Įvadas
Leonardas da Vinčis - viena ryškiausių asmenybių žmonijos istorijoje, įkūnijanti renesanso idealą - universalų žmogų, kuris vienodai talentingas mene, moksle ir inžinerijoje. Jo gyvenimas ir kūryba paliko neišdildomą pėdsaką kultūroje ir moksle, o palikimas įkvepia iki šiol. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius Leonardo da Vinčio gyvenimo etapus, kūrybą ir mokslinius pasiekimus.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Leonardas da Vinčis gimė 1452 m. balandžio 15 d. Ankjano kaimo vietovėje netoli Vinčio miestelio Toskanoje. Jis buvo nesantuokinis notaro Pjero da Vinčio ir valstietės Katerinos sūnus. Apie jo vaikystę išlikę nedaug istorijų, tačiau žinoma, kad 1468 m. Leonardas paliko Vinčį ir prisijungė prie tėvo Florencijoje.
1466 m. būdamas keturiolikos metų, Leonardas da Vinčis tapo iškilaus tapytojo ir skulptoriaus Andrėja del Verokjo mokiniu. Verokjo dirbtuvėse Leonardas mokėsi piešimo, tapybos, lipdybos, projektavimo ir konstravimo. Su šiomis dirbtuvėmis susiję tokie žymūs menininkai kaip Sandro Botticelli. Leonardo talentas greitai atsiskleidė, ir jau ankstyvieji jo darbai liudijo apie išskirtinį meistriškumą. Teigiama, jog po to, kai Da Vinčis kartu su Verrocchio nutapė žymųjį paveikslą „Kristaus krikštas“, senasis mokytojas nutraukė savo kūrybinę veiklą - mokinys pranoko savo mokytoją.
1472 m. Leonardas buvo priimtas į Florencijos Šv. Luko gildiją, o 1475 m. jis jau turėjo savo dirbtuves. Šiuo laikotarpiu Leonardą da Vinčį įkvepia Dantės „Dieviškoji komedija", jos įspūdžio paveiktas jis sukuria daug alegorinio siužeto piešinių.
Darbas Milane (1482-1499)
1482 m. Leonardas priėmė Milano hercogo Ludoviko Sforcos kvietimą ir persikėlė į Milaną, kur praleido beveik 17 metų. Milane jis dirbo karo inžinieriumi, architektu, skulptoriumi ir tapytoju. Šis periodas buvo nepaprastai produktyvus Leonardo da Vinčio gyvenime.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Būdamas Milano hercogo rūmuose, Leonardas tyrinėjo ir darė atradimus mechanikos, karo inžinerijos, fizikos, optikos, matematikos, geologijos, botanikos, perspektyvos, anatomijos, fiziologijos, astronomijos ir kosmologijos srityse. Jis bandė įgyvendinti atviro, kelių lygių miesto statybos idėją, taip pat tyrinėjo garsųjį paukščio skrydį.
1482-1493 metais Leonardas nuveikia milžinišką darbą, apmąstydamas ir įgyvendindamas idėją sukurti bronzinį paminklą Milano hercogui Sforcai. Molinį šio paminklo natūralaus dydžio modelį 1499 metais sunaikina prancūzų kariuomenė.
Milane gimė dalis puikiai žinomų Leonardo kūrinių: „Madona olose“, „Dama su šermuonėliu“ - kaip manoma, vienos iš Ludoviką Sforcos meilužių ir gyvenimo meilių, portretas bei „Paskutinė vakarienė“.
"Paskutinė vakarienė"
Vienas žymiausių Leonardo da Vinčio kūrinių yra freska „Paskutinė vakarienė“, nutapyta 1495-1498 m. Švč. Mergelės Marijos Maloningosios vienuolyno valgomajame Milane. Šiame monumentaliame kūrinyje Leonardas subtiliai perteikė vaizduojamųjų psichologinę charakteristiką, vidinius išgyvenimus ir judesių įvairovę. Dėl didelių eksperimentų su medžiagomis, ilgainiui paveikslas ėmė trupėti, o per daugybę karų, buvo dar labiau suniokotas.
Grįžimas į Florenciją ir vėlesni metai
1499 m. Milanas buvo užimtas prancūzų kariuomenės, ir Leonardas buvo priverstas palikti miestą. Po trumpų kelionių po Italiją, 1500 m. jis grįžo į Florenciją.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
1502-1503 m. dirbo C. Borgios dvare karo architektu ir inžinieriumi. Nubraižė žemėlapių, irigacinių ir fortifikacinių įrenginių projektų.
1506-1512 m. Leonardas vėl kūrė Milane, o vėliau persikėlė į Romą. Šiuo laikotarpiu jis nutapė vieną reikšmingiausių ir žinomiausių kūrinių - „Mona Lizą“ (dar vadinama Džokonda).
"Mona Liza"
„Mona Liza“ - vienas paslaptingiausių ir labiausiai aptarinėjamų paveikslų pasaulio istorijoje. Paveikslas išsiskiria ramybe ir paslaptingumu. Sakoma, kad tam, jog nutapytų jos šypseną, autorius samdydavo eilę aktorių ir juokdarių, kurie ją linksmino. Taip jis siekė savo paveiksle išvengti būdingo portretų melancholiškumo. Tai tapo viso likusio jo gyvenimo darbu ir manoma, kad pats Lisa del Giocondo vyras nė nematė šio portreto. Šiuo kūriniu Leonardas da Vinci pasiekė aukščiausią meistriškumą ir įtvirtino savo kūrybos esmę. Mona Liza nebuvo laikomas gražiausiu Leonardo darbu. Paveikslas išgarsėjo tuomet, kada jis buvo pavogtas.
