Migrenos Gydymo Rekomendacijos Nėštumo Metu

Migrena - tai neurologinė liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais galvos skausmais, dažnai lydimais kitų simptomų. Nėštumo metu migrena gali tapti sudėtinga problema, reikalaujančia specialaus gydymo ir priežiūros. Straipsnyje aptariami migrenos ypatumai nėštumo metu, diagnostikos metodai, gydymo būdai ir rekomendacijos, kaip valdyti šią ligą saugiai ir efektyviai.

Kas Yra Migrena?

Migrena - tai genetiškai įtakotas neurologinis sutrikimas, kuris pasireiškia pasikartojančiais vidutinio ar stipraus intensyvumo galvos skausmo epizodais, dažniausiai apimant vieną galvos pusę. Šie skausmai gali būti lydimi pykinimo, vėmimo ir padidėjusio jautrumo šviesai ar garsui. Migrena skirstoma į kelias pagrindines formas: migrena be auros, kuri yra dažniausia, ir migrena su aura, pasireiškianti specifiniais neurologiniais simptomais prieš atsirandant galvos skausmui. Taip pat egzistuoja retesnės migrenos formos, pavyzdžiui, akių migrena.

Migrenos Simptomai

Migrenos simptomai gali būti įvairūs ir priklausyti nuo kiekvieno žmogaus individualių sąvybių, tačiau dažniausiai pasireiškia stiprus, pulsuojantis ar spaudžiantis galvos skausmas, įprastai tik vienoje galvos pusėje. Be galvos skausmo, migreną lydi ir kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ar netgi vėmimas, padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija), o kai kuriais atvejais - netgi jautrumas tam tikriems kvapams. Kai migrena yra su aura, prieš pat galvos skausmą gali pasireikšti papildomi neurologiniai simptomai, tokie kaip regėjimo pokyčiai (žaibai, dryžiai akyse), tirpimas arba silpnumas rankose, ar veide, kalbos sutrikimai. Pagrindinis migrenos simptomas yra galvos skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje galvos pusėje, nors gali apimti ir visą galvą. Skausmas dažniausiai yra pulsuojančio pobūdžio ir pacientų yra apibūdinamas kaip vidutinio ar stipraus intensyvumo. Kartu su galvos skausmu, migrena sergantys asmenys dažnai patiria pykinimą, su arba be vėmimo, taip pat nepakeliamą jautrumą šviesai ir garsui. Migrenos priepuolio trukmė gali svyruoti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Vidutiniškai, priepuolis trunka nuo 4 iki 72 valandų, jeigu nėra gydomas arba gydymas nėra efektyvus. Simptomų intensyvumas gali kisti, pradedant nuo lengvo diskomforto ir augti netgi iki stipraus skausmo.

Migrenos Priežastys

Migrenos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tarp kurių labai svarbią vietą užima genetinis polinkis ir tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai. Tyrimai rodo, kad migrena gali būti paveldima - jeigu artimi giminaičiai kenčia nuo migrenos, didelė tikimybė, kad migrena gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams. Tai reiškia, kad tam tikros genetinės mutacijos gali didinti asmenų jautrumą migrenai, tačiau ne vien genetika lemia šios būklės atsiradimą. Išoriniai veiksniai, tokie kaip stresas, tam tikrų maisto produktų vartojimas, alkoholio ir kofeino vartojimas, miego trūkumas ar per didelis miego kiekis, fizinis krūvis, taip pat tam tikri aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, oro ar atmosferos slėgio kaita, taip pat gali sukelti migrenos priepuolius. Vidiniai žmogaus veiksniai, įskaitant hormonų svyravimus, ypač moterims (pvz., susijusius su menstruaciniu ciklu, nėštumu, menopauze), taip pat turi įtakos migrenos atsiradimui.

