Šis straipsnis skirtas nušviesti Martyno Brusoko biografiją, remiantis istoriniais šaltiniais ir dabarties kontekstu. Nagrinėsime jo ryšį su žurnalu „Karys“, jo pasiekimus sporte ir kitus svarbius gyvenimo aspektus.
Žurnalas „Karys“ - lietuviškumo išeivijoje simbolis
1950 m. Niujorke, lietuvių išeivių iniciatyva, buvo atgaivintas tarpukario Lietuvoje leistas kariuomenės žurnalas „Karys“. Leidyba tęsėsi net 41 metus, iki pat 1991 m., kuomet šį darbą perėmė atsikūrusi Lietuvos kariuomenė. Per visus tuos metus žurnale atgulė galybė prisiminimų, įvairių straipsnių, biografijų, nekrologų, iliustracijų ir t.t. Neabejotinai - tai neįkainojamas informacijos šaltinis besidominčiam Lietuvos karybos istorija, bei Lietuvos ir lietuvių išeivijos istorija apskritai. Žurnalas, kurio originalai saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, sistemoje epaveldas.lt paveikslėlių formatu patalpintas ir viešai prieinamas jau eilę metų, tačiau tik retas ieškodamas informacijos ir nesant jokios paieškos galimybės ryžtasi peržiūrėti šimtus numerių ir tūkstančius puslapių.
Šio projekto esmė - padaryti išeivijos „Karį“ labiau prieinamą, o jame esančią informaciją - lengviau randama. Parengti visų numerių turiniai, o leidinį peržiūrėti bei atsisiųsti galima PDF formatu. Leidinio puslapiai iš paveikslėlių paversti į raiškųjį tekstą, todėl ieškodami informacijos galėsite naudotis savo PDF žiūryklės paieška.
„Kario“ turinys: nuo kariuomenės kūrimosi iki partizanų kovų
Žurnalas „Karys“ apėmė platų temų spektrą, susijusį su Lietuvos kariuomene ir istorija. Pavyzdžiui, 1950 m. Nr. 1 straipsniai nagrinėjo tokius klausimus kaip kariuomenės kūrimasis ir nepriklausomybės kovos, istorinė Lietuva ir jos kariai, Nepriklausomybės kovos, Lietuvos kariuomenės išformavimo 10-metis ir lemiamieji metai. Taip pat buvo publikuojami prisiminimai apie majorą Juozą Tomkų ir pulkininką dr. Juozą Ūsą. 1950 m. Nr. 2 nagrinėjo Klaipėdos krašto paėmimą 1923 m., karo mokyklos kūrimąsi 1919 m., kryžiuočių riterio Kyburgo pasakojimus apie Vytautą, maskolių „strateginio saugumo“ argumentus, paskutinį R. Marcinkaus laišką ir kautynes prie Joniškėlio. Taip pat buvo publikuojami straipsniai iš partizanų kovų 1944 m.
1951 m. Nr. 3 aprašė Nepriklausomybės kovų išvakares, pirmąjį Lietuvos kariuomenės paradą, pirmąją bateriją, karo mokyklos kūrimąsi 1919 m., kariūno vardo atsiradimą, tautines dalis Lietuvos kariuomenėje, pogrindžio spaudą nacių okupacijos metu ir kun. I. Račio kelią į savanorius. 1951 m. Nr. 4-5 publikavo Prezidento K. Griniaus atsišaukimą į Tautą, straipsnius apie Jungtines Tautas ir Lietuvą, pirmąsias nepriklausomybės kovas, Amerikos Raudonąjį Kryžių Lietuvoje 1919-1922 m., pogrindžio spaudą nacių okupacijos metu ir Lietuvos sukilėlius prieš maskolius 1863 m. Taip pat buvo publikuojami straipsniai V. Nagiui - Nagevičiui.
