Mėsos įtraukimas į kūdikio mitybą yra svarbus žingsnis užtikrinant jo tinkamą vystymąsi. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokia mėsos norma rekomenduojama kūdikiams pagal amžių, kokią mėsą pasirinkti ir kaip ją tinkamai paruošti. Taip pat aptarsime vegetarinės mitybos rizikas kūdikiams ir patarimus, ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti mėsą.
Mėsos svarba kūdikių mityboje
Nors statistiniai duomenys rodo, kad vegetarizmas populiarėja, gydytojai pabrėžia, kad mėsa yra būtina kūdikių mitybos dalis. Kūdikio organizmas sparčiai auga ir vystosi, todėl jam reikia pakankamo kiekio tam tikrų maistinių medžiagų, kurių geriausias šaltinis yra mėsa.
Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė teigia, kad vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes jos neužtikrina sparčiai augančio organizmo energinio, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikio. Šių medžiagų trūkumas gali sukelti augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą ir rachitą.
Kada pradėti duoti mėsos kūdikiui?
Liesos mėsos rekomenduojama pradėti duoti vaikui nuo 6 mėnesių amžiaus. Iki tol pagrindinis kūdikio maistas yra motinos pienas arba adaptuotas pieno mišinys.
Kokią mėsą pasirinkti kūdikiui?
Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardinama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa.
Taip pat skaitykite: Mėsos normos kūdikiams
Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas. Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių - galvijų mėsa.
Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra gerokai riebesnė.
Mėsos pasirinkimas atsižvelgiant į alergijas
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dažnai alergijos yra išaugamos, todėl, jeigu vaikas netoleravo kokio nors maisto produkto, tikėtina, kad pradės jį toleruoti augdamas ar jau suaugęs. Alerginė reakcija gali pasireikšti nuo įvairių produktų ir organizmo reakcija yra individuali, tad kokio maisto netoleruoja mažylis, geriausiai pasakyti gali gydytojai.
Kaip paruošti mėsą kūdikiui?
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia.
Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir mėsos atsisakymas
Mėsos norma kūdikiui pagal amžių
Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g.
Mėsos kiekis skirtingais amžiaus tarpsniais:
- 5-6 mėn. amžiaus vaikams: rekomenduojama 20-30 g mėsos per dieną.
- 6-7 mėn. amžiaus vaikams: 30-50 g mėsos per dieną.
- Vyresniems: iki 100 g mėsos per dieną.
Kuo vaikas vyresnis, tuo galima duoti daugiau mėsos, tačiau persistengti nereikėtų, nes apsunkinami vaikučio inkstai.
Maitinančios mamos mityba
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti. Mamoms mityba turi įtakos ir kūdikiui, todėl to, kas nerekomenduojama mažyliui, reikėtų atsisakyti ir mamai.
Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti mėsą?
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins.
Jei vaikelis griežtai kelis kartus iš eilės atsisako mėsos, padarykite pertrauką ir vėl bandykite.
Taip pat skaitykite: Vaikas nevalgo mėsos: ką reikėtų žinoti?
Kiti svarbūs aspektai
- Vitaminas D: Užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas, vitamino D lašiukai skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju.
- Vanduo: Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami.
- Papildomas maitinimas: ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių.
- Druska ir cukrus: Kūdikiui netinka saldinti gėrimai. Kūdikiams paruoštas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.
- Alergijos: Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.
- Vegetarinė mityba: Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą.