Knygos - tai vartai į kitus pasaulius, nuotykius ir žinias. O poezija, ypač skirta vaikams, gali būti puikus būdas sužadinti vaizduotę ir meilę literatūrai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl eilėraščiai vaikams apie knygas yra svarbūs, apžvelgsime naujausius lietuvių autorių kūrinius ir aptarsime, kaip išrinkti vertingas knygas, kurios įkvėps vaikus skaityti.
Poezijos svarba vaikų literatūroje
Eilėraščiai vaikams atlieka svarbų vaidmenį ugdant jų kalbos įgūdžius, vaizduotę ir emocinį intelektą. Ritmas, rimai ir vaizdingi aprašymai padeda vaikams lengviau įsiminti žodžius ir frazes, o tai plečia jų žodyną. Be to, poezija skatina kūrybiškumą ir leidžia vaikams pažvelgti į pasaulį naujomis akimis. Eilėraščiai apie knygas ypač svarbūs, nes jie tiesiogiai skatina domėjimąsi literatūra ir skaitymo malonumą.
Naujausi lietuvių autorių eilių rinkiniai vaikams
2024 m. pasirodė keletas vertingų lietuvių autorių poezijos knygų vaikams. Viena jų - mažiesiems skirtas Pauliaus Norvilos eilių rinkinys „Išprotėję eilėraščiai“. Tai jau ketvirtoji šio autoriaus knyga vaikams. Ši knyga išsiskiria savo originalumu, žaismingumu ir gebėjimu paliesti įvairias emocijas.
Knyga padalyta į dvi dalis: „Kai linksma“ ir „Kai liūdna“. Puiku, kad eilėraščiai nėra skirti tik smagumams, juk žmogaus (ir vaiko) pasaulis visoks - ir linksmas, ir liūdnas. Todėl vieni eilėraščiai žaismingi, smagūs, netikėti. Antai „tinginys tyliai tingi“ („Vasaros popietė“, p. 11), laimingi barsukai piešia dangų, o jame vieną didelį langą („Laimė“, p. 18), burokėlio kišenėje tupi pingvinas („Burokėlis“, p. 28). Kiti eilėraščiai - susimąstę, liūdni, tylūs. Briedis valtele skuba namo („Namo“, p. 32), kitur - „žydi gėlės, / Kol žydėdamos nudžiūsta“ („Nesužinosi“, p. 36).
Literatūrologas Kęstutis Urba knygos palydimajame žodyje sako: „Pauliaus Norvilos eilėraščiai stebina, glumina, žaidina. Smagiai erzina“ (p. 49). Taip. Bet ir paguodžia, priglaudžia, nuramina.
Taip pat skaitykite: Lietuvių poezija apie paukščius vaikams
Aldonos Mankutės-Kursevičienės „Sniegenos radinys“ - ketvirtoji eilėraščių knygelė vaikams. Anksčiau išleistos: „Paukštelių keliai“ (2007), „Miško šventė“ (2007), „Ąžuolų nerimas“ (2009). Šios autorės kūryba taip pat verta dėmesio, nes ji atspindi gamtos grožį ir skatina vaikus mylėti aplinką.
Ramutės Bidvienės knyga „Baltakartis“ iš leidyklos pas skaitytojus iškeliavo 2019 m. Tai - antrasis autorės eilėraščių rinkinys vaikams ir trečioji parašyta knyga. Klausytojai pajuto iš eilių sklindantį gerumą, jaukumą, šmaikštumą, gamtos, augalijos ir gyvūnijos grožį. Autorė sakė norėjusi mažuosius supažindinti su juos supančia aplinka, paskatinti ją tyrinėti.
Kaip išrinkti vertingas knygas vaikams?
Šiandieninėje knygų rinkoje gausu įvairios literatūros vaikams, todėl svarbu mokėti atsirinkti vertingas knygas, kurios ne tik linksmintų, bet ir ugdytų. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Atsižvelkite į amžių. Knygos turinys ir kalba turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus.
- Ieškokite kokybiško turinio. Knyga turėtų būti gerai parašyta, su įdomiu siužetu ir prasmingomis idėjomis.
- Atkreipkite dėmesį į iliustracijas. Iliustracijos turėtų būti patrauklios, estetiškos ir papildyti tekstą.
- Pasidomėkite autoriaus ir leidėjo reputacija. Patikimi autoriai ir leidėjai dažniausiai garantuoja aukštesnę knygos kokybę.
- Perskaitykite atsiliepimus ir rekomendacijas. Kitų skaitytojų nuomonės gali padėti susidaryti įspūdį apie knygą.