Taip pat skaitykite: M. Samsono biografija
1951 m. Nr. 8 nagrinėjo didžiąją lietuvių tautos tragediją, dr. Kazimierą Grinių prisiminus, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., atominę energiją ir jos panaudojimą, atominės bombos išvaizdą, parašiutininko pasakojimus, lietuviškąją karinę spaudą ir pogrindžio spaudą nacių okupacijos metu. 1951 m. Nr. 9 aprašė liepos mėn. Lietuvoje 1920 ir 1940 m., Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., atominę energiją ir jos panaudojimą bei apgailestavimą dėl šešių sprausminių. 1951 m. Nr. 10-11 publikavo straipsnius apie žygį į Seulą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., plk. Juozą Šarauską, atominius variklius, Mūšos kautynes, plk. Balį Giedraitį ir plk. dr. Juozą Ūsą. 1951 m. Nr. 12 aprašė legionieriaus V. Vrublevičiaus prisiminimus, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., atominę energiją ir jos panaudojimą, ištrauką iš apysakos "Savanorių žemė", aeromyciną, bombonešį B-36 ir padavimą apie Neringą. 1951 m. Nr. 13 publikavo legionieriaus V. Vrublevičiaus prisiminimus, straipsnius apie didžiąją lietuvių tautos mokyklą, savanorių - kūrėjų testamentą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., atominę energiją ir jos panaudojimą, vrš. Miką Petrauską, vrš. Stasį Čepulį, vrš. Simą Zalecką ir Amerikos lietuvius II PK. 1951 m. Nr. 14 aprašė legionieriaus V. Vrublevičiaus prisiminimus, 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas, medinį arklį, eil. Antaną Kizelevičių ir br. gen. Klemensą Popeliučką.
1952 m. Nr. 1 nagrinėjo 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., pasaulio lietuvių spaudą apie Lietuvą 1951 m., Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas, mjr. Jurgį Brusoką, lietuvius Niujorke ir Staliną ir mūsų diplomatus. 1952 m. Nr. 2 aprašė pasaulio lietuvius 1951 metais, 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas, pasaulio liet. spaudą apie Lietuvą 1952 sausį, į mėnulį dar per brangu ir lietuvius JAV kariuomenėje. 1952 m. Nr. 3 publikavo straipsnius apie santykius su Vokietija 1919 m. kovą, Šaulių sąj. įnašą nepriklausomybės kovose, pasitraukimą iš Klaipėdos 1939 m., 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., plk. Vaclovą Jonavičių, Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas ir legionieriaus V. Vrublevičiaus prisiminimus. 1952 m. Nr. 4 nagrinėjo 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., sovietų pulkininką Amerikoje ir Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas. 1952 m. Nr. 5 aprašė 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., pirmąsias Lietuvos laivų Velykas tremtyje, Juozą Ginkų ir didžiuosius lietuvius Darių ir Girėną. 1952 m. Nr. 6 publikavo straipsnius apie 1830-1831 metų sukilimą, Lietuvos vietinę rinktinę 1944 m., apie oro karą Korėjoje, plk. Vladą Rėklaitį ir įspūdžius pamačius bolševikus 1919 m. 1952 m. Nr. 7 nagrinėjo 1830-1831 metų sukilimą, Sov. sąj. sulaužytas sutartis su Lietuva, lietuvių kovą dėl laisvės anglų akimis, Thule - poliarinę JAV aviacijos bazę, Širvintų kautynių epizodą, aviacijos karą Korėjoje ir kautynes Liepijų pamiškėje. 1952 m. Nr. 8 aprašė 1830-1831 metų sukilimą, bolševizmą Lietuvos kariuomenėje, Dwight D. Eisenhowerį, Lietuvos vietinės rinktinės reikalu, mes gynėme tėvų žemę (1919 m.) ir kautynes Liepijų pamiškėje. 1952 m. Nr. 9 publikavo straipsnius apie 1830-1831 metų sukilimą, lėktuvą Starfire, Katyną ir Pravieniškes, Lietuvos vietinės rinktinės reikalu, Stasį Butkų, mes gynėme tėvų žemę (1919 m.) ir lietuvių karių gyvenimą 1952 m.