Migrenos Diagnostika

Migrenos nustatymas yra sudėtingas procesas, kurio metu gydytojai remiasi ne tik paciento simptomais, bet ir išsamiu medicininiu ištyrimu. Kadangi nėra vieno konkretaus tyrimo, kuris patvirtintų migreną, diagnozė dažniausiai yra grindžiama paciento aprašomais simptomais ir jų atitikimu su tarptautiniais migrenos diagnostikos kriterijais. Šiame procese svarbu atskirti migreną nuo kitų galvos skausmo rūšių, nes tai lemia tolesnio gydymo strategiją. Migrenos diagnozavimui naudojami įvairūs diagnostikos metodai, skirti nustatyti simptomų priežastis ir atmesti kitas galimas sveikatos būkles. Paprastai pradžioje atliekamas fizinis ir neurologinis patikrinimas, siekiant įvertinti paciento bendrą sveikatos būklę ir nustatyti bet kokius atsiradusius neurologinius sutrikimus. Priklausomai nuo paciento simptomų ir istorijos, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pvz., galvos smegenų magnetinio rezonanso (MRT) ar kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai, kurie padeda atmesti kitas galvos skausmo priežastis, tokias kaip navikai ar kraujagyslių anomalijos. Medicininis anamnezės rinkimas yra neatsiejama migrenos diagnozavimo dalis. Gydytojas išsamiai aptaria paciento medicininę ir šeimos istoriją, atkreipdamas ypatingą dėmesį į galvos skausmų modelius, su jais susijusius simptomus ir gyvenimo būdo veiksnius, kurie gali sukelti ar paaštrinti priepuolius. Pacientai gali būti paprašyti kurį laiką pildyti galvos skausmo dienoraštį, kuriame fiksuojama galvos skausmo atsiradimo data, laikas, trukmė, susiję simptomai, galimos priežastys ir naudoti vaistai. Tokia informacija padeda gydytojui suprasti galvos skausmo modelius ir yra svarbi nustatant tikslią diagnozę bei rengiant veiksmingą gydymo planą.

Taip pat skaitykite: Ektopinės nėštumo priežastys

Migrenos Gydymas

Migrenos gydymas yra labai individualus procesas ir būna orientuotas į simptomų mažinimą ir priepuolių dažnio bei intensyvumo kontrolę. Nėra vieno universalaus būdo, kaip visiškai išgydyti migreną, todėl gydymo planas paprastai apima keletą skirtingų strategijų, įskaitant gyvensenos pokyčius, papildomas terapijas ir farmakologinį gydymą. Gyvensenos pokyčiai yra labai svarbus migrenos valdymo aspektas. Tai apima reguliarų fizinį aktyvumą, pakankamą miegą, subalansuotą mitybą, vandens suvartojimą ir streso valdymo praktikas. Taip pat svarbu identifikuoti ir vengti migrenos sukėlėjų, pavyzdžiui, tam tikrų maisto produktų, alkoholio ar pernelyg ilgo buvimo priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Papildomos terapijos, tokios kaip akupunktūra, masažas, meditacija ar jogos praktika, taip pat gali padėti mažinti migrenos simptomus ir gerinti bendrą pacientų savijautą. Farmakologinis migrenos gydymas apima tiek skubiąją pagalbą priepuolio metu, tiek profilaktinį gydymą, skirtą sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą. Skubi pagalba priepuolių metu dažniausiai apima nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, triptanus ar ergotamino preparatus, kurie padeda suvaldyti skausmą ir kitus priepuolio simptomus. Profilaktinis migrenos gydymas apima vaistus, kurie kasdien būna vartojami tam, kad sumažintų migrenos priepuolio atsiradimo tikimybę. Tokios medžiagos kaip beta blokatoriai, antidepresantai ar antikonvulsantai gali būti skiriami, remiantis individualiomis paciento būklėmis ir poreikiais.