Svarbu, kad knyga būtų gerai parašyta. Parašyta paprasta, gerai suprantama, gerai sudėta kalba. Ne kalambūrais, nuvalkiotom frazėm, bet solidžiai, patraukliai, skoningai parašyta. Be to, „gerai parašyta“ nereiškia „parašyta kiek įmanoma keisčiau". Venkite tokių knygų, kurios yra nuspėjamos, pernelyg vaikiškos - tam, kad galėtų suprasti vaikai. Nuo tokių knygų lūžta bibliotekos lentynos. Tokios knygos lengvai skaitosi, tačiau nepeni proto ir mūsų fantazijos. Dar baisiau - tokiomis knygomis mes norime prakomunikuoti mintį, kad vaikas iš tikro yra toks kvailelis, kad jam informaciją reikia sukramtyt ir atskiest… kad na … teliktų - skystalas. Tuo tarpu, gera knyga įkertama vaikams, bet taip pat ir teikianti malonumo ją skaitančiam suaugusiam. Tad jei jūs skaitote vaikams knygą, ir štai jus pykina nuo pasakojimo lėkštumo… padėkite ją į šoną.
Ar parinkta knyga įkvepia vaikuose meilę knygoms? Būkime sąžiningi - juk Disney knygos neuždegs jūsų vaikuose noro skaityti knygas? Žiūrėti filmukus - taip. Nesenstanti ir tinkanti bet kokiai amžiaus grupei. Ar knygoje išsakytos mintys peržengia laikmečio ir kultūrines ribas? Ar šią knygą žūtbūt reikia perskaityti? Ar tikrai tikrų tikriausiai ši knyga verta jūsų penkiolikos minučių laiko, jūsų vaiko dėmesio? Nešvaistykime brangių akimirkų.
Taip pat skaitykite: Lietuvių vaikų literatūra
Jei kūrinys seniai parašytas ir jį yra skaitę visi… dar nereiškia, kad jis gerai parašytas ir kad jį turite skaityti ir jūs. Ne visi „klasikiniai, programiniai“ kūriniai turėtų būti skaitomi. Kam pavyzdžiui reikia teršti vaikų širdis su siaubingai nepadoriais antikos mitais? Ar amoraliomis brolių Grimų pasakomis (pasakykit man, kuom vertinga yra Raudonkepuraitės istorija)? Ar kanibališkomis „lietuvių liaudies“ pasakomis? Kam? Ar todėl, kad tą daro visi… nes taip reikia? Kur parašyta, kad taip reikia? Vat pagalvokit ramiai atsisėdę. Pagalvokit. Kas nustatė literatūrinius standartus? Koks dėdė ar teta turi teisę nurodyti, kokias knygas skaitys jūsų vaikai?
Ar knyga skatina, ugdo gerą, kilnų elgesį? Ar ji išmokys vaikus kažko vertingo, deramo? Ar knygoje puoselėjama pagarba tėvams, paklusnumas valdžiai, autoritetams, o gal kaip tik išaukštinamas maištingas, nutrūktgalviškas elgesys? Koks yra pagrindinis herojus? Tarkim Robinas Hudas vogė iš blogiukų, kad pašelptų vargšus. O Pepė Ilgakojinė pavaizduota protingesnė už visus suaugusius, o suaugusieji… tikri kvaileliai. O Tomas Sojeris buvo tikras maištininkas padauža. Čipolinas? Daržovinė Robino Hudo versija. O karalaitės ant žirnio istorija moko mus, kad tikros „karalaitės“ turi būti paikos ir išlepusios mergiotės… Ar tikrai tokį požiūri norite išugdyti savo vaikuose? Būkite itin budrūs. Jei kokią nors knygą „rekomenduoja“ skaityti viena ar kita mokslo įstaiga… pirmiausia ta knyga turi praeiti jūsų face-control. Nes už savo vaikus esate atsakingi jūs, o ne dėdės ir tetos iš mokslo ir švietimo ministerijos. Tad skaityti tik tam, kad pliusiuką užsidėt - nevalia.
Prieš skaitydama pasaką, aš ją visuomet perskaitau pati. Ir dar: pasakykit man prašau, kuom normalios pasakos, kuriose meška, žaltys, liūtas, varlė ar bet koks kitas gyvūnas pagrobia merginą ir ši tampa ano žmona… Ir nepadoru, ir nejauku. Venkite komiksų, knygų su animacinių filmukų herojais, amoralių knygų. Tokios knygos nepamaitina, o tik apiplešia.