1953 m. Nr. 1 nagrinėjo gen. P. Plechavičiaus kalbą 1952 m., Klaipėdos krašto atgavimo sukaktį, kautynes Liepijų pamiškėje, plk. Joną Petruitį, jaun. psk. S. Kabalskį, Korėjos poligone pasidairius ir Amerikos bazes Anglijoje. 1953 m. Nr. 2 aprašė kovas už Nepriklausomybės aktą, 1830-1831 metų sukilimą, adm. plk. ltn. Kazimierą Stepulį, Juozą Benešiūną apie 1919 m. kovas, legionierius pagerbė gen. P. Plechavičių ir prezidentą Eisenhowerį vykdo pažadus. 1953 m. Nr. 3 publikavo straipsnius apie lietuvius kovoje už Prancūzijos laisvę, 1830-1831 metų sukilimą, vietoj Stalino nekrologo, apie aerofotografiją, lietuvius JAV kariuomenėje ir darbą "Karyje" nacių okup. metais. 1953 m. Nr. 4 nagrinėjo 1830-1831 metų sukilimą, lietuvius II PK audroje, Antaną Grušaitį, sovietų oro ir vandens pajėgas, svetimoj žemėj žuvo 19 Lietuvos karių, Lietuvą Jungtinėse Tautose ir JAV laivynas saugo Europą. 1953 m. Nr. 5 aprašė 1830-1831 metų sukilimą, lietuvių seimą Petrapilyje, Vladą Ivanauską, Antaną Matulaitį, Vasario 16-osios gimnazijos reikalu ir lietuvius JAV kariuomenėje. 1953 m. Nr. 6 publikavo straipsnius apie siaubo dienas ir naktys Žeimenos pakrantėse, Šaulių sąjungos sukaktį, Valentiną Tomkienę, priešo propagandą, lietuvius dėl JAV ir Lietuvos laisvės ir Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas. 1953 m. Nr. 7-8 nagrinėjo Dariaus ir Girėno žygio reikšmę, 1830-1831 metų sukilimą, Šaulių sąjungą prisimenant, lietuvių seimą Petrapilyje, plk. inž. Juozą Šimoliūną, inž. Juozą Sagevičių ir Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas. 1953 m. Nr. 9 aprašė Vytauto Didžiojo mūšį prie Vorkslos, 1830-1831 metų sukilimą, Šaulių sąjungą prisimenant, Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas ir lietuvius JAV kariuomenėje. 1953 m. Nr. 10 publikavo straipsnius apie Lietuvos laisvės kovų invalidus, kunigą Antaną Mackevičių, paskutinį aktą Pažeimenėje, Jono Noreikos - Trijų velnių istorijas ir lietuvius karius Korėjos kare. 1953 m. Nr. 11 nagrinėjo Šaulių sąjungą prisimenant, bombonešius virš Vilniaus, kunigas parklupdė rusų viršininką, lietuvio kario prisiminimus iš II PK, Korėjos karą ir lietuvius karius komunistų nelaisvėje. 1953 m. Nr. 12 aprašė K. Škirpos kalbą 1953 m., lietuvio kario prisiminimus iš II PK, Korėjos karą, Lietuvos laivų kapitonus ir lietuvius JAV kariuomenėje.