Migrena Nėštumo Metu

Migrena nėštumo metu kelia papildomų iššūkių, nes kai kurie migrenos gydymo vaistai gali būti draudžiami arba neveiksmingi. Nėštumas taip pat gali paveikti migrenos dažnumą ir intensyvumą - kai kurioms moterims simptomai gali pagerėti, o kitoms pablogėti. Nėštumo metu apie 40 proc. Dauguma galvos skausmų nėštumo metu yra pirminio tipo. Tai reiškia, kad skausmas atsiranda savaime ir tai nėra nėštumo komplikacijų požymis. Kai kurios būklės antruoju ir trečiuoju nėštumo trimestrais gali būti ypač pavojingos. Pavyzdžiui, galvos skausmą gali sukelti aukštas kraujospūdis, pasireiškiantis po 20 nėštumo savaitės. Nėštumo metu prieš pradedant vartoti įprastus vaistus nuo galvos skausmo reikėtų pasitarti su gydytoju. Negalima vartoti ibuprofeno ir aspirino. Skausmą malšinantys vaistai gali pakenkti besivystančiam vaisiui, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą.

Kaip keičiasi migrena nėštumo metu?

Kadangi nėštumo metu išnyksta cikliniai estrogenų koncentracijos svyravimai, net 80 % nėščiųjų nurodo žymų migrenos pagerėjimą ar net visišką priepuolių išnykimą nėštumo metu. Tačiau šis teiginys reikalauja kelių patikslinimų. Pirmiausia, daliai nėščiųjų akivaizdus migrenos pagerėjimas gali įvykti ne nuo nėštumo pradžios, bet nuo 12 sav., tai siejama su pilnai pradėjusia funkcionuoti placenta. Antra, padidėjusi ir stabili estrogenų koncentracija teigiamai veikia migreną be auros, bet migrena su aura gali nepakisti, ir net priešingai - nėštumo metu gali įvykti pirmasis migrenos su aura priepuolis. Likusioms nėščiosioms migrena išlieka nepakitusi ir tik nedidelei daliai migrena blogėja. Šioms nėščiosioms reikalinga patikslinti, ar nėra susirgimų, kurie migreną pablogino ir kuriuos būtina tinkamai gydyti.

Gydymo metodai nėštumo metu

Nėščiosioms dažnai kyla klausimas, ar galima vaistais gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu? Atsakymas - taip, galima, ir net reikia. Deja, sunkiam migrenos priepuoliui nutraukti nėra tyrimais patvirtintų veiksmingų nemedikamentinių priemonių. Žinoma, yra rekomenduojama ramybė, poilsis, miegas, gali padėti lokalus šaltis, lengvas masažas ar pan. Tačiau šių priemonių veiksmingumas yra ribotas. Jas rekomenduojama išbandyti, bet jei skausmas nemažėja per valandą - reikalingi vaistai. Pavėluotas vaistų vartojimas dažniausiai būna mažai veiksmingas, skausmas tampa ilgas, labai stiprus, lydimas pykinimo ir vėmimo.

Viso nėštumo metu skausmui malšinti yra tinkamas paracetamolis 500 mg 2 tab. Viso nėštumo metu saugūs yra triptanų klasės vaistai, iš kurių daugiausiai duomenų turima apie sumatriptaną 50-100 mg bei rizatriptaną 10 mg. Jei migrenos priepuoliai nėštumo metu vargina dažnai, pvz. kartą per savaitę ir dažniau, o priepuolius dažninančios nėštumo būklės yra paneigtos (žr. „Kaip keičiasi migrena nėštumo metu?“), yra rekomenduojamas migrenos priepuolius retinantis gydymas. Priešingai rekomendacijai migrenos priepuolį gydyti vaistais, priepuoliams retinti nėštumo metu beveik visada rekomenduojamos tik nemedikamentinės priemonės, net galvos skausmą retinančių papildų vartojimas yra skiriamas trumpesniais periodais ir mažesnėmis dozėmis. Retinantys priepuolius vaistai, kitaip vadinama medikamentinė migrenos prevencija ar profilaktika, skiriama neurologo išimtinais atvejais. Prieš keletą metų buvo sudarytas įsimenantis ir prasmingas akronimas SEEDS (liet. sėklos), nurodantis pagrindines nemedikamentinio migrenos valdymo kryptis: S (angl. Sleep) - miegas, E (angl. Excercise) - fizinis aktyvumas, E (angl. Eat) - mityba, D (angl. Diary) - migrenos dienynas, S (Stress) - emocinės įtampos valdymas. Migreną retina reguliarus, t.y. bent 3 kartus per savaitę fizinis aktyvumas.

