Įvadas
Lytinis švietimas - tai procesas, prasidedantis dar vaikui negimus ir trunkantis visą gyvenimą. Tai ne tik informacijos suteikimas apie kūno dalis ir lytinius santykius, bet ir požiūrio formavimas į kūną, seksualumą ir moralines nuostatas. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą įvairiais amžiaus tarpsniais, kaip atsakyti į jų klausimus ir kaip padėti jiems formuoti sveiką požiūrį į savo kūną ir santykius.
Lytinis švietimas prasideda nuo gimimo
Neretai tėvai mano, kad lytinis švietimas reikalingas tik paaugliams, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Pradėti kalbėtis apie lytiškumą reikėtų jau nuo pat gimimo, įvardinant kūno dalis tikraisiais vardais. Kai kūdikis rodo savo rankutę, sakykite, kad tai rankutė, kai makštį - kad tai makštis. Tokio amžiaus vaikai mėgsta save liesti, mėgsta lakstyti nuogi. Nuogumas didele dalimi priklauso nuo to, koks jūsų šeimos požiūris į jį. Bet kuriuo atveju turite vaikui siųsti signalą, kad džiaugtis savo kūnu yra gerai, tačiau kai kas yra vieša, o kai kas - privatu. Ir kai tą pasakojate, atkreipkite dėmesį į savo kūno kalbą, toną, išraišką.
Kaip kalbėtis su vaikais apie lytiškumą skirtingais amžiaus tarpsniais?
2-3 metų vaikai: Šiuo amžiaus tarpsniu svarbu išmokyti vaikus visas kūno dalis, įvardinant lytinius organus tikraisiais vardais, o ne „pelytėmis“ ir „užpakaliukais“.
3-4 metų vaikai: Šio amžiaus vaikai gali pradėti klausinėti, iš kur atsiranda vaikai. Jiems įdomiausia VIETA, o ne PROCESAS. Galite pasakyti, kad moterų pilve yra toks organas, kuris vadinasi gimda. Ten auga maži kūdikėliai.
4-5 metų vaikai: Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai susidomi, kaip vaikai gimsta. Galite pasakyti, kad vaikučiai gimsta pro vaginą (makštį) arba daktarai prapjauna mamos pilvuką, išima kūdikėlį ir vėl susiuva.
Taip pat skaitykite: Mitas apie gandrą ir vaikus
5-6 metų vaikai: Šiuo amžiaus tarpsniu vaikai pradeda domėtis procesu.
6-7 metų vaikai: Šio amžiaus vaikams jau gali būti įdomūs lytiniai santykiai. Galite pasakyti, kad moters ir vyro kūnai - kaip dėlionės detalės. Kai makštis susijungia su varpa, tėtės spermijai plaukia makštimi ir kitais takeliais link gimdos, kur tupi kiaušinėlis. Kai jie susijungia, atsiranda vaikelis.
Kaip atsakyti į vaikų klausimus apie lytiškumą?
- Atsakykite į konkretų klausimą: Įsiklausykite, ko vaikas iš tiesų klausia. Nereikia giliai įkvėpti ir vienu ypu išpyškinti galvoje šimtą kartų repetuotą tekstą. Geriau pasakykite, kad apie tai pasikalbėsite vėliau (ir, žinoma, jokiu būdu to nepamirškite!). O tada užduokite klausimus, kurie padės išsiaiškinti, ką iš tiesų nori sužinoti jūsų vaikas. Atsakydami į klausimą nesileiskite į detales. Atsakymas turi būti paprastas ir aiškus. Be to, nepasakokite ir visko nuo a iki ž.
- Nepamirškite, kad jūs ne tik perteikiate informaciją, bet ir požiūrį į ją: Jeigu kalbėdami su vaiku gėdijamės ir jam tai parodome, vaikas supras (nors nieko ir nepasakysime žodžiais!), kad tai - kažkas, ko reikia gėdytis. Kalbėdami su vaiku mes jam perduodame ir požiūrį į seksualumą bei moralines savo nuostatas. Pagalvokite iš anksto, ką jūs norite perduoti. Šie vaikiški pokalbiai yra pagrindas pasitikėjimui ir atvirumui kalbant apie seksą paauglystėje.
- Kai atsakote į klausimą, paklauskite, ar vaikas viską suprato, ar nebeturi daugiau klausimų: Primenu, kad reikia kalbėti vaikui suprantama kalba ir gerbti jo norą žinoti daugiau bei užduoti klausimus.
Kada pradėti kalbėti apie privatumą?