1954 m. Nr. 1 nagrinėjo prezidentą A. Smetoną prisimenant, 1923 sausio penkioliktąją, lemiamų sprendimų išvakarėse, kariūno atsiminimus, Panamos fronte nieko naujo, "Karių tiesa" / "Raudonarmietis" ir Adomą ir Ievą Balsius. 1954 m. Nr. 2 aprašė apie Lietuvos karo invalidus, Nepriklausomybės kovų aukas, plk. Jurgį Bobelį, karinę žvalgybą, karui pasiruošti universitetą Kanadoje, Jungtinių Tautų darbų apžvalgą ir savanorį Joną Barčių. 1954 m. Nr. 3 publikavo straipsnius apie kunigą Vladą Mironą, Veliuonos "respubliką", Vladą Putvį, Vokietijos apginklavimo klausimu, mano kelią į savanorius (J. Kiaunė) ir plk. Praną Kauną. 1954 m. Nr. 4 nagrinėjo spaudos atgavimo 50-metį, "Kariui" - 35, V. Putvinskis Putvys prisimena, mūsų protėvių pinigus, plk. Praną Kauną ir P. Kauno prisiminimus iš 1919 m. 1954 m. Nr. 5 aprašė S. Jakštas - Kruvinasis birželis, LK dalinius, jie vedė mus sušaudyti (1919 m.), Lietuvos nepriklausomybės pirmuosius žingsnius, LDK žlugimo dienas ir plk. ltn. dr. Antaną Petraitį. 1954 m. Nr. 6 publikavo straipsnius apie Dariaus ir Girėno idealą, LK dalinius, tautinių dalinių klausimu, prisiminimus iš Korėjos, Vincą Krėvę, Lietuvos Karo mokyklos I laidą ir Šaulių sąjungą ir Amerikos lietuvius. 1954 m. Nr. 7 nagrinėjo Amerikos lietuvių legioną, Dariaus ir Girėno tragediją prisiminus, Lietuvos Karo mokyklos I laidą, Rusijos karines pajėgas, greičiausią pasaulyje naikintuvą, Teofilių Kuklį ir ar galima nestoti į Amerikos kariuomenę. 1954 m. Nr. 8 aprašė vėliava mus vedė į Kretingą (1918 m.), Tolko stovyklą (1945 m.), Amerikos lietuvių šalpos fondą, ar kils karas dėl Formozos ir prisiminimus iš 1940 m. rugpjūčio. 1954 m. Nr. 9 publikavo straipsnius apie Lietuvos partizanus, kovas su bermontininkais, paliekame gimtąją žemę (1944 m.), Vladą Nagių Nagevičių, pirmąjį karo kapelioną, katastrofą Azijoje ir generolui T. Daukantui - 70. 1954 m. Nr. 10 nagrinėjo Prahos skerdynių sukaktį, kovą su Baltijos jūra, brig. gen. Nagių prisimenant, Vladą Požėlą ir prof. Kazį Sleževičių. 1954 m. Nr. 11 aprašė Tadą Kosciušką Amerikoje, lenkų partizanus Vilniuje, apie Vietinę rinktinę, P. Plechavičiaus kalbą ir prof. V. Biržiškai - 70.
1955 m. Nr. 1 nagrinėjo dr. Jurgį Sauerveiną - Girėną, karinius mokslus, iš rytų į vakarus (II PK), Kazimierą Semenavičių, kodėl rusai nedezertyruoja ir H. Sienkevičių - Kryžiuočius. 1955 m. Nr. 2 aprašė kariuomenės vaidmenį nepriklausomybei auštant, apie V. Nagiaus Nagevičiaus laidotuves, lietuvius karius vakariečių nelaisvėje, B.K. Balučiui - 75, H. Sienkevičių - Kryžiuočius, V. Kareivą - Draugystė ir plk. ltn. Leoną Valkūną. 1955 m. Nr. 3 publikavo straipsnius apie Amerikos lietuvių organizacijas, Joną Karolį Katkevičių, artileriją II PK metu, T. Papartį - Ekskursija į jūrą, H. Sienkevičių - Kryžiuočius, Tadą Kosciušką ir Abraomą Linkolną ir Šv. Kazimierą Lietuvos dailėje ir Algimantą Navikėną. 1955 m. Nr. 4 nagrinėjo Joną Karolį Katkevičių, artileriją II PK metu, Viktorą Rumbutį - savanorio sūnų, H. Sienkevičių - Kryžiuočius, Apolinarą Norvaišą, Vincą Čepliauską ir Roką Židžiūną. 