Medus, saldus ir natūralus produktas, kurį gamina bitės iš žydinčių augalų nektaro, dažnai kelia klausimų būsimoms mamoms. Šiame straipsnyje aptarsime medaus naudą ir riziką nėštumo metu, remiantis turimais tyrimais ir specialistų rekomendacijomis.
Kas yra medus?
Medus - tai natūralus saldiklis, turintis apie 320 skirtingų rūšių, besiskiriančių spalva, kvapu ir skoniu. Jo sudėtyje gausu cukraus, aminorūgščių, vitaminų, mineralų, geležies, cinko ir antioksidantų. Be maistinės vertės, medus tradiciškai naudojamas kaip priešuždegiminis, antioksidacinis ir antibakterinis agentas. Jis dažnai vartojamas per burną gydant kosulį, virškinimo trakto ligas ir net neurologinius sutrikimus.
Medus nėštumo metu: ar saugu?
Gera žinia nėščioms moterims yra ta, kad medus laikomas saugiu produktu vartoti nėštumo metu. Suaugusiųjų, įskaitant nėščias moteris, virškinimo sistema yra pakankamai išsivysčiusi, kad susidorotų su galimomis bakterijomis, kurios gali būti meduje. Dėl šios priežasties botulizmo pavojus kyla tik kūdikiams iki vienerių metų, kurių virškinimo sistema dar nėra visiškai subrendusi. Nėra jokių įrodymų, rodančių, kad medus gali turėti neigiamą poveikį nėštumo eigai ar vaisiaus vystymuisi.
Medaus rūšys ir jų tinkamumas nėštumo metu
Medų galima rasti įvairių formų - pasterizuotą, nepasterizuotą ir žalią. Visos šios formos yra tinkamos vartoti nėštumo metu. Pasterizacijos procesas apima medaus kaitinimą, siekiant pašalinti mikroorganizmus, prailginti galiojimo laiką, pagerinti konsistenciją ir sulėtinti kristalizaciją. Nors moksliniai tyrimai, tiriantys medaus naudą būtent nėščioms moterims, yra riboti, žinoma, kad medus pasižymi antioksidacinėmis, antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Nepasterizuotame meduje antioksidantų paprastai yra daugiau, nes dalis jų gali būti prarandama pasterizacijos metu.
Medaus nauda nėštumo metu
Nors specifinių tyrimų apie medaus naudą nėštumo metu nėra daug, žinoma, kad medus gali padėti:
Taip pat skaitykite: Liaudiški receptai su kiaušiniu, medumi ir konjaku
- Palengvinti virškinimo trakto sutrikimus: Medus gali padėti palengvinti virškinimo trakto ligas, tokias kaip viduriavimas, susijęs su gastroenteritu.
- Malšinti kosulį: Medus yra natūrali priemonė, galinti padėti sumažinti kosulį.
- Stiprinti imuninę sistemą: Antioksidacinės, antibakterinės ir antivirusinės medaus savybės gali padėti stiprinti imuninę sistemą.
Medaus vartojimo apribojimai nėštumo metu
Nėra nustatyta griežtų ribų dėl medaus kiekio nėščiosioms, tačiau svarbu išlaikyti subalansuotą mitybą ir įvairius maisto produktus. Diagnozavus nėščiųjų diabetą, mityba dažnai turi būti šiek tiek pakoreguota. Meduje, kaip ir kituose angliavandenių šaltiniuose, yra paprastųjų cukrų, tad jis gali paveikti cukraus kiekį kraujyje. Šaukštelyje medaus yra apie 5 gramus angliavandenių. Jeigu kontroliuojate angliavandenių suvartojimą, priderinkite tai prie bendros dienos normos.
Atsargumo priemonės vartojant medų nėštumo metu
- Alergija medui: Kai kurie žmonės yra jautrūs arba alergiški konkretiems medaus komponentams, ypač bičių žiedadulkėms. Jei esate alergiška medui, venkite jo vartoti nėštumo metu.
- Medaus kokybė: Nors medus pasižymi ilgu galiojimu, visada verta įvertinti jo išvaizdą ir kvapą. Jeigu atsiranda pelėsio, matyti dėmių, ar užuodžiamas nemalonus kvapas, tokio medaus geriau nevartoti.
- Sąveika su vaistais: Šiuo metu nėra įrodymų, rodančių, kaip medus gali sąveikauti su kitais vaistais. Tačiau, jei vartojate kokius nors vaistus, pasitarkite su gydytoju prieš vartodami medų.