Taip pat skaitykite: Gimdymo plyšimai: diagnostika

Gydymas po gimdymo

Migrenos pasikeitimas pagimdžius - sunkiai prognozuojamas iš anksto, nes jos sunkumą ir dažnį veikia ne tik vidiniai moters hormonų pokyčiai, bet ir su naujagimiu, kūdikiu susiję veiksniai, tokie kaip blogas miegas, jo stoka, mitybos režimo sutrikimas, sustabdytas prieš tai buvęs reguliarus fizinis aktyvumas, baimė gerti vaistų nuo skausmo žindant ir pan. Būtent su nauju šeimos nariu susiję veiksniai laikomi pačiais svarbiausiais, keičiančiais migrenos sunkumą ir dažnį. Šiuo periodu ypatingai yra svarbi šeimos narių pagalba. Straipsnio dalyje „Kaip gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu?“ nurodyti vaistai priepuoliui valdyti gali būti vartojami ir žindant. Žindymo pauzė 2-8 val. pavartojus triptanų yra rekomenduojama tik žindant neišnešiotus naujagimius. Informacija apie vaistų tinkamumą yra nuolat atnaujinama pagal stebėjimo duomenis, ją galima pasitikrinti specializuotuose interneto puslapiuose, pvz. LactMed.

Vaistai Migrenai Gydyti

Vienas iš vaistų, skirtų migrenos priepuoliams gydyti, yra Migsun. Migsun sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos - sumatriptanas ir naprokseno natrio druska. Sumatriptanas priklauso vaistų, vadinamų triptanais (dar vadinami serotonino receptorių [5-HT1] agonistais) grupei, o naprokseno natrio druska priklauso vaistų, vadinamų nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), grupei. Migsun vartojamas migrenos priepuolių galvos skausmo fazei gydyti suaugusiems pacientams, kai gydymo vienos sudėtinės medžiagos vaistu nepakanka. Migsun gali būti vartojamas gydyti migrenos priepuolius su aura arba be jos (aura yra priepuolio nuojauta, paprastai susijusi su šviesos blyksniais, dantytais vaizdais, žvaigždėmis ar bangomis).

Manoma, kad migreninį galvos skausmą sukelia išsiplėtusios galvos kraujagyslės. Sumatriptanas sutraukia šias kraujagysles, todėl malšina migreninį galvos skausmą, o naproksenas mažina skausmą.

Kada Negalima Vartoti Migsun

Migsun vartoti draudžiama:

• jeigu yra alergija sumatriptanui arba naproksenui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
• jeigu yra alergija acetilsalicilo rūgščiai ar kitiems NVNU arba anksčiau buvo pasireiškusi alerginė reakcija ar astmos simptomai po minėtų vaistų pavartojimo;
• jeigu yra arba anksčiau buvo širdies sutrikimų, tokių kaip sunkus širdies nepakankamumas, arterijų susiaurėjimas, krūtinės skausmas ar širdies priepuolis;
• jeigu yra aukštas kraujospūdis;
• jeigu buvo ištikęs insultas ar „mini“ insultas;
• jeigu yra kojų kraujotakos sutrikimų;
• jeigu yra arba anksčiau buvo skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa;
• jeigu yra arba anksčiau buvo su NVNU vartojimu susijęs kraujavimas iš skrandžio arba žarnyno;
• jeigu yra labai susilpnėjusi inkstų funkcija;
• jeigu yra vidutiniškai ar stipriai susilpnėjusi kepenų funkcija;
• jeigu vartojate kitų migrenai gydyti skirtų vaistų, įskaitant vaistus, kurių sudėtyje yra ergotamino, arba panašių vaistų, tokių kaip metizergido maleatas ar bet koks triptanas/5HT1 agonistas;
• jeigu vartojate ar 2 savaičių laikotarpiu vartojote vadinamųjų MAO inhibitorių;
• jeigu yra paskutinieji trys nėštumo mėnesiai.

