Visuomenėje gajūs mitai apie globą ir globojamus vaikus dažnai trukdo suprasti tikrąją situaciją ir atbaido žmones nuo galimybės suteikti namus tiems, kuriems to labiausiai reikia. Šiame straipsnyje nagrinėjami dažniausiai pasitaikantys mitai apie globą, siekiant paneigti klaidingus įsitikinimus ir paskatinti visuomenę geriau suprasti globos procesą bei jo svarbą.
Mitų šaknys ir jų poveikis
Mitus palaiko vyraujantis vaikų skirstymas į globojamus vaikus ir visus kitus vaikus. Prieš patekdami į globą šeimoje, šie vaikai yra patyrę nepakankamai tėvų rūpesčio, meilės, globos, todėl nepasitiki ir globėjais. Iš meilės trūkumo globojami vaikai pradeda „tikrinti“ globėjus darydami nusižengimus, nepaklusdami, provokuodami. Vaikų nepasitikėjimo suaugusiu ištakos yra giliai jų praeityje, t.y. jų ankstesniame gyvenime nebuvo pastovaus ir nuspėjamo mylinčio ir besirūpinančio asmens. Šios praeities aplinkybės tampa vaiko vidiniu įsitikinimu, kad jis iš prigimties yra nenusipelnęs meilės. Vaiko vidinis įsitikinimas atsispindi vaiko kasdieniame elgesyje: jis prieštarauja globėjams, netausoja daiktų, pameluoja, mažai kalba su globėjais ir pan. tarsi klausdamas: „ar tu mane mylėsi visokį?“. Vaiko elgesys kelia nerimą globėjams. Globėjai pradeda svarstyti, ar vaikas iš viso gali prisirišti, ar jie kaip globėjai yra geri ir kokios yra globojamo vaiko elgesio pokyčio perspektyvos. Atsiranda „užburtas ratas“: globėjai sunkiai randa tinkamus būdus, kaip reaguoti į vaiko elgesį ir tuomet vaiko elgesys tampa dar sudėtingesnis. Globėjų ir vaiko santykiuose ima trūkti susikalbėjimo ir tai kelia beviltiškumo jausmą globėjams. Jie galvoja, kad nesusitvarko su globa ir yra nepajėgūs globoti arba tiki, kad vaikas turi esminių ir sunkiai išsprendžiamų sutrikimų, trukdančių gyventi jų šeimoje. Tokioje situacijoje gana dažnas globėjų sprendimas - nutraukti globą. Nutrūkusi globa patvirtina vaiko nepasitikėjimą, kad jo gyvenime gali atsirasti mylinti šeima, kuri būtų pastovi bei rūpestinga.
Globa ar įvaikinimas pats savaime nėra „laiminga pabaiga” biologinių tėvų globos netekusiems vaikams. Prieš pradėdami globos procesą būsimi globėjai mokosi globėjų ir įtėvių rengimo kursuose. Ten jie sužino, kad globa ar įvaikinimas yra procesas, kuriam reikia pasiruošti, kad vaikas atsineša į santykius lūkesčius, viltis, baimes ir elgesio modelius, susiformavusius su buvusiais rūpintojais. Globėjų-vaikų santykiai formuojasi pagal tai, ar vaikas tinka ar netinka globėjų išankstiniam nusistatymui ir pagal globėjų gebėjimą keisti tą nusistatymą atliepiant konkrečiam vaikui, jo poreikiams. Pradėjus globoti vaiką ir atsiradus pirmiesiems sunkumams, globėjams kyla daug ir įvairių jausmų: kaltė dėl suvokiamos nesėkmingos tėvystės (“jei aš būčiau geresnė globėja, tos problemos nesitęstų”), pyktis vaikui, kad šis neatsako į globėjų/įtėvių meilę (“jis yra nejautrus”, “jam nerūpi, kiek mes dėl jo stengiamės”), nerimą dėl vaiko įgimtų savybių (“gal jis paveldėjo savo tėvų psichinius sutrikimus?”), prieštaringi jausmai vaikui (“kartais aš labai myliu jį, o kartais noriu grąžinti atgal”), apgailestavimas dėl globos (“gal padariau klaidą nelaukdamas mažesnio vaiko arba kitos lyties”). Globėjai gana dažnai arba dramatizuoja situaciją, arba per mažai skiria dėmesio vaiko nerimo išraiškai, jo nuraminimui. Būna, kad jie nepastebi ženklų, kuriuos išskirtinai jiems siunčia vaikas. Pvz., 15 mėnesių mergaitė trumpam sunerimsta, kai globėja palieka kambarį ir nežymiai nusišypso, kai grįžta. Globėjos replika: ”ji net nepastebėjo, kad aš išėjau, ar ne?”. Mokymasis ir bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju, kuris prižiūri globos procesą yra kaip kertinis akmuo globos procese. Tai padeda globėjams tapti imlesniais vaiko pastangoms įgyti patikinimą, kad jis priimtas, suteikti vaikui nuraminimą.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie globą
1 mitas: Globojami vaikai turi rimtų elgesio problemų
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų. Paprastai žmonės įsivaizduoja, kad tai nuo visuomenės atskirti vaikai, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro nusikalstamas veikas, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Ir ne todėl, kad jie netinkamai elgėsi, o todėl kad tėvai jais negalėjo pasirūpinti, skriaudė ar apleido. Iš tiesų tai - absoliutūs mitai. Vaikai yra vaikai, ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.
