Šiluva, nedidelis miestelis Raseinių rajone, rugsėjo mėnesį tampa Lietuvos piligrimystės centru, kai čia vyksta Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, dar žinomi kaip Šilinės. Ši šventė, trunkanti dešimt dienų, yra ne tik vieni seniausių ir didžiausių atlaidų Lietuvoje, bet ir gyva piligrimystės tradicija, puoselėjama šimtmečius.
Šiluva - Marijos Apsireiškimo Vieta
Šiluva - tai vieta, kur, pasak liudijimų, XVII a. pradžioje apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Čia pastatyta Apsireiškimo koplyčia bei Bazilika tapo svarbiu piligrimystės centru ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Kasmet rugsėjį į Šiluvą suplūsta dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš visos šalies ir užsienio, kad drauge melsdamiesi atnaujintų tikėjimą, sustiprintų bendrystę ir patirtų gyvą susitikimą su Dievo Motina.
Šilinių Programa: Maldos, Katechezės ir Kultūra
Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai Šiluvoje - tai neišsenkančią vilties žinią siunčiantis reiškinys, tai vieta ir laikas, kur visi yra laukiami ir visiems randama laiko, tai vieta susitikimams, pokalbiams, tylai, kultūrai ir, žinoma, Dievo artumo potyriui.
Atlaidų metu vyksta įvairios pamaldos, procesijos, koncertai ir kiti renginiai. Šv. Mišios aukojamos ne tik lietuvių, bet ir kitomis kalbomis: ukrainiečių, lenkų, latvių ir anglų.
Be įprastos liturginės programos - Šv. Mišių, Švč. Sakramento adoracijos, Valandų liturgijos, Rožinio maldos, katechezių - tikinčiųjų ar susidomėjusių lauks taip pat net du savaitgalio koncertai. Rugsėjo 6 d. Šiluvos bazilikos choro koncerte „Giesmės Šiluvos Marijai“ taip pat išgirsime solistą Vitalių Karpavičių, kunigo Roberto Urbonavičiaus skaitomas eiles. O rugsėjo 13-ąją - choro „Veritas“ koncertas „Motina Vilties“, kurio metu išgirsime solistą Mindaugą Zimkų, vargonais gros Renata Marcinkutė-Lesieur, literatūriniais intarpais vakarą papuoš kun. br. Jokūbas Marija Goštautas OP.
Taip pat skaitykite: Kužių kultūrinis palikimas
Šilinių atlaiduose sutiksime naujausio albumo apie Adelę Dirsytę pristatymą (išleido VšĮ Carito leidykla „Artuma“) bei drauge esame kviečiami dalyvauti pokalbyje „Nuo istorinių traumų gydymo iki pilietinio atsparumo stiprinimo“. Pokalbyje dalyvauja arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, albumo sudarytoja ses. Danguolė Gervytė, dizainerė Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, vertėjas Ramutis Kiparskis, Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos postulatorius kun. Andrius Končius. Susitikime rugsėjo 13 d. po 12 val. Šv. O pagrindinę atlaidų dieną - rugsėjo 14-ąją - po šv. Mišių lauks br. Jokūbo Marijos Goštauto knygos „Susitikimas“ pristatymas (išleido leidykla „Magnificat“). Susitikimą su autoriumi ves Šiluvos piligrimų centro vadovė Silvija Čižaitė-Rudokienė, jis po 12 val. Šv.
Maldos Intencijos Atlaidų Dienomis
Kiekviena atlaidų diena dedikuojama atskirai intencijai:
- Melskime šventojo Jono Pauliaus II užtarimo tarnaujantiesiems Šiluvos atlaiduose.
- Melskime Ligonių patepimo sakramento malonių visiems sergantiesiems.
- Melskime malonės su tikėjimo klusnumu visiškai - protu ir valia - atiduoti mums save atskleidžiančiam Dievui.
- Melskime šventojo Jono Pauliaus II užtarimo Marijai pavestosioms bendruomenėms, Marijos radijo misijai ir jos bendradarbiams, kad Šventoji Dvasia savo dovanomis nuolat tobulintų tikėjimą.
- Melskime, kad Šventoji Dvasia kiekvieno žmogaus širdį palenktų į Dievą, atvertų dvasios akis ir teiktų malonumą pritarti tiesai bei ją tikėti.
- Melskime, kad šventoji Tradicija ir abiejų Testamentų Šventasis Raštas būtų kiekvienam tikinčiajam tarsi veidrodis įsižiūrėti į Dievą, iki ateis laikas tiesiogiai pamatyti Jį tokį, koks Jis yra.
- Melskime, kad tikintieji būtų kasdien ugdomi Bažnyčios mokymu, gyvenimu ir apeigomis, kuriais pratęsiamas bei perduodamas visas Bažnyčios tikėjimas ir jos paskirtis.
- Melskime, kad krikščionys atsivertų Šventajai Dvasiai - gyvam Evangelijos balso skambesiui, vedančiam į tiesą ir sėjančiam Kristaus žodį.
