Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių ir naujų iššūkių. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra mažos rizikos nėštumas, kaip užtikrinti jo sklandžią eigą ir kokie veiksniai gali turėti įtakos motinos ir vaiko sveikatai.
Kas yra mažos rizikos nėštumas?
Mažos rizikos nėštumas apibrėžiamas kaip nėštumas, kai moteris iki pastojimo buvo sveika, neturi jokių nėštumo ar vaisiaus būklės patologijų. Tai reiškia, kad nėra jokių reikšmingų veiksnių, galinčių neigiamai paveikti nėščiosios, vaisiaus ar naujagimio sveikatą. Tokiais atvejais šeimos gydytojas gali prižiūrėti nėščiąją, užtikrindamas tinkamą priežiūrą ir stebėseną.
Mitybos svarba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra itin svarbi, nes ji tiesiogiai veikia tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą. Subalansuota ir visavertė mityba užtikrina, kad vaisius gaus visas reikalingas maistines medžiagas normaliam vystymuisi.
Pagrindiniai mitybos principai:
- Visavertė mityba: Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jie yra puikus skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų šaltinis.
- Folio rūgštis: Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, kuri yra būtina normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Pradėti vartoti folio rūgštį rekomenduojama dar planuojant pastoti ir tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą.
- Baltymai: Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto, tokio kaip mėsa (geležies šaltinis), žuvis (omega 3 riebiųjų rūgščių šaltinis) ir pieno produktai (kalcio šaltinis).
- Skysčiai: Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Ko reikėtų vengti?
- Dietos ir maisto ribojimas: Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio, nes tai gali sutrikdyti vaisiaus raidą.
- Termiškai neapdorotas maistas: Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo.
- Didelis kiekis jūrų žuvies: Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
- Kofeinas: Nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu organizmui reikia daugiau tam tikrų vitaminų ir mineralų. Be folio rūgšties, svarbu užtikrinti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį.
- Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
- Vitaminas D: Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų.
- Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
- Polivitaminai: Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
- Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
- Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Skausmo malšinimas nėštumo metu
Galvos ir nugaros skausmai yra dažni nėštumo metu, tačiau vaistai nuo skausmo turėtų būti vartojami tik gydytojo paskyrus. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Taip pat skaitykite: Gimdymo priežiūra
Žalingi įpročiai ir nėštumas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Svarbu atsiminti:
- Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis.
- Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti.
- Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų.
- Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
- Prieš pradedant bet kokią fizinę veiklą, individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką.
Kelionės lėktuvu:
- Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai.
- Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas.
- Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje.
- Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Buvimas saulėje ir perkaitimas
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose.
Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės.
Taip pat skaitykite: Tobula dovana 10 metų mergaitei
Galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Nėščia moteris turėtų susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bet kokių nerimą keliančių simptomų.
Taip pat skaitykite: Geriausias pasirinkimas vaikams
Pavojingi nėštumo simptomai:
- Kraujavimas: Bet kokios kraujingos išskyros nėštumo metu (ypač antrą ir trečią trimestrą) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą.
- Aukštas kraujospūdis: Jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas.
- Sumažėję vaisiaus judesiai: Jei judesiai gerokai sumažėja arba jei jie pasidaro itin silpni, apie vaisiaus elgesio pokyčius moteris turėtų pasakyti ginekologui.
- Inkstų uždegimas: Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.
- Niežulys: Atsiradęs niežulys rankų, pilvo, padų srityje gali būti nėščiųjų cholestazės požymis, kai sutrinka tulžies nutekėjimas, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje.
Nėštumo priežiūra trimestrais
Nėštumo priežiūra skirstoma į tris trimestrus, kiekvienas iš jų turi savo ypatumus ir rekomendacijas.
Pirmasis trimestras (1-12 savaitės):
- Pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją rekomenduojama 7-12 nėštumo savaitę.
- Pirmojo vizito metu gydytojas daugiausiai laiko skiria anamnezei, kad susirinktų informaciją apie nėščiosios sveikatos būklę ir galėtų įvertinti galimas nėštumo rizikas.
- Apsilankymo pas gydytoją metu matuojamas kraujospūdis, paskiriami reikalingi tyrimai, apskaičiuojamas nėščiosioms kūno masės indeksas (KMI), vėliau padėsiantys sekti svorio prieaugį viso nėštumo metu.
- Nėščiąją prižiūrintis gydytojas gali paskirti vartoti folio rūgštį (vitaminą B), reikalingą vaisiaus vystymuisi ir naujų ląstelių susidarymui bei apsaugančią vaisių nuo smegenų ir stuburo vystymosi sutrikimų.
- Vizito metu gydytojas kartu su nėščiąja aptaria gyvenimo ir darbo sąlygų, nėščiųjų mitybos, žalingų įpročių ir pan. klausimus.
- Gali būti, kad per pirmąjį vizitą (11-14 nėštumo savaitę) bus atliktas ankstyvas ultragarso tyrimas arba vaisiaus sprando raukšlės skenavimas, siekiant nustatyti nėštumo savaitę.
- Pirmajame nėštumo trimestre (nuo 11 iki 13+6 nėštumo savaitės) taip pat atliekamas neinvazinis nėščiųjų kraujo tyrimas PRISCA dėl Dauno bei Edwardso sindromų rizikos vertinimo.
Antrasis trimestras (13-28 savaitės):
- Už nėštumo priežiūrą atsakingas gydytojas susitikimo metu pamatuos arterinį kraujo spaudimą, paskirs šlapimo tyrimą, atliks gimdos dugno aukščio matavimą ir ultragarsinio tyrimo pagalba įvertins vaisiaus vystymąsi bei jo širdies darbą (nuo 24 nėštumo savaitės).
- Jei nėščiosios kraujo rezus faktorius Rh (-), o vyro Rh (+), 27-28 savaitę nėščiajai skiriamas Rh D antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu.
- Jei nėščiosios kraujyje randama Rh antikūnų, moteris siunčiama į perinatologijos centrą. Jei Rh antikūnų neaptikta, tuomet nėščiąjai 28-32 sav.
Trečiasis trimestras (29-40 savaitės):
- Šiuo laikotarpiu rekomenduojama apsilankyti pas nėštumą prižiūrintį gydytoją 2-3 kartus.
- Kaip ir per pirmųjų dviejų trimestrų vizitus, nėštumą prižiūrintis gydytojas patikrins arterinį kraujospūdį, išmatuos gimdos dugno aukštį ir atliks ultragarsinį tyrimą vaisiaus raidai sekti, paskirs kraujo ir šlapimo tyrimus.
Nėštumas vyresniame amžiuje
Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis. Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Vyresnės moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.
Jeigu būsimajai mamai - 35 m. ir daugiau, didėja rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio. Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.