1955 m. Nr. 5 aprašė V. Europą atominio karo atveju, LDK ir Maskvos pasiuntinybes XVI - XVII a., H. Sienkevičių - Kryžiuočius, Kriviečių kryžkelę, Raudonąją Kiniją ir Bertrand Russell apie karų priežastis. 1955 m. Nr. 6 publikavo straipsnius apie Kristijoną Donelaitį, V. Europą atominio karo atveju, Albrechtą Goštautą ir I-ąjį Lietuvos statutą, nuotykius Lietuvos - SSSR sieną nustatant, birželio 13 d. 1941 m. Raseiniuose, H. Sienkevičių - Kryžiuočius ir B. Vrublevičių - Kartą Indokinijoje. 1955 m. Nr. 7 nagrinėjo paskutinį R. Marcinkaus atviruką, dr. Kazį Grinių, Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę, karo laivas išgelbėjo žvejus (1929 m.), H. Sienkevičių - Kryžiuočius, J. Vaičeliūną - Tėvynės sargyboje ir sportą JAV kariuomenėje. 1955 m. Nr. 8 aprašė Lucko suvažiavimą, išdavikas gavo rykščių (1920 m.), Lietuvos kavaleriją senovėje, žmonių nuostolius karuose, H. Sienkevičių - Kryžiuočius ir pergalę be karžygio (ist. novelė). 1955 m. Nr. 9 publikavo straipsnius apie Lietuvos politinę kovą 1905 m., kardo vystymosi istoriją, kunigaikščio Kęstučio šeimą, 30 dienų lenkų tarpe, H. Sienkevičių - Kryžiuočius, maskolių invaziją ir Vilniaus apiplėšimą 1655 m. ir 10 metų tremties sportui. 1955 m. Nr. 10 nagrinėjo Lietuvos kariuomenę, K. Ostrogiškį ir Oršos mūšį 1514 m., apie 1905 m. revoliuciją, karo reiškinį gyvulių pasaulyje, H. Sienkevičių - Kryžiuočius, plk. Joną Kęsgailą ir Amerikos legioną. 1955 m. Nr. 11 aprašė apie Dr. Joną Šliūpą, pietines lietuvių kiltis ir jų žemes, lai dzivu bralu tauta!, Latvijos nepriklausomybės kovas, apie nepriklausomybės kovas ir E. Šulaitį - JAV kariuomenėje.
Taip pat skaitykite: Martyno Driuko gyvenimo istorija
1956 m. Nr. 1 nagrinėjo kunigaikštį Jonušą Radvilą, kpt. R. Marcinkaus mirtį, Vladą Andriukaitį - Andrių Varguolį, dr. P. Daužvardį ir V. Putvio mintys apie Šaulių sąjungą. 1956 m. Nr. 2 aprašė II-oji Karo mokyklos laidą, arklį - kario draugą, Jonušą Radvilą, sąmokslą prieš lietuviškas pavardes, V. Mingėla - Medinis dievas ir mjr. Juozas Barauskas. 1956 m. Nr. 3 publikavo straipsnius apie Lietuvos senąsias karines vėliavas Švedijoje, LK štabo II-o skyriaus paskutinės dienos, pirmasis oro paštas, šaltasis karas 1955 m., Emilija Putvienė ir prof. Vaclovas Biržiška. 1956 m. Nr. 4 nagrinėjo pamarėnai priklauso baltams, Lietuvos senąsias karines vėliavas Švedijoje, LK štabo II-o skyriaus paskutinės dienos, kavalerijos vaidmenį moderniame kare, Šaulių sąjungos atsikūrimas tremtyje, plk. Aleksą Šumskį ir mjr. Adolfą Mitalą. 1956 m. Nr. 5 aprašė Lietuvos sukilimą prieš maskolius 1794 m., Lietuvoje nesisekė bolševikų desantininkams, skraidanti raketinė patranka, nuo kada lietuviai gyvena prie Baltijos, Amerikos lietuvių sąskrydis Vašingtone ir savanoris kūrėjas Jonas Dabulevičius. 1956 m. Nr. 6 publikavo straipsnius apie Lietuvos sukilimą prieš maskolius 1794 m., belaisvio pasakojimą (II PK), prūsai už Vyslos, Šaulių sąjungos atsikūrimas tremtyje, lietuvių sporto šventė ir ltn. Jonas Brazdžionis.
