Jonas Vailokaitis - Nepriklausomybės akto signataras, bankininkas, pramonininkas ir filantropas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Jo veikla buvo ypač svarbi atkuriant nepriklausomos Lietuvos ūkinį gyvenimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, svarbiausius darbus ir indėlį į Lietuvos valstybę.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Pikžirnių kaime, Šakių rajone, pasiturinčių ūkininkų Motiejaus (1839-1916) ir Petronėlės (Macevičiūtės, 1849-1903) Vailokaičių šeimoje. Šeimoje augo aštuoni vaikai: Ona (Užupienė, 1872-1925), Petronėlė (Račiūnienė, 1874-po 1941), Agota (Švilpienė, apie 1888-1963), Antanas (1877-1958), Juozas (1880-1953), Viktoras (1889-1956) ir Pranas (1892-1921).
Savarankiškai pasirengęs, Jonas Vailokaitis išlaikė Marijampolės gimnazijos baigimo egzaminus ir įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą. 1908 m. baigęs studijas, grįžo į Lietuvą.
Veikla Lietuvoje iki Nepriklausomybės
Grįžęs į Lietuvą, Jonas Vailokaitis įsidarbino Marijampolėje veikusioje ūkio draugijoje „Žagrė“, kuri konsultavo žemdirbius, pardavinėjo trąšas ir padargus, skatino žemės ūkio kultūros kėlimą. 1912 m. Jonas Vailokaitis kartu su vyresniuoju broliu kunigu Juozu Vailokaičiu Kaune įkūrė „Brolių Vailokaičių bendrovę“, kuri supirkdavusi ir vėliau lietuviams parduodavusi bajorų dvarus.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Jonas Vailokaitis persikėlė į Vilnių. Rūpinosi maisto tiekimu Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Dalyvavimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrime
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Jonas Vailokaitis dalyvavo Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais šios institucijos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu.
Dirbo Lietuvos Tarybos komisijose: Tarybos biudžeto, Prekybos ir pramonės, Tremtinių ir belaisvių grąžinimo, palaikė ryšius su Naumiesčio ir Vilkaviškio apskričių gyventojais. 1919 m. spalio viduryje tapo Lietuvos Valstybės Tarybos Krikščionių demokratų frakcijos nariu.
Darbai atkūrus Nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Jonas Vailokaitis aktyviai įsitraukė į valstybės kūrimą. 1919 m. gruodžio pabaigoje vykusiame steigiamajame Ūkininkų sąjungos suvažiavime Jonas Vailokaitis buvo išrinktas į revizijos komisiją, vėliau tapo centrinės valdybos nariu. 1920 m. balandį kaip Lietuvos ūkininkų sąjungos narys buvo išrinktas į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, vadovavo Seimo biudžeto ir finansų komisijai. Iš parlamentinės veiklos pasitraukė 1922 m. kovo 3 d.
1922-1926, 1928-1929 m. Jonas Vailokaitis buvo Lietuvos banko tarybos vicepirmininkas, 1926-1928 m. narys. Nuo 1925 m. priklausė Prekybos, pramonės ir amatų rūmams.
Ūkinė veikla: Bankininkystė ir pramonė
Jono Vailokaičio indėlis į Lietuvos ekonomiką yra neįkainojamas. 1919 m. Jonas Vailokaitis kartu Aleksandru Stulginskiu ir kitais bičiuliais įsteigė Lietuvos ūkio banką, dirbo jo valdybos pirmininku. Šio didžiausio Lietuvoje komercinio banko skyriai greit ėmė veikti beveik visose šalies apskrityse. Bankas teikė kreditus, dalyvavo kuriant lietuviškas pramonės įmones bei kooperatyvus.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
1922 m. įgiję metalo gaminių fabriką, broliai Vailokaičiai jį reorganizavo į akcinę bendrovę „Metalas“, 1937 m. Jonas Vailokaitis tapo jos pirmininku. Įmonė gamino žemės ūkio mašinas, padargus ir buities daiktus. 1923 m. broliai Vailokaičiai Kaune įsteigė plytų ir čerpių gamybos bendrovę „Palemonas“. Įmonės filialai veikė ir kitose Lietuvos vietovėse. Tais pačiais metais jie įkūrė lietuviškų maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“. Jie padėjo steigiant žemės ūkio kooperatyvų bendrovę „Lietūkis“. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“, nuo 1937 m. Jonas Vailokaitis jai vadovavo. 1927 m. jis talkino steigiant Lietuvos aeroklubą.
Filantropija ir visuomeninė veikla
Gausią pelno dalį signataras - vienas turtingiausių Lietuvos žmonių - skirdavo labdarai: rėmė lietuviškas kultūrines, socialines bei švietimo draugijas, aukštųjų mokyklų studentus. Kaune, Aleksote, turėtą žemės sklypą Vailokaičiai padovanojo Vytauto Didžiojo universitetui.
Šeima ir emigracija
1919 m. sausio 4 d. Jonas Vailokaitis vedė fotografę Aleksandrą Jurašaitytę (1895-1957), šeima susilaukė dukrų Danutės (Jasinskienė-Mošinskienė, 1919-2009), Birutės (McLain, 1921-2014), Ramutės (Backer, 1924-2023) ir sūnaus Jono (1925-1997).
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Vailokaičių šeima emigravo į Vokietiją. Kurį laiką gyveno Berlyne, vėliau persikėlė į Harco kalnų papėdėje esantį Blankenburgo miestą. Dalyvavo Vokietijos lietuvių visuomeninėje veikloje - Jonas Vailokaitis buvo vienas iš Lietuvos aktyvistų fronto įkūrėjų.
Mirtis ir atminimo įamžinimas
Jonas Vailokaitis mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietijoje. Buvo palaidotas Blankenburgo kapinėse. 2007 m. perlaidotas Paštuvos kapinėse šalia brolio kunigo Juozo Vailokaičio.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Jono Vailokaičio atminimas įamžintas įvairiais leidiniais, straipsniais ir monografijomis. Jo indėlis į Lietuvos valstybę ir ekonomiką yra neabejotinas ir vertas būti prisimenamas ateities kartoms.
tags: #kada #gime #jonas #vailokaitis