Sveikas požiūris - tai toks, kai mes mylime savo kūną tokį, koks jis yra ir domimės jo sveikata. Ir vis dėlto turbūt visos šeimos pasakys, kad, vaikui augant, ateina diena, kai arba vaikas, arba jie ima jaustis nebepatogiai. Dažniausiai šis privatumo poreikis atsiranda vaikui pradėjus eiti į mokyklą.
Mitų griovimas
Noriu išsklaidyti mitą, kad kalbėjimas apie seksą paskatina vaikus pradėti ankstyvus lytinius santykius. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie yra apie tai kalbėję su tėvais bei turi teisingą informaciją yra būtent tie, kurie elgiasi labiausiai atsakingai. Tyrimai rodo, kad tokie vaikai vėliau pradeda lytinius santykius ir yra atsakingesni.
Patarimai tėvams
- Iš pradžių kalbėkite su partneriu: Jeigu jūs raudonuojate ir Hm-site kiekvieną kartą, kai prabylate šia tema, tai vaikas ir galvos, kad tai kažkas gėdingo. Kaip ir visi vieši kalbėjimai, taip ir kalbėjimo šia tema galima išmokti. Arba pasirinkite tinkamą JUMS tokiam pokalbiui laiką: pavyzdžiui, plaunate indus ir sakote: prisimeni, kaip tu manęs tada klausei apie tą ir aną? Tai va… tada nereikės žiūrėti vaikui į akis, o jūs galėsite pamažu prisijaukinti šią temą.
- Jeigu nežinote, ką atsakyti, taip ir pasakykite: Ir pasakykite, kad pasidomėsite ir atsakysite į klausimą. Ir, žinoma, BŪTINAI atsakykite.
- Jeigu vaikas nesidomi, patys užmegzkite pokalbį šia tema: Pavyzdžiui, kai laukiasi jūsų draugė. Arba nusipirkite šia tema knygą ir skaitykite ją taip tarsi skaitytumėte bet kokią kitą knygą. Jeigu iškyla klausimai - atsakykite.
Kūrybiškumas ir eksperimentai
Vaikai yra smalsūs tyrinėtojai, todėl svarbu skatinti jų kūrybiškumą ir smalsumą. Eksperimentai vaikui - tai leidimas būti smalsiam. O smalsumas - tai durys į kūrybą ir mąstymą. Tik ne pamokymu, o veiksmu. Ne žodžiu, o ranka. Ne atsakymu, o klausimu.
Taip pat skaitykite: Gandai Lietuvoje: mitai ir realybė
Motinystės iššūkiai ir vertybės
Gimus vaikui senosios vertybės niekur nedingsta, tiesiog jos perkainojamos. Šalia meilės Dievui ir artimui, noro Jam tarnauti, atsiranda naujos vertybės - šeima, vaikai, sveikata (kad galėtum užauginti vaikus), pasiaukojimas ir kt.
Vaikai keičia mamos dienotvarkę ir asmenybę
Mamos tampa puikiomis virėjomis, net jei iki tol nemokėjo šeimininkauti. Be to, vaikiškų prekių „žinovėmis“ - kur įsigyti daiktus, žaislus pigesnius ir vertingesnius. Ir dar - maisto „ekspertėmis“. O kur dar kūryba - kai su mažuoju pieši, lipdai, karpai, klijuoji; kai skaitai pasakų knygutes ar netikėtai imi pati jas kurti? Štai kaip mes, mamos, pasikeičiame iš meilės savo vaikams!
Pirmoko adaptacija mokykloje
Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, jis tarsi per vieną naktį „suauga” tėvų akyse. Taip, tai yra tiesa, tačiau nepamirškite, koks tuo pačiu jis yra dar mažas.
Santykiai su kitais vaikais
Pirmoko mokykloje laukia naujas socialinis statusas. Jis kuria naujus ryšius ir turi surasti savo „naująjį aš”.
Nuogumas: kada ir kaip?
Ar reikia drovetis persirenginėti, maudytis ir kitaip pasiplikinti prie mažuliukų vaiku? Atsakymas - NE, jei jums iš tikrųjų nėra geda ir drovu. Kada nebeplikinti vieniems prie kitų - grynai individualus laikas, bet tai mazdaug galėtų buti apie 5 - 6 - 7 metus. Patys naturaliai pajausite (patikekite!), kada noresis nuo vaiko prisidengti arba kada vaikas nebenores sysioti ar kakoti atlapotomis durimis arba paprasys, kad sese iseitu, kai sūnus maudosi. Tas „gedos jausmas” ateina naturaliai.
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?
Masturbacija: kaip reaguoti?