Paskutiniai metai Prancūzijoje ir mirtis
1516 m. Leonardas da Vinčis priėmė Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą ir kartu su savo mokiniais vyksta į Prancūziją, apsigyvena Ambuaze, Klu (Cloux) pilyje. Karalius da Vinčį laikė eruditu ir praleisdavo tik vos kelias dienas metuose be jo. Karalius suteikė Leonardui menininko, inžinieriaus ir architekto titulą, gausią pensiją ir jį globojo. Į Prancūziją Leonardas atsivežė ne vieną savo kūrinį, tarp jų ir žinomo verslininko Džakondo žmonos portretą - Moną Lizą, kuris buvo menininko viso likusio gyvenimo darbas. Gali būti, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jis nebetapė.
Leonardas da Vinčis mirė 1519 m. gegužės 2 d. Ambuaze, Prancūzijoje. 1519 m. balandžio 23 d. Leonardas da Vinčis rašo savo testamentą, palikdamas visus dailės kūrinius, rankraščius ir knygas ištikimam savo mokiniui Frančeskui Melciui.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Leonardo da Vinčio moksliniai tyrimai ir išradimai
Leonardas da Vinčis buvo ne tik genialus menininkas, bet ir mokslininkas, inžinierius bei išradėjas. Jis domėjosi įvairiomis mokslo sritimis: anatomija, inžinerija, fizika, optika, matematika, geologija, botanika, hidraulika ir kt.
Su savimi jis visados nešiodavosi mažą užrašų knygutę, į kurią nuolat ušsirašinėjo ir braižydavo įvairias idėjas. Daugelis Leonardo da Vinčio išradimų liko brėžiniuose, o jo idėjos, praaugusios laikmetį, buvo pradėtos įgyvendinti tik po 400 metų. Daugelis šių brėžinių buvo ginklai ir karo mašinos.
Anatominiai tyrimai
Leonardas buvo pirmasis, kuris pradėjo žmogaus kūno tyrimus. Jis atliko skrodimus, aiškinosi žmogaus kūno organų (akių, raumenų ir kitas) funkcijas. Kiti skrodimų metu padaryti piešiniai. Jo anatominiai piešiniai pasižymi ne tik tikslumu, bet ir menine verte.
Inžineriniai projektai
Leonardas da Vinčis suprojektavo oro balioną, parašiuto, sraigtasparnio, tanko, povandeninio laivo prototipus, medžio apdorojimo, knygų spausdinimo, audimo ir kitokių staklių. Jis nubraižė žemėlapių (Imolos).
Karo inžinerija
Kadangi hercogui Sforcai reikėjo karo inžinieriaus, Leonardas jam rašė ilgus laiškus apie savo pasiekimus karo pramonėje, mat jis ne tik tapydavo, bet ir noriai gilinosi į inžineriją. Daugelis Leonardo Karo inžinerijos brėžinių buvo ginklai ir karo mašinos. Daugiavamzdis pabūklas. Tankas. Kovos vežimas „Skerdikas“. Sraigtasparnis. Parašiutas. Jis siūlė konstruoti įrengimus, kurie padės persikelti per vandens telkinius ar padės puolime bei gynyboje. Su vienu savo globėju keliavo į mūšio laukus ir stebėjo bei kūrė kovos mašinas.
Asmenybė ir bruožai
Pagal išlikusius istorinius šaltinius teigiama, jog Da Vinčis buvo aukštas, atletiškas ir itin patrauklus vyriškis. Da Vinčio bičiuliai bei amato draugai jį apibūdino kaip itin šviesaus ir skvarbaus proto geraširdį ir kilnų žmogų. Tiesa, klausimas apie Da Vinčio seksualinę orientaciją vis dar lieka slėpinyje. Tačiau keliami spėjimai - pagrįsti itin netikėtais faktais. Šie kaltinimai niekuomet nebuvo įrodyti ir niekuomet nepasikartojo. Spėjama, jog jie buvo pateikti tyčia - norint sukompromituoti žymų dailininką.
Leonardas nesivadovavo stereotipais, todėl kėlė klausimus net ir bažnyčios tiesoms.
Vienas iš pačių nepraktiškiausių jo bruožų. Jis nebaigdavo daugybės užsakymų, todėl ilgainiui tapo nepatikimas menininkas. Vos pradėdamas kokį nors užsakymą, gaudavo ilgas sutartis, kurios turėtų užtikrinti, jog darbą jis pabaigs, tačiau dažnai nebaigdavo. Jis neturėjo autoritetų ir nesijautė įpareigotas baigti portretų net jį globojusiems ir įtakingiausiems Italijos asmenims.
Norėdamas viską padaryti tobulai, jis metų metus nebaigdavo savo kūrinių. Tad kas geriau, dailinti juos dešimtmečius ir nebaigti ar sukurti tai, kas būtų palikta ateities kartoms?
Leonardo da Vinčio universalumas
Leonardas da Vinčis buvo universalus žmogus, kuris sujungė meną, gamtą ir mokslą ir buvo itin pasiekęs visose srityse. Jis gebėjo įmatyti net mažiausias smulkmenas gamtoje.
Palikimas
Leonardas da Vinčis paliko neišdildomą pėdsaką žmonijos istorijoje. Jo kūryba ir moksliniai tyrimai įkvėpė daugybę menininkų, mokslininkų ir inžinierių. Jis laikomas vienu didžiausių visų laikų genijų, o jo palikimas ir toliau žavi ir įkvepia žmones visame pasaulyje.