Natūralios priemonės nėštumo metu
Nėštumo metu, užpuolus netikėtoms ligoms ar skausmui, galima gydytis natūraliomis priemonėmis. Peršalimui gydyti vaistininkė pataria rinktis vaistažoles: aviečių lapus, gyslotį, medetkas, tačiau yra ir tų, kurių reiktų vengti. Gydomosios arbatos, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų, pavyzdžiui, šalavijų, čiobrelių, mėtų, ramunėlių, petražolių, imbiero bei jų skleidžiami aitrūs kvapai gali dirginti gimdos gleivinę. Slogą ir kosulį taip pat galima gydyti natūraliomis priemonėmis: nosį galima plauti jūros vandeniu, kosulį galimą gydyti šiltomis arbatomis ir palaikant tinkamą drėgmę gyvenamose patalpose, gerklės skausmą - skalaujant šiltu jūros vandeniu ir medetkų nuoviru. Bendrai - kiekviena nėščioji turi tinkamai ilsėtis ir išsimiegoti - miegas padeda organizmui gydyti pačiam save.
Kiti natūralūs produktai nėštumo metu
Norėdami sustiprinti sveikatą ir apsisaugoti nuo ligų, galite vartoti ir kitus natūralius produktus: česnakus, citrinas, imbierą. Česnake yra mangano, seleno, vitamino C, B grupės vitaminų ir kitų naudingų mikroelementų. Imbiero šaknyje yra įvairių mineralinių medžiagų (magnio, fosforo, kalcio, natrio, geležies ir kt.), daug vitamino C, vitamino A ir B grupės vitaminų. Citrusiniai vaisiai labiausiai giriami dėl jų sudėtyje esančio vitamino C. Taip pat naudinga vartoti raugintus maisto produktus.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Vaistų vartojimas nėštumo metu reikalauja ypatingos specialistų priežiūros. Pavojingiausias laikas yra nėštumo pradžia - iki 12-os savaitės. Kenksmingi gali būti, pavyzdžiui, maisto papildai, kuriuose yra daug vitamino A. Nustatyta, kad šis vitaminas turi įtakos vaisiaus augimui ir jo perteklius gali sąlygoti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Taip pat nevertėtų atsainiai žiūrėti į B grupės vitaminus, mineralų magnio ir cinko vartojimą. Naudingieji nėščiosioms yra vitaminai C ir D, folio rūgšties, kalcio bei geležies preparatai, tačiau savo nuožiūra pradėti juos vartoti nėštumo metu nepatartina. Perkant bet kokius vaistus būtina įspėti vaistininką, jei medikamentai bus vartojami nėštumo metu, kad specialistas galėtų tinkamai įvertinti galimą vaisto riziką ir naudą. Net jei ir renkatės, iš pažiūros, nekaltus augalinės kilmės preparatus arba nuskausminamuosius, prie kurių epizodinio vartojimo esate įpratę. O jei vartojate gydytojo skirtus vaistus, ypač nėštumo metu svarbu tikrinti ne tik jų veikimą, bet ir tarpusavio suderinamumą, kad vaistų veikliosios medžiagos nesukeltų neigiamų reakcijų organizme.
Žuvis nėštumo metu
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kiekvienas žmogus žuvį turėtų valgyti bent 2 kartus per savaitę. O nėščiosios turėtų užtikrinti, kad jos kiekvieną savaitę suvartoja apie 300 gramų žuvies, o ypač riebios. Būtent riebioje žuvyje yra nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3. Amerikos dietologų asociacija kartu su Kanados dietologais rekomenduoja visiems sveikiems suaugusiems, įskaitant nėščias ir žindančias motinas, suvartoti mažiausiai 500 miligramų omega-3 per parą. Pakankamas omega-3 kiekis organizme gali 11 proc. sumažinti riziką, kad vaikas gims iki 37 savaitės ir 42 proc., kad gims iki 43 savaitės. Be to, omega-3 gali 10 proc. sumažinti galimybę, kad vaikas gims mažas - iki 2500 gramų. Taip pat tyrimai atskleidžia, vartojant omega-3 gali sumažėti rizika, kad kūdikis gims negyvas, neišgyvens pirmosios savaitės ar pateks į naujagimių priežiūros skyrių.
Taip pat skaitykite: Plaukų priežiūra su kiaušiniu ir medumi
Omega-3 yra labai svarbios vaiko regėjimui, mąstymui ir imuninei sistemai. Statistika rodo, kad moterys, kurios nėštumo metu vartojo omega-3, ne tik turi mažiau priešlaikinių nėštumų. Pasirodo, kad kūdikiai, vystymosi stadijoje gavę pakankamai šių nesočiųjų riebalų rūgščių, anksčiau patiria regėjimo ir mąstymo raidą. Kiti tyrimai atskleidžia, kad omega-3 vartojimo nėštumo metu nėra svarbios vien smegenų ar regos vystymuisi. Yra įrodymų, kad omega-3 gali turėti įtakos vaiko kūno ir sumažėjusiai rizikai turėti alergijų.