Liesdamas ir ciupinedamas vaikas atranda save. Dazniausiai vaikai pradeda masturbuotis apie 4 -5 metus. Del masturbavimosi nereikia pykti, bausti, drausti. Tiesiog paaiskinti, kad tai darome privaciai ir to nedarome viesumoje. Ir nieko tokio, jei vaikas masturbuojasi. Vieni vaikai isauga ir veliau atranda idomesnes veiklos, kiti - ne. Bet tai nieko blogo. Gink Dieve, negasdint vaiko, kad jis nuo masturbavimosi apaks, prades jam augti plaukai ant delnu ir pan.
Atsakymai į vaikų klausimus: tiesa ir tik tiek
Niekada vaikams nevalia meluoti, kaip antai, vaikus neša gandrai ir pan., arba sakyti, paaugsi - suzinosi. Visada reikia sakyti ti… Vaikas klausia „kodėl?“ ne todėl, kad nori varginti. Jis nori suprasti. Jam rūpi, kaip veikia pasaulis - nuo stiklinės vandens iki šviesos jungiklio.
Fotografijos projektas "Moters kūnas"
Projektas, kuriame 13 moterų atvirai pasidalijo savo istorijomis apie kūno pokyčius po gimdymo. Viena iš fotografijos projekto misijų - palaikyti kitas su panašiomis problemomis susiduriančias mamas, parodyti, kad jos - ne vienos.
Išgalvotos istorijos: ar tai blogai?
Beveik kiekvienas vaikas maždaug nuo 3-4 metų (nuo tada, kai pradeda rišliai kalbėti ir pasakoti istorijas) iki septynerių metų amžiaus vieną kitą kartą surezga kokią nors išgalvotą istoriją. Taip būna todėl, kad vaikai dažnai painioja realybę su savo norais.
Prievartos įtaka vaikams
Yra pastebėta, kad prievartos būdu apvaisintų moterų gimę vaikai, augdami kiek patys ieško prievartos, taip ir linkę daryti prievartos veiksmus prieš kitus. Tai jų kūnuose jau užprogramuota ir retas kuris tam sugeba priešintis. Tam reikalingas tinkamas auklėjimas.
Tapimas tėvais: iššūkiai ir galimybės
Kai šeimoje gimsta vaikas, ypatingai pirmagimis, kiekviena šeima išgyvena krizę. Tuo metu šeimoje vyksta kokybiniai pokyčiai. Reikia persidėlioti prioritetus, dienotvarkę, darbų pasidalinimus ir pan. Pokyčiai sukelia didžiulį stresą.
Kaip gimus vaikui puoselėti santykius su sutuoktiniu?
Į vaiko priežiūrą įtraukti senelius, auklę (nes nuvarytus arklius nušauna, o ne myli…) ar kažką, kas leis dviese su antra puse praleisti kažkiek laiko tik dviese. Planuokite romantišką laiką pabuvimui dviese, nes progų spontaniškumui gali ir nepasitaikyti.
Intymumas po vaiko gimimo
Susilaukus vaikelio bent pirmus mėnesius pasimatymams laiko atrodo visai nebelieka. Kokybiško dėmesio vienas kitam skiriame taip pat mažai. Nenuostabu, kad nukenčia ir intymus poros gyvenimas. Verta turėti galvoje ir tai, kad intymumas nėra vien seksas. Yra daug kitų būdų patirti artumą su savo partneriu.
Pagrindinės taisyklės norint išlaikyti gerus tarpusavio santykius gimus vaikeliui
Turbūt vienintelė taisyklė yra ta, kad nėra jokių taisyklių. Ilgą laiką viskas buvo labai paprasta ir aišku - šimtametės tradicijos, religija buvo nustačiusi taisykles, kaip vyras turėtų bendrauti su žmona, o žmona su vyru, vaikai su tėvais, tėvai su vaikais.
Ką daryti šeimoms, kurios jaučiasi esančios ant santykių bedugnės?
Norėtųsi pasakyti, kad jos nėra ir neturėtų būti vienišos. Ne tik dėl to, kad tūkstančiai kitų porų išgyvena panašius iššūkius, bet ir dėl to, kad jos neturėtų jų spręsti vienos.
Tėvystės našta
Kai bene visa tėvystės našta tenka vienam iš tėvų, tai blogai atsiliepia visiems šeimos nariams: vienas iš jų nuolat yra pervargęs ir jaučia neteisybę, kitas - atotrūkį nuo santykių ir savo vaiko, o ir kūdikis gauna tik pusę jam reikalingos šilumos ir dėmesio.