris ateis pasiimti savo Jaunosios - tikrųjų Dievo žmonių (Mt 9, 15; 25, 1; Jn 3, 29). Paulius žinojo, kad jo tarnystė yra atvesti Jam jaunąją - tikruosius Dievo žmones, kurie pasitiki Kristumi. Kristus žinojo, kad už savo atpirktą nuotaką turės sumokėti dalį (kraitį) savo paties krauju. Šį santykį Jis pavadino naująja sandora: Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas (Lk 22, 20).
Svarbiausias dalykas, kurį galime pasakyti apie šeimą, yra tai, kad šeima gyvuoja Dievo šlovei. Ji sukurta tam, kad apreikštų Dievą. Todėl didžiausia santuokos prasmė ir svarbiausias tikslas yra atspindėti Kristaus ir bažnyčios sandorą. Jei gyvenate santuokoje, nebūtinai reiškia, kad visą laiką jausitės įsimylėję. Santuoka - tai sandora. „Kol mirtis mus išskirs“ yra šventas sandoros pažadas, kuriuo Jėzus įsipareigojo savo Nuotakai, mirdamas už ją. Dievui nepatinka skyrybos ne todėl, kad sulaužoma sandora su sutuoktiniu, bet kad taip iškraipoma Kristaus sandora su Jo nuotaka. Kristus niekada nepaliks savo Nuotakos. Niekada. Tai mes galime nuo Jo nutolti ar atsitraukti, tačiau Kristus amžinai laikosi savo sandoros. Ir santuoka yra šios sandoros simbolis.
Patarlių Knyga apie Šeimos Santykius
Patarlių knyga yra tarsi šeimos dokumentas, tėvų vaikams perduodamas, kad jie gyventų pamaldžiai. Pakartoto Įstatymo knyga kreipė tėvus dalytis savo įsitikinimais su nauja karta. Patarlių knyga kreipiamasi į vyrus, tačiau ta pati su moterimis susijusi mintis yra išreikšta Giesmių giesmėje (palyginkite Gg 4, 12-15). Stiprų neteisėtos meilės potraukį turėtų nusverti šios baisios nuodėmės padariniai. Atsitiktiniams seksualiniams santykiams stinga atsidavimo, todėl jie nėra išties intymūs. Medžiaginiai, fiziniai ir emociniai ištekliai yra švaistomi. Seksualinis intymumas, viena iš didžiausių Dievo dovanų žmonėms, yra skirtas tik santuokai (Mt 19, 5; 1 Kor 7, 3-4; Hbr 13, 4).
Patarlių knygoje drėkinančio ir gausaus vandens simboliai nusako subtilų malonumą ir pasitenkinimą, kuriuos sutuoktiniai turėtų kartu atrasti savo meilėje. Tai priešpriešinama eikvojimui, kurį nulemia neištikimybė. Posakis - „savo jaunystės žmona“ (Pat 5, 18) rodo, kad net ir porai senstant jų įsipareigojimas tęsiasi. Puolusius žmones seksualiniai instinktai gali nuvilioti nuo dangiškojo sumanymo seksualumui. Tačiau Dievas taip pat suteikė žmonijai galią mąstyti ir apsispręsti. Šios pagundos, jei nuolat neslopinamos, gali tapti nevaldomos. Tvirtas pasišventimas dieviškam santuokos ir seksualumo sumanymui gali užkirsti kelią neteisėtiems seksualiniams santykiams.
Atkreipkite dėmesį į Patarlių knygoje minimas tėvų charakterio savybes, kurios gali turėti ilgalaikį poveikį vaikams: Pat 13, 22; 27, 23-24, Pat 14, 26, Pat 15, 1. Tėvų charakteris tiesiogiai paveikia jų vaikus ir palikimą, kurį jie perduoda. Vaikai žvelgia į savo tėvus dėl paramos, meilės, vedimo ir pavyzdžio. Patarlių knyga giria tuos tėvus, kurie patikimai rūpinasi ir protingai valdo šeimos išteklius. Gobšūs įvairiai „kenkia savo šeimai“ (Pat 15, 27); tėvai turi būti atidūs ir pirmenybę teikti šeimai, o ne darbui. Pamaldūs tėvai siekia būti kantrūs ir valdyti savo emocijas. Jie paiso jų vaikų priklausomybės nuo jų. Jie rūpinasi savo vaikais, tačiau yra atsargūs ir nepiktnaudžiauja savo autoritetu. Galų gale, svarbiausias dalykas, kurį tėvas gali padaryti dėl savo vaikų, tai - mylėti jų motiną.
Patarlių knygoje ištikimybė Dievui, pasišventimas santuokai ir šeimai bei sąžiningumas asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime yra esminės temos. Visapusiška sėkmė priklauso nuo asmeninės širdies būklės.
Tėvai kartais drausmina savo vaikus, kad jie suprastų, kas yra socialiai nepriimtinas elgesys, bausdami už nepaklusnumą ar netgi išreikšdami savo nepasitenkinimą dėl užtraukimo gėdos. Bet kokie yra Dievo ketinimai dėl drausmės šiems jauniems Jo šeimos nariams? Patarlių knyga apie drausmę kalba vilties dėl ateities kontekste (Pr 19, 18). Pamaldūs tėvai žino, kad vaikų prigimtis nuodėminga. Vienintelė jėga, galinti jiems padėti, yra Kristus (žr. E. Vait, Ugdymas, 31 p.).
Po visų pamokymų, tik keletas eilučių pamini „rykštę“ (hebrajiškai - šebet) vaikų drausminimo kontekste. Krikščioniškoje literatūroje tėvams yra populiari sąvoka, kad rykštės naudojimas turėtų būti toks pat, kaip ir dangiškojo Ganytojo, kuris ją naudoja vesdamas savo kaimenę (Ps 23, 4). Kitur Raštas kalba apie kantrų mokymą, nuoseklų pavyzdį, gerą bendravimą ir glaudžius santykius, kad vaikai būtų skatinami keistis (Įst 11, 18-19).
Patarlių knyga apiberia humoru tam tikrus erzinančius gyvenimo namuose atvejus (Pat 21, 9. 19; 27, 15-16). Humoro jausmas šeimoje yra geras dalykas. Humoras sutepa gyvenimo mašiną, padėdamas sumažinti stresą ir įtampą. „Linksma širdis - geras vaistas, o niūri dvasia džiovina kaulus“ (Pat 17, 22). Praverčia linksma širdis. Humoro jausmas šeimoje yra geras dalykas. Humoras sutepa gyvenimo mašiną, padėdamas sumažinti stresą ir įtampą.