Žurnalas leido suprasti, kokie svarbūs išeivijai buvo prisiminimai apie Lietuvą ir jos kariuomenę.
Martynas Brusokas žurnale "Karys"
Žurnalo „Karys“ 1952 m. Nr. 1 minimas mjr. Jurgis Brusokas. Tai leidžia manyti, kad Martynas Brusokas galėjo būti susijęs su šiuo žurnalu arba jo šeima turėjo ryšių su Lietuvos kariuomene.
Martynas Brusokas - pasaulio jaunimo galiūnų čempionas
Martynas Brusokas yra žinomas kaip pasaulio jaunimo (iki 23 metų) galiūnų čempionas. Prieš metus analogiškose pirmenybėse jis buvo antras. Tai rodo jo atkaklumą ir progresą sporte.
Brolių Lalų triumfas „Ultimate Strongman“ čempionate
Lietuviai Vytautas ir Marius Lalai triumfavo Didžiojoje Britanijoje vykusiame „Ultimate Strongman“ organizacijos pasaulio komandų galiūnų čempionate. „Barbarians“ komanda pasivadinę lietuviai surinko 35 taškus. Antrąją vietą užėmė JAV „Knights“ komanda (Martins Licis ir Trey'us Mitchellas) su 34 taškais. Trečias buvo britų „Bravehearts“ duetas - Philas Robertsas ir Tomas Stoltmanas (26,5 tšk.). Iš viso dalyvavo aštuonios poros.
Taip pat skaitykite: Martyno Vaidoto kūryba
V. Lalas pabrėžė, kad „Ultimate Strongman“ čempionatas buvo itin aukšto lygio. Varžybose dalyvavo ne tik pajėgūs amerikiečiai, bet ir pasaulio vicečempionas lenkas Mateuszas Kieliskowskis, į „Arnold Strongman Classic“ kelialapį iškovojęs estas Rauno Heinla, stiprus gruzinas Konstantinas Janašija.
Baltijos Galiūnų Čempionatas
Baltijos galiūnų čempiono titulas šiemet priklauso latviams. Radviliškyje vykusiame Baltijos galiūnų čempionate pirmą vietą iškovojo Latvijos sportininkas Janis Šleckus, surinkęs 37 taškus. Po įtemptos kovos vos pusantro taško nuo jo atsiliko prieš tai trissyk čempionu buvęs birštonietis Vidas Blekaitis.
Stipriausi Baltijos šalių vyrai suvažiavo į Radviliškį, kuriame vyko Baltijos galiūnų čempionatas. Jame varžėsi 8 stipriausi sportininkai.
Kiti svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės
Straipsnyje minimos ir kitos svarbios asmenybės bei įvykiai, susiję su Lietuvos istorija ir kultūra. Pavyzdžiui, minimi savanoriai, dalyvavę nepriklausomybės kovose, karo invalidai, kunigai, mokytojai ir kiti visuomenės veikėjai. Taip pat minimi sukilimai prieš maskolius, kovos su bermontininkais ir partizanų kova.
Architektūra ir kultūra
Straipsnyje užsimenama apie architektūrą ir jos svarbą. Pavyzdžiui, minima architekto Alfredo Brusoko projektuotas Mokslų akademijos priestatas, kuris šiuo metu yra rekonstruojamas. Taip pat minimi architektai Justinas Šeibokas ir Vytautas Čekanauskas.