Visose kultūrose, įskaitant ir lietuvių, egzistuoja daugybė ženklų ir prietarų, įspėjančių ir saugančių nuo įvairių bėdų ir nelaimių. Tačiau norisi, kad gyvenime būtų kuo daugiau optimizmo. Tad panagrinėkime vieną populiariausių mitų - gandrą, nešantį vaikus, jo kilmę ir reikšmę.
Laimės ir sėkmės ženklai
Norint pritraukti gėrovę ir laimę į namus, tradiciškai ant įėjimo durų kabinama pasaga. Rasti keturlapį dobilą ar alyvos penkialapį žiedą taip pat laikoma laime. Akmenėlis su skylute, vadinamas vištų dievu, simbolizuoja sėkmę. Jei aižant žirnelių ankštį randami 9 žirneliai, jų nevalgoma, o sugalvojus norą, metama per petį. Pamačius krentančią žvaigždę, sugalvojamas noras. Sausio 1 dieną nupjauta medžio vytelė ir nešiojama kišenėje, neva, užtikrina sėkmę visus metus.
Gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis
Baltasis gandras, liaudiškai vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu ar bacionu, yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Šis titulas jam suteiktas 1960 m. Tokijuje vykusioje Tarptautinės paukščių apsaugos tarybos konferencijoje. Konferencijos metu buvo pasiūlyta kiekvienai šaliai išsirinkti nacionalinį paukštį, kuris būtų naudojamas gamtos apsaugos populiarinimo tikslais.
Gandras lietuvių mitologijoje
Lietuvių mitologijoje paukščiai atlieka tarpininkų tarp dangaus ir žemės vaidmenį. Tradiciniame kalendoriuje tam tikros dienos skirtos gyvūnų pažinimui ir globai, paukščių grįžimui, gyvulių išginimui ir ganiavos pabaigai, bitėms ir kt. Paukščiai vaidina svarbų vaidmenį kalendorinėse šventėse. Pranašiškas paukščių giedojimas, gebėjimas skraidyti padangėse, nutūpti ant augalų, ypatingas žmogaus jausmus veikiantis elgesys siejasi su gamtos ritmu ir jos amžina kaita, kosmoso dinamiškumu, gyvybės nenutrūkstamumu.
Gandras - dievų pasiuntinys ir ateities pranašas
Mūsų protėviai paukščius laikė dievų pasiuntiniais, nes tikėjo, kad jie vieninteliai gali nuskristi ir sugrįžti iš ten, iš kur niekas negrįžta. Todėl gandras sietas su šviesa, saule ir laikytas svarbiausiu dievo paukščiu. Jo parskridimas reikšdavo žiemos pabaigą ir tamsos, siejamos su vėluma, velniu, vėlėmis ir pomirtiniu pasauliu, traukimąsi.
Taip pat skaitykite: Gandras su vaiku: mitologinis simbolis
Senovėje žmonės stebėdavo, ką gandras veikia pirmą kartą pavasarį pamatytas, ir pagal tai spėdavo, kokie bus ateinantys metai: sėslūs, kupini nuotykių, poringi ar vaisingi. Tikėta, kad pirmą kartą pamačius parskridusį gandrą reikia verstis kūlio, kad žmogus pradėtų gyventi kitaip ir kartu su gamta pereitų į kitą būseną.
Gandras - sėkmės, šeimos ir vaisingumo simbolis
Baltasis gandras nuo seno laikomas likimo paukščiu, laimės ir gerovės pranašu vokiečių, slavų ir Pabaltijo tautose. Tikima, kad jei sodybos kieme apsigyvens gandras, šeimininkų šeimą aplankys laimė ir santarvė, baigsis ginčai, ligos aplenks vaikus, ūkininkų laukia geras derlius, o soduose derės vaisiai. Išardžius gandro lizdą ar pakėlus ranką prieš paukštį, visą gyvenimą persekios nesėkmės.
Visoje Lietuvoje tikima, kad sodyboje, kur įsitaisė gandras, nebus gaisro, nes būdamas ten, jis surinks visas nelaimes ir ligas. Gandrų poros dažnai sugrįžta į gimtąjį lizdą, net skrisdamos skirtingais keliais. Jie laikomi sėkmės, šeimos ir vaisingumo simboliais.
Gandras - vaiko atnešėjas
Lietuvoje paplitęs tikėjimas, kad vaikus atneša gandras. Kai šeimoje gimsta kūdikis, sakoma: „Gandras atnešė“. Jei gandras „nutūpė ant stogo“ ar „vaikštinėjo kieme“, tai buvo ženklas apie nėštumą ar artėjantį gimdymą. Gandras atneša vaiką iš pelkės, upės ar dangaus, simbolizuodamas gyvybės atsiradimą ir ryšį su anapusiniu pasauliu, iš kurio ateina siela.
Gervė - mitinis simbolis, vaikų nešėja
Gervė yra senesnis nei gandras mitinis simbolis. Baltų mitologijoje gervė buvo laikoma motiniška dangaus būtybe, artimu likimo ar motinystės deivei paukščiu. Tikėta, kad būtent gervė atneša vaiką, ypač mergaitę, o gandras - berniuką. M. Gimbutienė gervę laiko vienu seniausių ir archajiškiausių mitinių paukščių, simbolizuojančiu moterį, gyvybę ir vaisingumą, dažnai siejamu su vandenų deive ar sielų pernešėja - jungtimi tarp anapusinio pasaulio ir gyvųjų.
Taip pat skaitykite: Vaikų atnešimo mitas
Gandro fenomeno interpretacijos
L. Klimka aiškina, kad gandras lietuviams yra labai artimas, nes gyvena sodybose arti žmonių. Jis yra didžiulis paukštis su iškilminga eisena. Gamtininkai taip pat skiria jam daug dėmesio, nes gandras geba skristi itin didelius atstumus.
Gandras ir Strasbūras
Legenda, kad gandras atneša vaikus, kilo iš Elzaso regiono, kurio širdis - Strasbūras. Moterys, norėdamos susilaukti vaikų, ant palangės padėdavo pyrago gabaliuką, kad gandras jį nuneštų angelams, kurie turėjo padėti moteriai susilaukti vaikelio.
Taip pat skaitykite: Kaip gimsta vaikai?