Kauno marių regioniniame parke, netoli Grabuciškių poilsiavietės (Kaišiadorių r.), pušyno apsuptyje, glūdi apleistas statinių kompleksas - buvusios vaikų stovyklos „Kauno marios“ teritorija. Iki 1999 metų čia vasaras leido vaikai, tačiau vėliau apleistus pastatus įsigijo kaunietis verslininkas Arvydas Čėsna, planavęs plėtoti verslą. Deja, suformuoti valstybei priklausančio stovyklavietės žemės sklypo nepavyko, ir ambicingi planai žlugo. Šiandien, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, teritorija tebėra apleista, tačiau jos istorija ir potencialas vis dar jaudina vaizduotę.
Stovyklos istorija ir dabartis
Stovyklavietė prie Kauno marių buvo įsteigta dar 1959 metais, kai Kaišiadorių rajono darbo žmonių deputatų taryba skyrė 8 ha valstybinės žemės J.Janonio popieriaus fabrikui. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įmonė bankrutavo, o kreditoriai nusprendė parduoti jos turtą. 1999 metais stovykla, tuo metu jau vadinta „Kauno marios“, buvo uždaryta.
Šiandien, vaikštant po stovyklos teritoriją, galima pamatyti daugiau nei 40 įvairių pastatų - daugiausia medinių ir mūrinių vasarnamių, kuriuose vasarodavo vaikai ir stovykloje dirbę auklėtojai. Taip pat išlikę keli didesni pastatai: vienas su scena, kitame buvo valgykla, trečiame - katilinė ir skalbykla. Visi jie seniai apleisti, stovi atviromis durimis ir išdaužytais langais. Kai kuriuose dar mėtosi baldų likučiai, ant sienų - piešiniai ir užrašai. Tarp namų dar galima vaikščioti išasfaltuotais takais - tai viskas, kas liko iš ilgus metus veikusios vaikų poilsio stovyklos.
Gamta pamažu gožia nenaudojamą turtą. Pastatai vis labiau susmukę, apžėlę. Greta nenaudojamų vasarnamių anksčiau stovėjo gyvenamasis mūrinis namas, tačiau dabar ir jis tuščias, be gyvybės ženklų, o namą supusi tvora nuversta ant žemės.
Verslininko planai ir neišsipildžiusios viltys
Verslininkas A.Čėsna pasakojo, kad stovyklavietės turtą drauge su verslo partnere įsigijo 2000 metais iš privačių asmenų. Žemė priklausė valstybei, ją prižiūrėjo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), o pastatai - privatiems asmenims. Kaunietis planavo suformuoti žemės sklypą ir jį iš valstybės išsipirkti arba nuomotis. Teritorijoje A.Čėsna ketino įkurti su rekreacija susijusį verslą: rekreacinės paskirties gyvenamųjų namų kompleksą, sanatoriją su Alzheimerio liga sergančių pacientų priežiūros centru arba vidaus vandenų transporto turizmo centrą su viešbučiu ar poilsinių vilų kompleksu.
Taip pat skaitykite: Saugūs atrakcionai nėščioms
Tačiau įsigijus stovyklavietės pastatus paaiškėjo, kad didesnė dalis teritorijos yra miško žemė, kurios parduoti valstybė negali. Formuoti sklypus galima tik mažesnėje teritorijos dalyje greta esamų pastatų. Kadangi suformuoti vieno didelio sklypo nebuvo leista, verslas nebuvo pradėtas plėtoti ir statiniai liko stovėti nenaudojami.
A.Čėsna iki šiol įsitikinęs, kad jei stovyklavietė buvo įsteigta oficialiai, jai buvo skirta konkreti teritorija, ji buvo aptverta, tai jau nebe miško žemė ir sklypus būtų galima formuoti ne tik greta pastatų, bet visoje teritorijoje.
Ateities perspektyvos
Nuo 2020 metų verslininkas ieško išeities, ką daryti su savo turtu - stovyklavietės pastatais ir beveik 21 aro sklypu su namu. Jei turto nepavyks parduoti per protingą laiko tarpą, abu jo savininkai spręs, ką daryti toliau. Galbūt vėl bus galima bandyti formuoti sklypus, o jei NŽT neleis - reikalauti sklypų formavimo teisės pripažinimo teisminiu būdu.
NŽT atstovai teigia, kad tai yra miško teritorija, todėl čia galioja miško apsaugos taisyklės. Teritorijoje negali būti jokių tvorų ar užtvarų. Miško teritorijoje gali lankytis visi norintys, tačiau jie neturi teisės užeiti į statinių vidų. Apsilankyti galima tik nepavojinguose pastatuose ir tik savininkams leidus.
Vietos gyventojų požiūris
Rumšiškių seniūnaitis Jonas Baranauskas sakė, kad teritoriją su nenaudojamais pastatais vietiniai gyventojai puikiai žino. Tačiau kaimai ar gyvenvietės nuo jos gana toli. Seniūnaitijoje gyvenantys suaugusieji ten lankosi retai, nes nieko naujo nepamatysi, nebent galima pažuvauti Kauno mariose. Vaikams iki jos toli, nesu girdėjęs, kad kas nors skųstųsi, jog apleista vieta kelia grėsmę ar kliudo, - kalbėjo seniūnaitis.
Taip pat skaitykite: Pripučiamų atrakcionų nuomos kainos
Savivaldybės pozicija
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas laikinai vykdanti savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėja Jurgita Putnikienė sakė, kad jokių skundų dėl minimos teritorijos nėra gauta. Iki šiol buvusios stovyklavietės pastatai nebuvo tiek apleisti, kad juos būtų galima įtraukti į neprižiūrimų statinių sąrašą ir už tai taikyti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. Šiais metais duomenys apie tokį turtą dar renkami.
Kontekstas: apleistos vietos ir Helovino parkai
Apleistos vietos traukia ne tik smalsuolius, bet ir verslininkus, ieškančius originalių erdvių savo idėjoms įgyvendinti. Pavyzdžiui, Kaune šiuolaikinio cirko festivalis „Cirkuliacija“ kasmet įsikuria vis kitoje apleistoje vietoje, taip atkreipdamas dėmesį į tokių erdvių potencialą.
Be to, pastaruoju metu Lietuvoje populiarėja Helovino parkai, kuriuose lankytojai gali patirti aštrių pojūčių. Kai kurie iš jų įsikuria apleistose vietose, tokiose kaip „DeadTown” nuotykių parkas, įkurtas apleistoje vaikų vasaros stovykloje Kauno pašonėje. Tai suteikia apleistoms teritorijoms naują gyvenimą ir pritraukia lankytojus.
Taip pat skaitykite: Pramogos su pripučiamais batutais
tags: #apleisti #atrakcionai #vaiku #pasaulis #adresas