Įspėjimai ir Atsargumo Priemonės

Migsun galima vartoti tik tuo atveju, jeigu galvos skausmas neabejotinai yra migreninis. Jeigu galvos skausmas skiriasi nuo įprastai pasireiškiančio galvos skausmo, nepasitarus su gydytoju Migsun vartoti negalima.

Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikių pienligę

Pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, prieš pradėdami vartoti Migsun, jeigu yra bet kuri toliau paminėta būklė:

• Yra plaštakų ir pėdų arba galvos smegenų kraujotakos sutrikimas.
• Netrukus po Migsun pavartojimo pasireiškia krūtinės skausmas ir spaudimo pojūtis.
• Yra širdies ligos pasireiškimo rizika; daug rūkote arba taikoma pakeičiamoji nikotino terapija.
• Yra vainikinių arterijų liga.
• Yra neaiškių priežasčių sukeltas skrandžio skausmas arba mažakraujystė, išmatose pastebėjote kraujo arba išmatos yra juodos.
• Yra virškinimo trakto liga, pvz., opinis kolitas arba Krono liga.
• Yra astma ar alergija arba buvęs veido, lūpų, akių ar liežuvio patinimas.
• Yra rinitas arba anksčiau buvo atsiradę nosies polipų.
• Yra kraujo krešėjimo sutrikimas ar kraujavimo sutrikimas.
• Yra epilepsija ar bet kuri kita liga, mažinanti traukulių atsiradimo slenkstį.
• Yra padidėjęs jautrumas tam tikriems antibiotikams (sulfonamidams).
• Yra susilpnėjusi širdies, inkstų ar kepenų funkcija.
• Esate senyvas žmogus.
• Yra autoimuninė būklė, pvz., sisteminė raudonoji vilkligė (SRV).

Vartojant naprokseno pranešta apie sunkias odos reakcijas, įskaitant (Stevenso-Džonsono sindromą, toksinę epidermio nekrolizę, reakciją į vaistą su eozinofilija ir sisteminiais simptomais [DRESS sindromas]). Jeigu pastebėtumėte kokių nors su šiomis sunkiomis odos reakcijomis susijusių simptomų, nutraukite Migsun vartojimą ir nedelsdami kreipkitės medicininės pagalbos.

Jaunesniems kaip 18 metų vaikams ir paaugliams šio vaisto vartoti negalima, nes Migsun veiksmingumas ir saugumas tokio amžiaus pacientams neištirti.

Kiti Vaistai ir Migsun

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto ir augalinius vaistus, arba nesate dėl to tikri, apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Ypač svarbu pasakyti gydytojui arba vaistininkui, jeigu vartojate:

• kitų vaistų nuo migrenos, kurių sudėtyje yra ergotamino ir triptanų/5-HT1 receptorių agonistų. Jų negalima vartoti kartu su Migsun. Nevartokite šių vaistų ir Migsun 24 valandų laikotarpiu po bet kurio iš jų pavartojimo;
• MAO inhibitorių (pvz., moklobemido nuo depresijos arba selegilino nuo Parkinsono ligos). Nutraukus MAO inhibitorių vartojimą, Migsun vartoti negalima dvi savaites;
• SSRI (selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių) arba SNRI (serotonino noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių), vartojamų depresijai gydyti. Migsun vartojimas kartu su šiais vaistais gali sukelti serotonino sindromą;
• acetilsalicilo rūgšties (aspirino) ir kitų uždegimą slopinančių vaistų nuo skausmo;
• vaistų, slopinančių kraujo krešėjimą ir kraujo krešulių susidarymą (pvz., varfarino, heparino arba klopidogrelio);
• metotreksato (vaisto nuo reumatinių ir vėžio ligų);
• digoksino (vaisto nuo širdies ligų);
• ličio (vaisto bipoliniam sutrikimui gydyti). Migsun vartojimas kartu su ličiu gali sukelti serotonino sindromą;
• tam tikrų imuninę sistemą slopinančių vaistų (pvz., ciklosporino ir takrolimuzo);
• augalinių preparatų, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum).

