Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, dažniausiai pasireiškianti vaikystėje, tačiau gali užklupti ir suaugusiuosius. Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 proc. žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime perserga vėjaraupiais - dažniausiai dar vaikystėje. Ši liga pasižymi pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Nors vėjaraupiai daugelį lydi kaip prisiminimas iš mokyklos ar darželio laikų, ši dėmėta liga nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti. Net ir iš pirmo žvilgsnio „paprastas“ bėrimas gali komplikuotis ir tam tikrose situacijose sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius ligos požymius, koks yra skirtumas tarp vėjaraupių vaikams ir suaugusiems, ir kada būtina kreiptis į gydytoją siekiant išvengti pavojingų komplikacijų. Kūdikiams, nėščioms moterims ir asmenims su nusilpusia imunine sistema liga gali būti pavojinga. Šiame straipsnyje aptarsime vėjaraupių priežastis, simptomus, gydymo būdus ir prevenciją, ypač atkreipiant dėmesį į naujagimius.
Kas sukelia vėjaraupius?
Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu bei yra patogeniškas tik žmonėms. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apie 90% atvejų užsikrečiama iki 15 metų amžiaus, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau pats virusas lieka „snausti“ nervų mazguose visam gyvenimui ir gali vėl suaktyvėti suaugus, ypač susilpnėjus imunitetui, sukeldamas kitą ligą - juostinę pūslelinę (herpes zoster), kuriai būdingas bėrimas plintantis viena juosta, dažniausiai ant veido ar liemens, ir sukeliantis nervų skausmą.
Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.
Varicella zoster viruso charakteristikos
Varicella zoster virusas yra DNR tipo ir labai užkrečiamas. Jis gali ilgai išlikti organizme, užsiglaudęs nervinėse sistemose, ir sukelti pakartotinius susirgimus.
Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių
Kaip virusas patenka į organizmą?
Varicella zoster virusas patenka į organizmą per:
- Viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.
- Oro lašeliniu būdu (kosint, čiaudint ar tiesiog kvėpuojant).
- Tiesioginio kontakto su sergančiojo oda ar gleivinėmis metu.
- Per placentą nėštumo metu, kai virusas patenka į vaisiaus organizmą.
Svarbu užtikrinti tinkamą apsaugą ir prevenciją, nes virusas yra labai užkrečiamas.
Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?
Vėjaraupiais užsikrečiama oro lašeliniu būdu, įkvepiant kvėpavimo takais išskiriamą infekuotą sekretą. Taip pat, tiesioginio kontakto su sergančiojo odos pūslelėmis metu. Užsikrėsti galima ir prisilietus prie daiktų, ant kurių yra odos pūslelių skysčio.
Sergantis žmogus gali platinti viruso infekciją 1-2 dienas iki pirmųjų bėrimo požymių atsiradimo ir iki tol, kol bėrimai virsta nekylančiais į viršų šašeliais. Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis.
Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų).
Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams
Inkubacinis periodas ir pirmieji požymiai
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams - užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to - iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų.
Virusas šio laikotarpio metu dauginasi ir patenka į įvairius organus. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Pirmieji simptomai panašūs į peršalimą: karštis, nuovargis, sumažėjęs apetitas, galvos ir raumenų skausmas.
Ankstyvieji ligos simptomai
Ankstyvieji vėjaraupių simptomai dažnai apima:
- Karštį iki 38-39 °C.
- Nuovargį ir silpnumą.
- Galvos ir raumenų skausmus.
- Sumažėjusį apetitą.
- Bendras silpnumas. Ligos pradžioje vaikai pasidaro vangesni ir neramūs. Tokie simptomai pasireiškia likus dviem paroms iki bėrimų atsiradimo. Šis aspektas prisideda prie infekcijos plitimo - pacientai, nežinodami kuo serga, lankosi viešose vietose bei turi nemažai kontaktų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kūne atsiranda simptomai, tokių kaip svaigulys, pykinimas, drebulys ar sutrinka eisena, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Šie požymiai gali rodyti komplikacijas, susijusias su imuninės sistemos ligomis. Pajutus pirmuosius ligos požymius ar kilus įtarimams dėl vėjaraupių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Vėjaraupiai: pagrindiniai simptomai ir eiga
Pagrindinis vėjaraupių simptomas - pūslelinis bėrimas, kuris sužavi. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas
Šis bėrimas pasireiškia bangomis kas 1-2 dienas, dažniausiai ant galvos. Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje. Sergančiųjų karščiavimas nepakyla aukščiau 38,5°C. Liga trunka apie 4-7 dienas. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Komplikacijų rizika didesnė kūdikiams ir vyresniems žmonėms.
Pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.
Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose.
Bėrimo stadijos ir charakteristikos
Vėjaraupių bėrimas skirstomas į etapus:
- Dėmelės: Pirmas etapas prasideda su rausvomis dėmelėmis, kurios dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų).
- Pūslelės: Vėliau dėmelės keičiasi į skaidraus skysčio pripildytas pūsles.
- Šašai: Pūslelės džiūsta ir virsta šašais. Šašai nukrenta po 1-3 savaičių.
Vėjaraupių bėrimas matomas įvairiose gijimo fazėse. Galite matyti dėmelės, pūsles ir šašus vienu metu.
Dėmelių vystymasis į pūsleles
Vėjaraupių bėrimas prasideda su nedidelėmis rausvomis dėmelėmis. Per kelias valandas jos išsivysto į pūsles su skaidraus skysčiu. Pūslelės pažeidžia odą, sukeldama niežulį.
Šašų formavimasis ir gijimas
Šašai susiformuoja, kai pūslelės išdžiūsta. Jie išnyksta po 1-3 savaites, palikdamas odos pakitimus.
Vėjaraupių gydymo metodai namuose
Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia.
Sergant vėjaraupiais, daugelis atvejų gydymas gali būti atliktas namuose. Svarbu užtikrinti tinkamą higieną, sudaryti palankią aplinką ir palaikyti skysčių balansą. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos.
Vaistai ir priemonės nuo niežėjimo
Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Vėjaraupiai kartais sužavi odą. Odos niežėjimas gali būti aštrus arba lėtinis. Jis gali būti jaučiamas vietiškai ar visą kūną. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Siekiant palengvinti šį nuskundimą, svarbu rinktis tinkamas priemones ir vaistus:
- Antihistamininių preparatų naudojimas: Antihistamininiai vaistai efektyviai malšina niežėjimą, blokuodami histamino poveikį. Tai sumažina odos dirginimą ir niežėjimą. Galima rinktis tablečių, tirpalų ar vietinių poveikio formų antihistamininius preparatus. Geras būdas niežulio malšinimui yra avižų pieno vonelės arba losjonai, turintys avižų ekstrakto.
- Vietinio poveikio priemonės: Papildomai prie sisteminių antihistamininių vaistų, gydymas namų sąlygomis gali apimti ir vietinio poveikio priemones. Šaldantys tepalai, losjonai su mentoliu ar kamparu greitai palengvina ir numalšina niežėjimą. Svarbu vengti dirginančių priemonių, kurios sausą odą dar labiau irrituoja.
- Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Medicinos požiūriu - nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.
Tinkama odos priežiūra sergant
Sergant vėjaraupiais, svarbu sargautis su odos priežiūra. Tai padeda išvengti infekcijų ir lengvina vėjaraupių gydymą.
Patarimai, kaip geriausiai prižiūrėti odą kūdikiui:
- Kasdien maudykite vaiką švelniu antiseptiniu losjonu po dušu. Tai padeda šarvią odą. Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais? Taip, galima, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.
- Naudokite neutralaus pH losjonus, turinčius antimikrobinį poveikį. Jie suteiks odai lengvą efektą.
- Reguliarus skalavimas dezinfekuojančiais tirpalais pagerina burnos higieną. Tai sumažina komplikacijų rizika.
- Laikykite nagus trumpus ir plaukite rankas, kad išvengtumėte bakterinių infekcijų.
Pasirūpinę tinkama odos priežiūra, vaikas greičiau pasveiksite. Tai priešais komplikacijoms ir infekcijų.
Vis dėlto tam tikroms rizikos grupėms - vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų - gali prireikti specialaus gydymo. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo būdą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
Jei skausmas stiprus, užsitęsęs ar kartu atsiranda kitų sunkių simptomų (pvz.: vėmimas, sąmonės sutrikimai), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Galimos ligos komplikacijos
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Vėjaraupiai gali sukelti daugybę komplikacijų, įskaitant bakterinę odos infekciją, plaučių uždegimą, nervų pažeidimus, encefalitą ar meningitą. Šios komplikacijos yra ypatingai pavojingos nėščioms ir kūdikiui.