Kokią žuvį valgyti yra saugu?
Vis tik, nors žuvis nėščiosioms yra ne tik reikalinga, bet ir būtina, pirmiausia reikia įvertinti, kokias jūros gėrybes valgyti yra saugu. Kai kuriose didelėse plėšriose žuvyse, tokiose kaip ryklys, kardžuvė ir panašiai, gali būti didelis gyvsidabrio kiekis. Dažnai valgant žuvį, turinčią daug gyvsidrabrio, rizikuojama, kad ši medžiaga imsis kauptis kraujyje. Per didelis gyvsidabrio kiekis gali pakenkti besivystančio kūdikio smegenims ir nervų sistemai, sako mokslininkai. Tad kokią žuvį valgyti - saugu? Jums nereikės jaudintis, jei pasirinksite vieną iš šių žuvų ir jūrų gėrybių: lašiša, ančiuviai, silkė, sardinės, menkė, skumbrė, krevetės, tuna ir panašiai. Dar geriau, jei rinksitės riebias žuvis - lašišą, silkę, skumbrę ar kitas, mat jos turi daugiausia nesočiųjų riebalų rūgščių omega-3.
Riebioje žuvyje yra ne tik omega-3, bet ir vitamino D. Štai 100 gramų lašišos yra 66 proc. kasdienės rekomenduojamos vitamino D normos. Taip pat puikus šio vitamino šaltinis - silkė. 100 gramų silkės turi 27 proc. rekomenduojamos kasdienės vitamino D normos. Panašiai turi ir sardinės - 22 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vitaminas D atlieka svarbų vaidmenį kaulų sistemoje, reguliuodamas kalcio ir fosfatų pusiausvyrą. Pastebėta, kad vitamino D trūkumas nėščiųjų organizme gali būti susijęs su padidėjusia nėščiųjų cukrinio diabeto, priešlaikinio gimdymo ir kitų audinių ligų rizika.
Mitybos patarimai nėštumo metu
Pasakymas, kad nėščioji turėtų valgyti už du, yra absoliučiai klaidingas. Svarbu, kad mityba būtų subalansuota. Vandens poreikis nėštumo metu labiausiai išauga dėl to, kad padidėja kraujo tūris, susidaro vaisiaus vandenys. Vandens nereikėtų keisti kitais gėrimais. Kavą nėštumo metu gerti galima, tačiau ir čia būtinas saikas. Jeigu nėščiosios mityba yra sveika ir subalansuota, ji neturi jokių sveikatos sutrikimų ir jaučiasi gerai, papildomų vitaminų ir mineralų kompleksų, maisto papildų ir pan. vartoti nebūtina. Dėl įvairių vitaminų ir mineralų kompleksų, maisto papildų ir pan. vartojimo pasitarkite su gydytoju.
Medus kaip profilaktinė priemonė
Šaltuoju metų periodu, kai žmones persekioja ir vargina peršalimo ligos, prisimename vasarą bitučių suneštą medų. Medų rekomenduojama vartoti ne tik tada, kai susergame, bet ir kaip profilaktinę priemonę, tada būsime stipresni ir sveiki.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Medus yra gliukozės ir fruktozės mišinys, kurį mūsų organizmas pasisavina labai greitai. Jis yra vienas iš tų retų produktų, kurio beveik nereikia perdirbti. Jis greitai pasisavinamas ir greitai atstato žmogaus jėgas. Medaus rūšių cheminė sudėtis bei biologinės ypatybės skirtingos. Tai priklauso nuo augalų, iš kurių rinktas nektaras, ir nuo metų laiko. Meduje randama apie 300 įvairių medžiagų: apie 19 proc. vandens, daug angliavandenių, iš kurių daugiausiai - fruktozės ir gliukozės (po 33 ir 40 proc). Taip pat meduje yra 1,5-5 proc. sacharozės, 5-10 proc. maltozės, kitų cukrų, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio, magnio, natrio) vitaminų (B1, B2, B3, PP, niacino, pantoteno rūgšties), nedideli kiekiai fermentų, fitoncidų, hormonų, eterinių aliejų bei medžiagų, turinčių aromatinių, antioksidacinių bei baktericidinių savybių.
Kaip vartoti medų?
Kad medus neparastų savo naudingųjų savybių, nemaišykite jo į karštą arbatą ar kitą karštą skystį!