Nėštumas, Žindymo Laikotarpis ir Vaisingumas

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Nevartokite Migsun paskutinių trijų nėštumo mėnesių metu, nes šis vaistas gali pakenkti Jūsų vaisiui (būsimam kūdikiui) arba sukelti problemų gimdymo metu. Šis vaistas gali sukelti vaisiaus inkstų ir širdies sutrikimų. Jis gali paveikti Jūsų ir Jūsų kūdikio polinkį kraujuoti ir dėl jo gimdymas gali būti vėlesnis arba ilgesnis, nei tikėtasi.

Pirmus 6 nėštumo mėnesius Migsun vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai tai neabejotinai būtina ir taip pataria gydytojas. Jei šiuo laikotarpiu arba bandant pastoti Jums reikalingas gydymas, reikia vartoti mažiausią dozę trumpiausią įmanomą laiką.

Ir sumatriptanas, ir naproksenas išsiskiria su žindančios moters pienu, dėl to žindymo laikotarpiu Migsun vartoti negalima. Nemaitinkite kūdikio krūtimi bent 12 valandų po to, kai pavartojote Migsun.

Vartojant Migsun gali būti sunkiau pastoti. Turite informuoti gydytoją, jeigu planuojate pastoti ar yra su pastojimu susijusių problemų. Planuojant susilaukti vaiko, Migsun vartoti nerekomenduojama.

Vairavimas ir Mechanizmų Valdymas

Migsun gali sukelti apsnūdimą ar svaigulį arba tai gali būti migrenos simptomai.

Kaip Vartoti Migsun

Visada vartokite šį vaistą tiksliai, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. Nevartokite Migsun priepuoliui išvengti: vaisto galima vartoti tik pasireiškus migrenos simptomams.

Rekomenduojama dozė suaugusiesiems yra viena tabletė, ji vartojama nedelsiant po migrenos pasireiškimo. Jeigu galvos skausmas atsinaujina arba tik šiek tiek palengvėja, galite išgerti antrąją dozę praėjus dviem valandoms po pirmosios dozės. Nevartokite daugiau nei dviejų Migsun dozių 24 valandų laikotarpiu.

Jeigu po pirmosios dozės simptomai visiškai nepalengvėjo, antros dozės nevartokite. Pirmiausia pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.

Jeigu yra nesunkių kepenų ar inkstų sutrikimų ir turite vartoti Migsun, 24 valandų laikotarpiu galite gerti tik vieną tabletę. Vyresniems nei 65 metų žmonėms Migsun vartoti nerekomenduojama. Migsun nerekomenduojama vartoti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams.

Tabletes reikia nuryti sveikas, užsigeriant vandeniu. Tablečių negalima smulkinti ar traiškyti, nes tai gali sutrikdyti optimalų vaisto pasisavinimo greitį. Tabletes galima gerti valgio metu arba nevalgius.

Ką Daryti Pavartojus Per Didelę Migsun Dozę

Negalima vartoti daugiau nei dviejų Migsun dozių 24 valandų laikotarpiu. Perdozavimo simptomai yra tokie patys, kaip išvardyti skyriuje „Galimas šalutinis poveikis“. Jeigu išgėrėte daugiau vaisto nei reikia arba vaisto netyčia išgėrė vaikas, kreipkitės į gydytoją arba ligoninę, kad sužinotumėte apie riziką ir gautumėte patarimų, kokių veiksmų reikia imtis.

Galimas Šalutinis Poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Tam tikras praneštas šalutinis poveikis gali būti sukeltas paties migrenos priepuolio.

Nutraukite Migsun vartojimą ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jeigu pasireikš bet kuris toliau paminėtas šalutinis poveikis. Gali prireikti skubaus medicininio gydymo.