- Melskime Bažnyčiai uolumo visiems skelbti pranašų pažadėtą, Kristaus įvykdytą ir perduotą Evangeliją - gelbstinčios tiesos ir dorovės šaltinį.
- Melskime, kad vyskupai, kunigai ir diakonai, tiesos Dvasios nušviesti, ištikimai saugotų, aiškintų ir skleistų nepažeistą Dievo Žodį.
- Melskime, kad pasitikėtume Šventosios Dvasios įkvėptu Šventuoju Raštu, tvirtai, ištikimai ir be klaidos mokančiu tiesos, kurią Dievas panoro pateikti šventosiose knygose mūsų išgelbėjimui.
- Melskime, kad Šventojo Rašto, naudingo mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, dėka Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.
- Melskime malonės kiekvienam krikščioniui teisingai įžvelgti Šventojo Rašto prasmę per viso jo turinio ir jo vieningumo pažinimą bei gyvąją Bažnyčios Tradiciją ir tikėjimo analogiją.
- Melskime, kad besirūpinantieji mūsų valstybės vidaus ramybe ir gerove, teisėtvarka ir teisėsauga pažintų Kristaus tiesą ir būtų jos vedami.
- Melskime, kad Šventąjį Raštą studijuojantieji ir skaitantieji šlovintų neapsakomą Dievo maloningumą, rūpestingai atsižvelgiantį į mūsų prigimtį ir prisiderinantį savo kalba.
- Melskime malonės išrinktajai žydų tautai pažinti Mesiją Jėzų.
- Melskime tvarios ir teisingos taikos Ukrainai, Šventajai Žemei ir visiems karą išgyvenantiems kraštams.
- Melskime, kad visokiausiuose išmėginimuose Raštų paguoda turėtume vilties.
- Melskime, kad tarnaujantieji Lietuvos krašto apsaugai patys būtų Kristaus ramybės žmonėmis.
- Melskime, kad iš Šventojo Rašto mokytumės dieviškosios pedagogikos pažinti Dievą ir žmogų.
- Melskime, kad apaštalams ir pranašams apreikštas Kristaus slėpinys būtų vaisingai skelbiamas, žadintų tikėjimą ir vienytų Bažnyčią.
- Melskime, kad Žodžio tarnai apie Jėzų perteiktų mums tai, ką perdavė keturios Evangelijos, - kas tikra ir nuoširdu, - idant pažintume tiesą.
- Melskime, kad seminaristai ir novicijai būtų ugdomi apaštalų bei su Kristumi vaikščiojusių atmintimi ir Žodžio tarnų liudijimu.
- Melskime, kad vyskupai, kunigai, diakonai ir pašvęstieji broliai bei seserys gyventų tuo, ką įsipareigojo skelbti ir liudyti.
- Melskime, kad nepajudinamu krikščionių tikėjimo pamatu būtų ketveriopa Evangelija - pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną.
- Melskime, kad tikintieji dieviškuosius Raštus gerbtų kaip ir patį Viešpaties Kūną, gyvenimo Duoną, Bažnyčios imamą ir teikiamą tiek nuo Dievo žodžio, tiek nuo Kristaus Kūno stalo.
- Melskime, kad visi Bažnyčios nariai Raštus drauge su šventąja Tradicija laikytų svarbiausia savo tikėjimo taisykle.
- Melskime, kad gyvas ir veiksmingas Dievo žodis visur būtų priimamas kaip turintis galią ugdyti.
- Melskime, kad mokymo ir ugdymo bendruomenės, ypač katalikiškos, būtų žinių ir žmogiškųjų bei dvasinių vertybių perėmimo židiniai.
- Melskime, kad vis dar susiskaldžiusius krikščionis vestų į vienybę bendros pastangos parengti tinkamus ir tikslius Biblijos vertimus, plačiai atveriančius duris į Šventąjį Raštą.
- Melskime, kad visi krikščionys, dažnu šventųjų raštų skaitymu įgytų Viešpaties Jėzaus Kristaus pažinimo didybę.
- Melskime, kad krikščionys atmintų, jog Šventojo Rašto skaitymą turi lydėti malda, idant tarp Dievo ir žmogaus vyktų pokalbis.
- Melskime, kad ligoniai ir kenčiantieji būtų perkeisti maldos patirtimi klausydami Dievo kalbėjimo per Šventojo Rašto skaitymą ir paskui Jam patys kalbėdami.
- Melskime, kad Caritas ir visos artimo meilės įstaigos, bendruomenės bei organizacijos išgirstų kančios paliestųjų pagalbos šauksmą ir pajėgtų tinkamai į jį atsiliepti.
- Melskime, kad Bažnyčios vaikai katechezių ir komentarų dėka saugiai ir sėkmingai bendrautų su šventaisiais raštais bei persismelktų jų dvasios.
- Melskime, kad kiekvienus, net ir nekrikščionių, namus pasiektų Šventasis Raštas.
- Melskime, kad sužadėtiniai ir juos į Santuokos sakramentą palydintieji mokytųsi mylėti iš dieviškosios meilės; kad susituoktų poros, atidėliojančios santuoką ar jai nesiryžtančios.