Rizikos grupės
Asmenims, kurie neturi persirgę vėjaraupių arba nebuvo skiepyti, rekomenduojama būti atsargiems. Vakcina rekomenduojama visiems vaikams nuo 9 mėnesių amžiaus, kuriems nebuvo sergę. Taip pat ji patiinka suaugusiems, kurie dažnai susiduria su šia ligom.
Skiepai nuo vėjaraupių
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotine vakcinacijos doze.
Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių, tačiau ji yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi).
Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Rekomenduojama pasitikrinti savo skiepijimo statusą.
Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.
Vėjaraupiai naujagimiams: specialūs aspektai
Kūdikiams iki 3 mėnesių vėjaraupiai pasireiškia retai, nes jie gauna apsauginių medžiagų iš motinos, jei ji sirgo šia liga. Tačiau neišnešioti ir mažo svorio kūdikiai su nusilpusia imunine sistema gali susirgti sunkiau. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti stomatitą, pneumoniją, sunkias odos bėrimų komplikacijas ir net encefalitą.
Ką daryti, jei kūdikis serga vėjaraupiais?
Jei kūdikis susirgo vėjaraupiais, būtina:
- Kreiptis į gydytoją dėl tinkamo gydymo plano.
- Užtikrinti tinkamą odos priežiūrą, kad būtų išvengta infekcijų.
- Duoti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos.
- Stebėti, ar neatsiranda komplikacijų požymių.
Vėjaraupiai nėštumo metu
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. Užsikrėtus 1-2 trimestrą, gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas, sukeliantis rimtus vystymosi sutrikimus. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.
Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi.
Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Kaip atskirti vėjaraupius?
Atpažinti, jog užsikrėtėme - gana paprasta. Infekciją išduoda atsiradęs bėrimas dėmelėmis, kurios virsta pūslėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Niežtintis bėrimas dažniausiai atsiranda ant veido, gleivinių ir galvos odos, taip pat ant pilvo, liemens, kojų.
Visgi šalia gerai atpažįstamo bėrimo, užsikrėtus vėjaraupiais taip pat gali kankinti karščiavimas, galvos skausmas, silpnumas. Vaikams ši infekcija dažniausiai pasireiškia lengva forma, tačiau suaugusiems simptomai būna labiau varginantys.
Patarimai, kaip palengvinti vėjaraupių simptomus
Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, tačiau nereikėtų pamiršti ir paprastų kasdienių įpročių: labai svarbu užtikrinti tinkamą sergančiojo asmens higieną, nereikėtų bijoti maudytis, prausti pūslelėmis nusėto kūno. Vėjaraupiais dažniausiai sergama apie savaitę, retesniais atvejais - ilgiau. Visu tuo metu rekomenduojamas poilsio režimas, o svarbiausia - izoliacija nuo aplinkinių.
Palengvinti vėjaraupių simptomus gali padėti antihistamininiai vaistai, slopinantys niežėjimą, taip pat vaistinėje galima rasti priemonių, kurios vėsina ir ramina odą, taip palengvindamos jaučiamus simptomus. Pratrūkus pūslelėms, labai svarbu tinkamai jas dezinfekuoti, naudojant specialiai žaizdų dezinfekcijai skirtas antiseptines priemones.
Būtina stiprinti bendrą organizmo sveikatą
Vėjaraupiai, kaip ir bet kuri kita infekcinė liga, nualina organizmą, tad dar kurį laiką gali kankinti nuovargis, apetito trūkumas. O po infekcijos dar bent savaitę rekomenduojama šiek tiek sumažinti fizinį krūvį ir apsiriboti lėtais pasivaikščiojimais, vengti daug ištvermės ar jėgų reikalaujančios fizinės veiklos.
Norintiems išvengti rizikų, taip pat reikėtų laikytis sveiko gyvenimo būdo taisyklių, įskaitant visavertę mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tinkamą miego kiekį ir streso valdymą, kad imuninė sistema būtų stipri. Deja, gyvenant skubančioje kasdienybėje ne visiems ir ne visada pavyksta kruopščiai susidėlioti atitinkamą režimą, todėl dažno žmogaus gyvenime netrūksta nei streso, nei prastos mitybos ar tinginiavimo. Tokiu atveju į pagalbą vertėtų pasitelkti imuniteto stiprinimą maisto papildais.
Bendram organizmo stiprinimui rekomenduojama vartoti:
tags: #naujagimis #sergantis #vejaraupiais