Realybė: Vaikams globos poreikis nustatomas ne todėl, kad jie netinkamai elgėsi, o todėl, kad tėvai jais negalėjo tinkamai pasirūpinti, užtikrinti jų saugumo bei poreikių. Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė atsiųstame pranešime spaudai sako jog „Vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Ir kiekvienas vaikas, ar jis gyventų su tėvais ar vaikų globos namuose, gali lygiai tiek pat kartų netinkamai pasielgti“.
Taip pat skaitykite: Religijos mitų transformacija
2 mitas: Paaugliai yra visiškai susiformavusios asmenybės, kurių neįmanoma paveikti
Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina, mylinti ir puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimą keičiančių sprendimų akivaizdoje.
Realybė: Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Elgesį keičia socialinė aplinka. Globojami namuose, vaikai jaučiasi saugesni, tad smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
3 mitas: Globėju gali būti tik vyresnio amžiaus žmogus, turintis vaikų auginimo patirties
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui.
Realybė: Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Raginame jaunus suaugusiuosius pasvarstyti apie tokią didžiulę galimybę.
4 mitas: Norint globoti vaiką, būtina turėti nuosavą būstą
Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito.
Taip pat skaitykite: Senovės prietarai ir nėštumas
Realybė: Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, kad vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Tačiau visiškai nesvarbu, ar jūs esate būsto savininkas ar nuomojatės, ar kitomis teisėmis naudojatės būstu.
5 mitas: Globėjai globoja vaikus dėl finansinės naudos
Globėjai gauna finansinę paramą vaikų poreikiams tenkinti, tačiau ne visada ši suma yra pakankama, jei vaiko poreikiai yra didesni. Galvojant apie tai, kad globėjai, kaip ir tėvai, turi užauginti žmogų, vargu, ar atsirastų globėjas, kurį labiausiai motyvuotų pinigai.
Realybė: Dažniausiai globėjai globoja vaikus, nes supranta padedantys tiems, kam pagalba labai reikalinga. Globėjai stiprina savo bendruomenę, savo šalį, suteikia namus ir padeda užauginti savarankišką, savimi pasitikintį žmogų. Globėjai žino, kad kiekvienam reikalingas artimasis ir kiekvienam reikia namų, kad jis galėtų augti, o vėliau saugiai keliautų į savarankišką gyvenimą.
6 mitas: Norint globoti vaiką, būtina turėti vaikų auginimo patirties
Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties.
Realybė: Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, gausite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su kitomis globėjų šeimomis per savitarpio pagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
7 mitas: Globodamas paauglį, negali turėti darbo
Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu.
Realybė: Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžes. Be kasdienių saugių ir sveikų santykių kūrimo, turite būti pasirengę susitikimams su globos koordinatoriumi, mokytojais ir kitais darbuotojais, susijusiais su jauno žmogaus gerovės užtikrinimu.
8 mitas: Neįmanoma mylėti globojamo vaiko kaip savo šeimos nario
Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje.
Realybė: Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Paprastai globoti vaikus sprendimus priima altruistinės asmenybės, kas reiškia natūralų gebėjimą mylėti ir padėti kitiems.
9 mitas: Globoti gali tik susituokusios poros
Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje.
Realybė: Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Kiekvienas jūsų šeimos narys vyresnis nei 16 metų turi pritarti globai raštiškai, o visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese.
10 mitas: Paauglių globa neigiamai paveiks mano esamus vaikus
Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. „Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?“
Realybė: Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje, draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Globojančios šeimos pasakoja, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir panašiai. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - nėra siūlomi globai šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą. Globėjams siūlomi globoti paaugliai, kuriems labai reikalinga globėjų šeima, parodysianti, kaip atrodo meilė, saugumas, stabilumas bei koks vertingas yra žmogaus ryšys su žmogumi.
Kaip įveikti mitus ir tapti globėju
Norint įveikti mitus apie globą ir paskatinti žmones tapti globėjais, svarbu:
- Šviesti visuomenę: Skleisti teisingą informaciją apie globą, paneigiant klaidingus įsitikinimus.
- Palaikyti globėjus: Suteikti globėjams reikiamą pagalbą, konsultacijas ir mokymus, kad jie jaustųsi užtikrintai ir galėtų sėkmingai globoti vaikus.
- Skatinti toleranciją: Ugdyti visuomenės toleranciją ir supratimą apie globojamus vaikus, mažinant stigmą ir diskriminaciją.
- Paprastinti globos procesą: Supaprastinti globos procesą, kad daugiau žmonių galėtų tapti globėjais.
Reikalavimai globėjams
Visų globėjais pasiryžusių tapti asmenų prašome atitikti tuos pačius kriterijus - nesvarbu, ar jus su vaiku, kurį globosite, sieja giminystės ar kiti anksčiau suformuoti artimi ryšiai, ar ne. Jokiai grupei asmenų nereikia atitikti išskirtinių sąlygų, kad galėtų tapti globėjais ir pasidalinti namų šiluma su tėvų globos netekusiu vaiku.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Globėju (rūpintoju) gali būti žmogus nuo 21 iki 65 metų amžiaus, jis nebūtinai turi būti susituokęs, neprivalo turėti jam nuosavybės teise priklausančio būsto. Svarbiausia - turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Sulaukę 65 m. bei vyresni gali tapti jaunesnio nei 10 metų vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais), o vyresnio nei 10 metų vaiko - laikinaisiais arba nuolatiniais globėjais (rūpintojais). Vaiko artimiesiems giminaičiams (vaiko seneliai, broliai ir seserys) dėl jų amžiaus galimybė globoti (rūpinti) vaiką nėra ribojama. Artimuosius giminaičius gali globoti ir jaunesni nei 21 m.
Parama globėjams
Tačiau net ir susidūrus su natūraliais, kiekvienoje šeimoje kylančiais auklėjimo ar bendravimo sunkumais, globėjams visada užtikrinama ilgalaikė, socialinių darbuotojų ir kitų globojančių šeimų bendruomenės parama, prireikus - psichologų pagalba, o viso proceso metu globėjams priskiriamas globos koordinatorius.
Globėjai nepaliekami vieni, kilus sunkumams visada gali kreiptis pagalbos į Globos centrą (Vilniuje jų veikia penki) ir nemokamai gauti visapusišką specialistų pagalbą. Pagal poreikį, globėjai gali individualiai ar grupiniuose susitikimuose konsultuotis su socialiniais darbuotojais, psichologais ar specialistais. Taip pat mieste veikia savipagalbos grupės, seminarai, kuriuose savo patirtimi dalijasi patys globėjai, žiniomis - įvairūs specialistai.
Situacija Lietuvoje
Sumažėjo perpusPastarųjų ketverių metų tendencijos rodo, kad globos institucijose visoje Lietuvoje globojamų vaikų skaičius sumažėjo beveik per pusę - nuo 2419 iki 1221. Vilniuje vien 2022-aisiais bendruomeniniuose globos namuose nuolatinė globa nustatyta 185 vaikams.
Socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad siekiama globą šeimose suteikti visiems vaikams, nes kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę augti šeimoje, ruoštis savarankiškam gyvenimui, sulaukti artimo palaikymo. Tačiau vis dar trūksta giminystės ryšiais nesusijusių globėjų - 2022-aisiais Vilniuje globa šeimoje 56 vaikams nustatyta pas artimus giminaičius ir maždaug perpus mažiau (26-iems vaikams) - pas giminystės ryšiais nesusijusius asmenis.
Alternatyvos globai
Jei nenorite ar negalite įvaikinti arba globoti, tačiau norite prisidėti prie globos namuose augančių vaikų gerovės, esate kviečiami priimti vaikus laikinai svečiuotis. Vaikui, kurio ryšiai su šeima ir giminaičiais nutrūkę, tokia draugystė yra labai svarbi, nes vaikui yra skiriamas individualus dėmesys, jis gali svečiuotis šeimos aplinkoje ir matyti kitokį šeimos modelį, nei matė, augdamas su biologiniais tėvais. Tik svarbu iš anksto vaikui sąžiningai pasakyti, jog jis kviečiamas į šeimą pasisvečiuoti, kad vaikas nekurtų nepagrįstų lūkesčių dėl jo įvaikinimo ar nuolatinio apsigyvenimo šioje šeimoje. Laikinas svečiavimasis taip pat skatina vaiko pasitikėjimą kitais ir savimi, ugdo atsakomybės jausmą bei formuoja teigiamą savęs vertinimą.