Daugelis namų mokymo šalininkų bei autorių rekomenduoja sutrumpintų klasikinių literatūros kūrinių vengti, o geriau parinkti vaikams knygas, tinkančias jų amžiui. Kitaip sakant - nelaiku perskaityta knyga gali būti visiems laikams sugadinta.
Knygų skaitymo svarba šeimoje
Knygos gali tapti puikiu būdu suartinti šeimą ir praleisti kokybišką laiką kartu. Skaitymas kartu su vaikais ne tik skatina jų meilę literatūrai, bet ir sukuria jaukią ir šiltą atmosferą. Be to, knygos gali būti puikiu pretekstu diskusijoms ir pokalbiams apie įvairias temas.
Taip pat skaitykite: Draugystės vertė ir grožis poezijoje
Sigutė Chlebinskaitė prisimena: „Augome gausioje šeimoje, nes kadaise močiutė savo santuokos dieną pasižadėjo Lietuvai padovanoti daug vaikų - jau buvo aprimęs skaudus karo, tremčių laikas. Tą pažadą ištesėjo - kartu su seneliu architektu Vaclovu Balčiūnu užaugino savo 9 vaikus ir ne vieną kartą mažųjų, užaugusių su jos iliustruotomis knygomis. Matyti nuolat ką nors veikiančius senelius, mamą ar tėtį buvo natūralu. Ir visai nesvarbu, ką jie veikdavo: pjaustydavo obuolius, ruošdavo šaltanosius, raugdavo girą, kepdavo „Napoleoną“, iš tuščių silkių konservų dėžučių formuodavo širdeles kepimo formoms ar šviestuvų gaubtus, iš tuščių pieno pakelių - indelius uogoms rinkti ar lesyklėles, pjaudavo žolę, genėdavo medelius, pindavo krepšelius, šluodavo kiemą, megzdavo, siūdavo, kurdavo židinį, priimdavo svečius… Visada atrodė, kad mūsų giminės lizde viskas yra skaniausia, geriausia, jaukiausia, kad esam labai apdovanoti ne dėl to, kad niekad nieko materialiai nebūtų trūkę, bet kad tas sumanumas, kūrybiškumas ir dėmesys atrodė neišsenkantis.“
Jona Ežerskytė pasakoja: „Iš tų laikų prisimenu, kad tiesiog maniakiškai mėgau pasaką Trys paršiukai - ją reikėdavo man be galo be krašto skaityti.“ Su broliais žaisdavome stalo žaidimus. Skaityti buvo natūralu, įprasta. Ypač prisiekusios skaitytojos buvome su vaikystės drauge Lina (dabar psichologe Lina Astra). Tolydžio keisdavomės literatūra. Be to, Moniuškos gatvėje buvo Žvėryno bibliotekėlė, kuri, dideliam mano džiaugsmui, atrodo, tebegyvuoja iki šiol. Pirmą kartą ten mane nusivedė trejais metais vyresnis brolis Gytis. Kaip malonu būdavo su glėbiu knygų traukti tenai žaliomis Žvėryno gatvelėmis!
Knygų mugės ir kūrybinės dirbtuvės
Vilniaus knygų mugė yra puiki proga susipažinti su naujausiomis knygomis vaikams, susitikti su autoriais ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Kūrybinis projektas „Knygų šalis“ Vilniaus knygų mugėje suteikia galimybę susipažinti su daugeliu žymių vaikų knygų iliustruotojų iš viso pasaulio: paveikslėlių knygų kūrėju, talentingu iliustruotoju ir leidėju, jau šviesaus atminimo Katsumi Komagata iš Japonijos, garsia prancūzų grafike ir erdvinių knygų vaikams kūrėja Marion Bataille. Atvykdavo ir žymūs leidėjai, garsūs bibliofilai, kolekcininkai. „Knygų šalis“ rengė atviras garsių meistrų kūrybines dirbtuves, gražiausių užsienio knygų parodas.
Sigutė Chlebinskaitė teigia, kad vaikams visas pasaulis yra kaip atversta stebuklinė knyga, tereikia juos nukreipti, pamokyti. Tai vienas iš būdų kurti tarpasmeninį ryšį palydint į pasaulį ir į knygą. Man vaikų sukurtos knygos labai svarbios, o stebėti, kaip jie jas kuria ir pristato - begalinė dovana. Ir tie, kuriems pavyksta užaugti išsaugant vaiką savyje, dažnai savo knygų nugarėlėmis puošia namų bibliotekas.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #knygas