Sveiki, esu Toma Beržonskienė, man 28 metai. Noriu pakviesti į kelionę 10 kartų atgal, į prisiminimus, susijusius su vaikų studija „Minimukai“. Tai istorijos ne apie verslą, bet apie tai, kuo aš gyvenu ir kuo noriu pasidalinti.
„Minimukai“: nuo gimtadienių iki studijos
Prieš 5 metus mano gyvenime atsirado žodis „Minimukai“. Jis apėmė vaikų gimtadienius, krikštynas, išleistuves, kalėdinius vakarėlius, veidukų piešimą, skaniausią cukraus vatą ir spragėsius. Tai reiškė savaitgalius Telšiuose, Skuode, Plungėje. Tai pasakojo apie daugybę pravestų gimtadienių. Po 2 metų atsirado pirmoji studija, dar po 3 metų - antroji.
Kelionė 10 kartų atgal
Šis Mamyčių klubo projektas padės man papasakoti jums savo 10 gražiausių istorijų su vaikais ir jų tėvais mano darbe. Kodėl 10? Nes lygiai tiek savaičių liko iki vasaros, kol šis pavasarinis blogerių projektas baigsis. Šiose pasakojimuose nebus nei vienos blogos istorijos, nors jų irgi būta.
Rašymo džiaugsmas
Aš labai mėgstu rašyti. Ar kad pats darbas skatina, ar kad patinka parašius tuo metu „pasiekti“ to, ko norėjau? Komentaro, reakcijos, atsiliepimo, pagyrimo, papeikimo, patarimo… Gal dėl to, kad baigiau Lietuvių filologiją ir režisūrą, gal dėl to, kad mokytojams patikdavo mano rašiniai, gal dėl to, kad nuo vyro gavau dovanų senovišką spausdinimo mašinėlę?
Auklėtoja - daugiau nei specialybė
Nelaikau savęs gera auklėtoja, tokia net nesu pagal savo įgytą specialybę. Valstybiniuose darželiuose auklėtoja rūpinasi vaikais, privačiuose darželiuose, ar tokiose studijose, kaip mūsų, auklėtoja apima viską. Čia nėra jokio tėvelių komiteto, jokio atsakingo asmens, už kažką.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Bendravimo svarba
Pamenu, viena mama pakvietė visą darželio grupę į savo mergytės antrąjį gimtadienį, kvietimu pasidalijo tėvelių grupėje… Ir atsimenu kaip šiandien, nesureagavo niekas! O ta mama liko nustebusi ir tikai nusivylusi! Viskas labai paprastai paaiškinama, tėveliai tarpusavy nepažįstami, vaikai dar maži, kad papasakotų su kuo darželyje sutaria, tai iš kur jie norės leisti savo vaiką į tą gimtadienį? O tada viena mama nuėjo! Sako, o kodėl gi ne? Džiaugėsi, žaidė, dalyvavo ir nuo laiko pradėjo bendrauti. Taip pat nuo to laiko studijos taisyklėse atsirado paskutinis ir bene svarbiausias sakinys BENDRAUTI, DRAUGAUTI IR TOBULĖTI KARTU. Kaip visiems juokaudama sakau, juk su vaikinu nepradėsi iškart draugauti, prieš tai reikia daug bendrauti, tada draugauti, o vėliau tobulėti kartu. Ir šių žodžių negalima sukeisti vietomis.
Pokalbiai prie kavos
Mes su tėveliais stengiamės susitikti po studijos darbo laiko ir tiesiog gerti kavą ir arbatą. Kalbėtis. Retai, bet stengiamės. Valgyti atsineštus pačių keptus skanėstus. Bet temos būna skirtingos, jos būna kitokios. Akcentuoju, kad kalbėtis turime ne apie vaikus, ne apie jų kasdienybę, o apie tai, kuo gyvenam mes kiekvieną dieną be darželio ir vaikų! Ar jau nebėra apie ką kalbėtis, kai vaikai atsiranda? YRA. Tai apie tas istorijas, kurios nutiko prie kavos, apie tas istorijas, kurios po to privertė kartu išgerti ne vieną puodelį kavos ir daug šnekėti. Apie istorijas, kurios tęsiasi, nors darželio jau nebelanko.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"