- Melskime, kad dvasinių ir medžiaginių sunkumų patiriančios šeimos susitiktų su šventosiose knygose savo vaikus pasitinkančiu ir su jais besikalbančiu mylinčiu Tėvu.
- Melskime, kad Santuokos sakramentu pašventintos šeimos, sudarytos iš senelių, tėvų ir vaikų, būtų Dievo žodžiu gaivinamos Namų Bažnyčios.
- Melskime, kad krikščionys priimtų iš Dievo žodžio ištekančius tikėjimo tvirtybę, sielos maistą, tyrą ir neišsenkantį dvasinio gyvenimo šaltinį.
- Dėkodami už šventą atlaidų laiką, meldžiame už tarnavusiuosius atlaidų metu ir geradarius.
- Dėkodami už Dievo kalbinimą per Šventąjį Raštą, meldžiame užsidegimo jį skaityti ir studijuoti.
- Dėkodami už Mergelės Marijos vaidmenį Išgelbėjimo istorijoje, meldžiame išgirsti Dievo kalbinimus dvidešimt pirmajame amžiuje.
- Dėkodami už dieviškąjį Apreiškimą, meldžiame, kad jis, Bažnyčiai patikėtas, vis labiau pripildytų žmonių širdis.
- Dėkodami už Šiluvos Motinos kvietimą šlovinti jos Sūnų, meldžiame, kad Dievo žodis skintųsi kelią mumyse ir būtų gerbiamas.
Liturgijos ir Pamaldų Tvarkaraštis
Šiluvos atlaidų metu vyksta įvairios pamaldos ir liturgijos. Šv. Mišios aukojamos kelis kartus per dieną, įvairiose vietose: Bazilikoje, Apsireiškimo koplyčioje ir Aikštėje. Taip pat vyksta Švč. Sakramento adoracija, Rožinio malda, Valandų liturgija, Kryžiaus kelio apmąstymai ir kt.
Šiluvos Bazilika ir Apsireiškimo Koplyčia: Dvasiniai Centrai
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika ir Apsireiškimo koplyčia yra pagrindiniai atlaidų centrai, kuriuose vyksta didžioji dalis pamaldų ir renginių. Šios vietos turi ypatingą dvasinę reikšmę tikintiesiems, nes čia, pasak tradicijos, įvyko Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas.
Šiluva Kviečia Visus
Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas kviečia visus atvykti į Šiluvos šventovę, kad patirtų Dievo artumą, atnaujintų tikėjimą ir sustiprintų bendrystę. Šiluvos atlaidai - tai laikas, kai galime atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių ir skirti laiko maldai, apmąstymams ir dvasiniam augimui.
Taip pat skaitykite: Parapijos istorija Čikagoje
Šilinės: Istorija ir Tradicija
Šilinės yra vieni seniausių ir didžiausių atlaidų Lietuvoje, turintys gilias istorines šaknis. Pasakojama, kad Šiluvoje apie 1608 - 1612 m. įvyko Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. 1457 m. vietos dvarininkas Petras Gedgaudas pastatė Šiluvos bažnyčią ir joje pakabino atvežtą iš Romos Marijos paveikslą. Paveikslas buvo iškilmingai vainikuotas tik 1786-ųjų rugsėjo 8 d. Vienas iš svarbiausių įvykių Šiluvos istorijoje - Švč. Mergelės paveikslo vainikavimas. Jis liudija oficialų gautų malonių, užtariant Šiluvos Marijai, Bažnyčios pripažinimą.
Pasiruošimas Jubiliejiniams Metams ir Maldos Metams
Šių metų Didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės) Šiluvoje yra ypatingi, nes juos švenčiame popiežiaus Pranciškaus paskelbtais Maldos metais ir rengiamės 2025-ųjų Jubiliejui. Atlaidų šūkis - iš Laiško žydams „Dievo žodis yra gyvas ir veiksmingas“ (4, 12). 2025-ieji Romos katalikų tikintiesiems ypatingi. Tai - Jubiliejiniai metai, kurių metu kiekvienas kviečiamas tapti Vilties piligrimu. Dar popiežius Pranciškus, o dabar ir popiežius Leonas XIV kviečia pasaulį žengti taikos ir vilties keliu.
Praktinė Informacija Piligrimams
Norintys dalyvauti Šiluvos atlaiduose, gali rasti naudingos informacijos Šiluvos piligrimų centro interneto svetainėje arba kreiptis į Šiluvos turizmo informacijos centrą. Čia galima sužinoti apie apgyvendinimo galimybes, maitinimo įstaigas, transportą ir kitus praktinius dalykus.
Kontaktai
- Šiluvos piligrimų centras: M. Jurgaičio a. 5, Šiluva, 60432 Raseinių r. Administratorė - ses. Mob. +370 687 871 24, el. p.
- Šiluvos turizmo informacijos centras: M. Jurgaičio g. 17, Šiluva, 60432 Raseinių r., mob. +370 618 117 01, el. p.
Taip pat skaitykite: Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios istorija