Martynas Liuteris - Vokietijos Reformacijos lyderis, visuomenės ir kultūros veikėjas, palikęs neišdildomą įspaudą krikščionybės istorijoje ir Vakarų civilizacijoje. Šis straipsnis apžvelgia jo gyvenimą, visuomeninę veiklą, pažiūras ir įamžinimą, remiantis įvairiais šaltiniais ir istoriniais duomenimis.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Martynas Liuteris gimė 1483 m. lapkričio 10 dieną Eislebene, Saksonijoje. Jo tėvai, Hansas ir Margareta Liuteriai, buvo kieti katalikai. 1484 m. šeima persikėlė į Mansfeldą, kur Liuteris pradėjo lankyti vietinę mokyklą. Vėliau mokėsi Magdeburgo pranciškonų mokykloje ir Eisenacho Šv. Jurgio parapinėje mokykloje.
1501 m. Liuteris įstojo į Erfurto universitetą, kur studijavo laisvuosius menus ir teisę. 1505 m. baigė bakalauro ir magistro laipsnius. Lemiamas įvykis jo gyvenime įvyko 1505 m. liepos 2 d., kai jį užklupo audra ir žaibas. Išsigandęs jis sušuko: "Gelbėk mane, šventoji Ona!" Šis įvykis paskatino Liuterį įstoti į Erfurto augustinų vienuolyną.
Vienuolystė ir teologinės studijos
1505 m. liepos 17 d. Liuteris įstojo į Erfurto augustinų vienuolyną. 1507 m. buvo įšventintas į kunigus ir tęsė teologijos studijas Erfurto universitete. 1508 m. perkeltas į Vitenbergo universitetą, kuriame dėstė filosofiją, vėliau - biblistiką. Gilinosi į Šventojo Rašto ir Bažnyčios tėvų tekstus. 1510 m. augustinų vienuolyno įgaliojimu išvyko į Romą, kuri pakeitė jo požiūrį į scholastinę teologiją ir formavo naują žmogaus ir Dievo santykio sampratą.
Konfliktas su Katalikų Bažnyčia ir Reformacijos pradžia
Liuterio konfliktą su katalikybe sustiprino indulgencijų pardavinėjimas 1516 m. Vokietijoje. Protestuodamas prieš tai, 1517 m. spalio 31 d. Vitenberge paskelbė 95 tezes, jose išdėstė savo religinės doktrinos svarbiausius teiginius: žmogaus nuteisinimas priklausąs ne nuo gerų darbų, bet tik nuo tikėjimo (sola fide); religinių tiesų šaltinis esąs tik Biblija (sola Scriptura), bet ne Tradicija.
Taip pat skaitykite: M. Samsono biografija
Šių tezių paveiktoje visuomenėje prasidėjo nacionalinis ir reformacinis judėjimas, nukreiptas prieš Katalikų Bažnyčią ir popiežių. M. Liuterio idėjoms pritarė Saksonijos kurfiurstas Frydrichas Išmintingasis (1463-1525). 1519 m. Leipcige vykusiame dispute su katalikų teologais M. Liuteris pareiškė, kad tikrasis Bažnyčios vadovas yra Jėzus Kristus, o ne popiežius, kad Konstanco susirinkimas, pasmerkęs J. Husą, suklydo, kad Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis.
Persekiojimas ir veikla Vartburge
1520 m. popiežius išleido ekskomunika grasinančią bulę Exsurge Domine. 1521 m. iškviestas į reichstagą Wormse M. Liuteris gynė savo įsitikinimus; Šventosios Romos imperatorius Karolis V paskelbė M. Liuterį už įstatymo ribų (Wormso ediktas), popiežius ekskomunikavo, M. Liuterio raštai buvo deginami. Imperatoriaus persekiojamą M. Liuterį Frydrichas Išmintingasis priglaudė Wartburgo pilyje. Čia iš graikų į vokiečių kalbą M. Liuteris vertė Naująjį Testamentą.
Grįžimas į Vitenbergą ir tolimesnė veikla
Po metų grįžęs į Vitenbergą dėstė universitete, rašė knygas, kunigavo, dalyvavo diskusijose su kitų šalių reformatoriais, rūpinosi krikščioniško mokymo skelbimu, paprastų žmonių švietimu. Prasidėjus Valstiečių karui (1524-26) iš pradžių abi puses ragino taikytis, vėliau rėmė kunigaikščių ir biurgerių interesus. 1525 m. atmetė celibatą ir vedė.
Liuterio indėlis į kultūrą ir kalbą
M. Liuteris reformavo ir bažnytinę muziką, ją laikė pagrindiniu katechezės ir bendruomenės susivienijimo būdu, propagavo visai bendruomenei giedoti skirtą vienbalsę bažnytinę muziką, apribojo grynai instrumentinės muzikos vartojimą. Liturgikai svarbus 45 psalmės motyvais sukurtas choralas Dievas - prieglauda mūsų, tvirtovė (Ein feste Burg ist unser Gott), tapęs reformacijos himnu.
Svarbiausias jo darbas buvo Biblijos vertimas į vokiečių kalbą. M. Liuterio katekizmai, pamokslai, giesmės į lietuvių kalbą pradėti versti jau XVI a. M. Mažvydo, B. Vilento, J. Bretkūno.
Taip pat skaitykite: Martyno Driuko gyvenimo istorija
Šeima ir asmeninis gyvenimas
1525 m. M. Liuteris atmetė celibatą ir vedė iš vienuolyno pabėgusią vienuolę Kathariną von Borą. Susilaukė šešių vaikų ir užaugino penkis įvaikius.
Mirtis ir palikimas
Martynas Liuteris mirė 1546 m. vasario 18 dieną Eislebene. Jo literatūrinis palikimas gausus ir įvairaus žanro. Jis rašė pamfletus, religines giesmes, politinius ir religinius atsišaukimus, pedagoginius, teologinius ir filosofinius traktatus. Visi jo raštai sudaro apie 100 tomų.
Liuterio pažiūros ir įtaka
Liuterio pažiūros paskatino didžiulį religinį ir socialinį pokytį. Jis skatino vertinti Bibliją kaip pagrindinį religinio autoriteto šaltinį ir leido jos vertimą į vokiečių kalbą, taip suteikdamas daugeliui žmonių galimybę tiesiogiai skaityti šventąsias raštus. Liuterio tezė (visi žmonės Dievui nuogi, t. y. lygūs) sudaro liberaliosios demokratijos teologijos pagrindą. Mokymas apie dvi „karalystes“ (siela priklauso Bažnyčiai, kūnas - pasauliui) skatino šiuolaikinių valstybių atsiradimą.
Įamžinimas
2017 m. rugsėjo 9 d., minint Reformacijos 500 metų jubiliejų, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kieme atidengtas paminklas Martynui Liuteriui (skulpt. Romualdas Kvintas).
Dabartinė visuomenės požiūris
Dabartinė visuomenės požiūris į Liuterio kūrybą gali skirtis priklausomai nuo kultūros, šaltinių ir konkrečių asmenų nuomonės, tačiau galima pastebėti kelias bendras tendencijas: pliuralizmas ir įvairovė. Literatūros kritikai gali turėti įvairių požiūrių į kūrybą.
Taip pat skaitykite: Martyno Vaidoto kūryba