Šiame straipsnyje išsamiai aptariama globa ir turto administravimas Lietuvoje, atsižvelgiant į teisinius aspektus, praktinius pavyzdžius ir dažniausiai kylančius klausimus. Straipsnis skirtas padėti suprasti šią sudėtingą sritį tiek teisininkams, tiek ir eiliniams piliečiams, susiduriantiems su artimųjų neveiksnumo klausimais.
Įvadas
Pastaruoju metu dažnai sulaukiama klausimų dėl globos ir turto administravimo, ypač kai notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu dėl abejonių dėl jo veiksnumo. Ką daryti tokiais atvejais? Kaip pasirūpinti neveiksniu pripažinto asmens finansais, pensija ir socialinėmis išmokomis? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, aptarsime teisinį reglamentavimą ir pateiksime praktinių patarimų.
Veiksnumas ir neveiksnumas pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 2.5 straipsnis apibrėžia veiksnumą kaip fizinio asmens galimybę savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises, prisiimti pareigas ir atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, gali būti taikomi neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutai.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tokiu atveju jam nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.
LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti socialinę paramą
Svarbu pabrėžti, kad asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo tokiu visose srityse. Teismas sprendime nurodo konkretų sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Neveiksnumo ir riboto veiksnumo nustatymo tvarka
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas nustatomi teismo civilinio proceso tvarka. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Prašymą teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.
Prie pareiškimo būtina pridėti medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą, kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
Taip pat skaitykite: Globos ir rūpybos apžvalga Vilkaviškyje
- Medicininis: asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu.
- Juridinis: psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Globos ir rūpybos nustatymas
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Globėjo ir turto administratoriaus skyrimas
Pagal teisės aktus, neveiksnaus asmens turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas turto administratorius. Juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.
Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. O jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas tam tikras atlygis už turto administravimą.
Taip pat skaitykite: Ukrainiečių Gidas Lietuvoje
Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.
Turto administratoriaus įgaliojimai ir atsakomybė
Administruodamas turtą, turto administratorius turi veikti tik neveiksnaus asmens, kurio turtas administruojamas, interesais. Jis turi laikytis LR CK 3.244 straipsnio 2-3 dalyse nustatytų veiklos ribojimų sudarant sandorius.
Visi sandoriai, susiję su neveiksnaus asmens nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, taip pat su kitu neveiksnaus asmens turtu (kilnojamaisiais daiktais, vertybiniais popieriais, pinigais, turtinėmis teisėmis), jeigu sudarius sandorį, jo turtas sumažėtų ar kitais būtų suvaržytos daiktinės teisės į jį, administratorius gali sudaryti tik išankstiniu teismo leidimu.
Turto administratoriui taip pat taikomas Civiliniame kodekse nurodytas ribojimas sudaryti dovanojimo sutartis.
Būtų išvengta interesų konflikto, administratorius, jo sutuoktinis ir artimieji giminaičiai (tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys) negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus.
Turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi panaikinus globą, taip pat nušalinus administratorių arba pakeitus jį kitu asmeniu.
Teismo leidimo gavimas sandoriams su neveiksnaus asmens turtu
Kai dėl vienų ar kitų aplinkybių iškyla poreikis disponuoti neveiksnaus žmogaus turtu, paskirtasis turto administratorius kiekvieną kartą turi kreiptis į teismą ir pateikti prašymą leisti jam tai daryti.
Išankstinį teismo leidimą privaloma gauti bet kokiems sandoriams, kurių vertė viršija 1500 eurų, taip pat sandoriams, susijusiems su nekilnojamuoju turtu, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto nuoma, perleidimas ar įkeitimas. Pastariesiems sandoriams visais atvejais reikia išankstinio teismo leidimo, net jei to sandorio vertė neviršija 1500 eurų sumos.
Kreipiantis į teismą, reikia parašyti prašymą, kuriame reikėtų išdėstyti norimo sudaryti sandorio aplinkybes: sąlygas, vertę, konkretų asmenį, su kuriuo bus sudaromas sandoris, preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį ar sutarties projektą. Taip pat teismui būtina pateikti nekilnojamojo turto registrų išrašą iš Registrų centro (įrodymą, kad parduodamas turtas priklauso neveiksniam asmeniui) ir teismo nutartį, kuria pateikiantis prašymą asmuo yra paskirtas turto administratoriumi. Jei yra prašoma disponuoti neveiksnaus asmens lėšomis, kurios yra banke, teismui reikia pridėti banko sąskaitos išrašą.
Prašymas išduoti teismo leidimą turi būti išduotas per 5 dienas nuo prašymo priėmimo. Teismas šį dokumentą, kaip ir bet kurį kitą procesinį dokumentą, gali priimti per 10 dienų, o išnagrinėti per 5 darbo dienas. Vadinasi, maksimalus laikotarpis - nuo prašymo atnešimo ir padavimo teisme iki išnagrinėjimo - užtruktų apie pusę mėnesio.
Rūpyba veiksniems asmenims dėl sveikatos būklės
LR CK įtvirtinta, kad veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba ir paskirtas rūpintojas. Rūpintojas gali būti skiriamas, kai asmuo dėl fizinės negalios negali savimi pasirūpinti ir sau atstovauti. Tokiu atveju neįgalus asmuo pats turi kreiptis į teismą dėl rūpintojo paskyrimo. Šiuo atveju asmens veiksnumas nėra ribojamas.
Veiksnaus asmens rūpintojas skiriamas teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens prašymą arba globos (rūpybos) institucijos pareiškimą. Rūpintojas gali būti paskirtas tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Su pareiškimu dėl rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo reikalinga pareiškėjui pateikti tarp jo, kaip veiksnaus asmens, ir rūpintojos sudarytą pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.
Praktiniai patarimai ir įžvalgos
Prieš kreipiantis į teismą dėl globos ir rūpybos, dėl turto administratoriaus skyrimo, nuoširdžiai rekomenduojama gerai apsvarstyti šią problemą, įvertinti savo galimybes, pasiryžimą ir kantrybę. Slaugyti šeimos narį nėra lengva, tai reikalauja pasiaukojimo, nuoširdumo ir supratimo.
tags: #globa #ir #turto #administravimas