• Sunkūs skrandžio ir žarnyno sutrikimai, kurių galimi požymiai yra: kraujavimas iš skrandžio, opos arba skylės skrandyje arba žarnyne, opinio kolito arba Krono ligos paūmėjimas, kasos sutrikimai.
• Alerginės reakcijos, kurių galimi požymiai yra: sunki staiga pasireiškianti alerginė reakcija, veido, liežuvio ar gerklės patinimas.
• Kepenų sutrikimai, kurių galimi požymiai yra: nuovargio pojūtis, apetito praradimas, pykinimas arba vėmimas, skausmas arba patinimas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, tamsus šlapimas, blyškios išmatos ir odos arba akių baltymų pageltimas (toksinis hepatitas).
• Sunkus odos išbėrimas, kurio galimi požymiai yra: paprastai prasideda į gripą panašiais simptomais, o po to atsiranda greitai progresuojantis išbėrimas raudonomis arba violetinėmis dėmelėmis su skausmingomis pūslėmis ir odos lupimusi bei galimai pūslėmis burnoje, gerklėje, akyse ir lytiniuose organuose (Stivenso-Džonsono sindromas ir toksinė epidermio nekrolizė).
• Širdies priepuolis, kurio galimi požymiai yra: krūtinės skausmas, kuris gali plisti į kaklą, pečius ir kairę ranką.
• Insultas, kurio galimi požymiai yra: raumenų silpnumas ir tirpimas, staiga pakitusi uoslė, skonis, klausa ar regėjimas, minčių susipainiojimas.
• Meningitas, kurio galimi požymiai yra: karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, sprando stingulys, galvos skausmas, jautrumas ryškiai šviesai ir minčių susipainiojimas (didžiausia rizika yra žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip „sisteminė raudonoji vilkligė“).

Kineziterapija

Kineziterapija gali būti viena iš tikrai veiksmingų gydymo galimybių pacientams, sergantiems migrena. Ji gali padėti sumažinti ligos sukeltą diskomfortą ir potencialiai sumažinti vaistų vartojimo poreikį. Kineziterapija, skirta migrenos malšinimui, apima išsamų galvos skausmo priežasčių vertinimą, kuris gali apimti netinkamą laikyseną, kaklo ir viršutinės nugaros dalies standumą, raumenų disbalansą, raumenų silpnumą, raumenų įtampą, ankstesnes kaklo traumas, netinkamą darbo vietos įrengimą, netinkamą naudojamą pagalvę ar blogas miego pozes, sėslų gyvenimo būdą, stresą ir dehidrataciją. Kai nustatoma galvos skausmo priežastis, kineziterapeutas pradeda savo gydymo plano įgyvendinimą, siekdamas palengvinti paciento simptomus ir gydyti pačią skausmo priežastį. Kineziterspija taip pat gali padėti spręsti ir kitas su migrena susijusias priežastis, tokias kaip kaklo skausmas, raumenų įtampa ir raumenyse susidarę trigeriniai taškai. Nutraukus kaklo skausmo sukelėjų ratą, kai kurie migrena sergantys žmonės gali pasijausti daug geriau. Tyrimai rodo, kad kai kurios kineziterapinės metodikos veikiai kaip ir prevencinės migrenos priemonės. Kineziterapija gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį galvos skausmų gydyme, nes žmogaus kakle yra sausgyslės, raumenys, sąnariai ir raiščiai, kurie neretai ir būna paties skausmo priežastimis, o galvos ir kaklo skausmo tinklai yra glaudžiai susiję. Todėl pirmiausiai atsiradęs kaklo skausmas kai kuriems žmonėms gali galų gale sukelti ir migreną.

Migrenos Formos

Migrena su Aura

Migrena su aura yra tokia migrenos forma, kuriai būdingi ne tik galvos skausmai, bet ir tam tikri neurologiniai simptomai, kurie ir yra vadinami aura. Aura paprastai trunka nuo 20 iki 60 minučių ir įvyksta prieš pat migrenos priepuoloi sukeltą galvos skausmą. Ši migrenos forma sudaro mažesnę pacientų dalį lyginant su migrena be auros. Aura dažnai yra apibūdinama kaip pasikartojantys neurologiniai simptomai, kurie laikinai veikia regėjimą, kalbą, jutimą ar motoriką. Šie simptomai palaipsniui atsiranda ir išnyksta, paprastai nesukeldami ilgalaikių pasekmių.

#

tags: #migrenos #gydymas #nestumo #metu