Marijampolės vaikų globos namai - tai istorija, persmelkta meilės, rūpesčio ir iššūkių. Tai vieta, kurioje likimo nuskriausti vaikai randa užuovėją, šeimą ir galimybę kurti geresnę ateitį. Šiame straipsnyje panagrinėsime Marijampolės vaikų globos namų istoriją, pradedant nuo pirmųjų įstaigų ir baigiant šiandienos realijomis.
Pirmieji žingsniai: nuo prieglaudos iki šeimynos
Pirmieji vaikų globos namai Marijampolėje atsirado dar tarpukario Lietuvoje. Tai buvo prieglaudos, kuriose glaudėsi našlaičiai ir beglobiai vaikai. Sovietmečiu šios prieglaudos buvo pertvarkytos į valstybinius vaikų namus.
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje ėmė kurtis naujo tipo vaikų globos įstaigos. Viena pirmųjų - 1997 m. lapkričio 3 d. įsteigti Marijampolės vaiko tėviškės namai Avikiluose. Šios įstaigos steigėjas - labdaros ir paramos fondas „Vaiko tėviškės namai“.
Vaiko tėviškės namų įkūrėjas monsinjoras Vytautas Kazlauskas, grįžęs iš Italijos, norėjo beglobiams vaikams duoti tai, kas žmogui yra brangiausia ir ko jie, dar būdami vaikai, yra netekę - ne tik motiną, šeimą, namus, bet ir tėviškę, kurią jie galėtų pamilti ir į kurią visada galėtų sugrįžti. Kaip apie save sakė pats monsinjoras Vytautas Kazlauskas: „Kai kam atrodė, kad tai seno kunigo pamišėliškos kalbos“. Grįžęs iš Italijos, kur daugelį metų dirbo lietuviškų Vatikano radijo laidų vedėju, monsinjoras su seserimi padovanojo būsimiems „Marijampolės vaiko tėviškės namams“ Avikiluose esančią savo tėvų žemę bei senąją šeimos sodybą. Siekdamas įkurti tėvų globos netekusiems vaikams namus, kunigas kreipėsi pagalbos į žmones gyvenančius užsienyje ir Lietuvoje.
Globos namų vizija buvo sukurti šeimynų modelį, kuriame vaikai gyventų jaukiuose nameliuose po 8-9, jaustųsi reikalingi, mylimi ir saugūs. Prisimenant monsinjoro Vytauto Kazlausko žodžius, jis norėjo beglobiams vaikams duoti tai, kas žmogui yra brangiausia ir ko jie, dar būdami vaikai, yra netekę - ne tik motiną, šeimą, namus, bet ir tėviškę, kurią jie galėtų pamilti ir į kurią visada galėtų sugrįžti.
Taip pat skaitykite: Lopšeliai-darželiai Marijampolėje: tėvų nuomonės
Iššūkiai ir skandalai: sunki kasdienybė
Nepaisant gražios vizijos, Marijampolės vaikų globos namų istorija nebuvo be iššūkių ir skandalų. Pastaraisiais metais Avikilų globos namus vienas po kito krėtė keli skandalai, kaimelį išgarsinę labiau nei prieš tai sukaupta jo gyvavimo istorija.
Vienas skaudžiausių įvykių - paauglių seksualinis išnaudojimas. Buvo paskelbta, kad keli kaimelio paaugliai ne vieną kartą seksualiai išnaudojo septynerių metų globotinę. Įvykio tyrimas atskleidė ir kitų problemų: vaikų auklėjimą patikėdavo net ir teistoms moterims (už sukčiavimą buvo teista šeimynos, kurioje gyveno tvirkinta mažametė, "mamytė"). Tai buvo vienintelis atvejis, kai pavyko įsidarbinti teistai moteriai, nuslėpusiai savo praeitį. Toji "mamytė", sužinojus apie ją, tuoj pat buvo atleista iš darbo. "Mamyčių" ir "tetų" išsilavinimas, kompetencija, gyvenimo patirtis ir nugyventas "svoris" buvo ir tebėra nemaža globos įstaigos problema.
Kitas iššūkis - bėgimai iš globos namų. Kai kuriems vaikams pabėgti iš namų - dėmesio vertas nuotykis, netgi žygdarbis, gyvenimo būdas, trauka. Vėlgi prisiminkime, kokių šeimų atžalos pas mus gyvena. Argi mažai skelbiama atvejų, kai paaugliai bėga ir nuo tikrų savo tėvų, kurie net nėra asocialūs?
Šie skandalai atskleidė, kad globos namuose būtina spręsti personalo kompetencijos, vaikų priežiūros ir saugumo klausimus.
Pokyčiai ir pertvarkos: ieškant geriausio modelio
Po skandalų Marijampolės vaikų globos namuose prasidėjo pertvarkos. Nuo šių metų pradžios įstaigos dokumentacija perduota Vilkaviškio vyskupijai. Tai - ilgai brendusios reorganizacijos pradžia. Kaip tik šiuo metu toliau gyvename įvairiais pertvarkymo rūpesčiais. Galutinis rezultatas - kaimelis bus perduotas Vilkaviškio vyskupijai ir Marijampolės savivaldybei. Pastaroji mums padės ne tik materialiai - auklėjamasis darbas taip pat bus savivaldybės rūpestis. Toks perversmas įstaigoje buvo būtinas ir anksčiau, kai įgyta kaimelio gyvavimo patirtis atskleidė ne vieną rimtą trūkumą.
Taip pat skaitykite: Integracija Marijampolės globos namuose
Taip pat ėmė kurtis naujo tipo vaikų globos namai - bendruomeniniai. Marijampolės miesto centre atidaryti „Sonatos namai”, pasirengę laikinajai ir nuolatinei globai priimti tėvų globos netekusius vaikus. Šiuos bendruomeninius vaikų globos namus įkūrė socialinio pedagogo ir darbuotojo patirties turinti marijampolietė Sonata Daugirdienė. Įsteigusi viešąją įstaigą, išsinuomojusi iš vienuolyno tinkamas dviejų aukštų patalpas, moteris šiandien jau gali priimti iki dešimties vaikų. „Sonatos namų” patalpose prieš kurį laiką jau veikė bendruomeniniai vaikų globos namai kaip Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, kuriame S. Daugirdienei trejus metus teko dirbti.
Bendruomeninių vaikų globos namų tikslas - sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir palaikymą.
Šiandienos realijos: viltys ir iššūkiai
Šiandien Marijampolės vaikų globos namuose gyvena dešimtys vaikų, kuriems reikalinga meilė, rūpestis ir pagalba. Globos namų darbuotojai deda daug pastangų, kad vaikams būtų sudarytos sąlygos augti, tobulėti ir integruotis į visuomenę.
Tačiau iššūkių vis dar yra daug. Vaikams, patyrusiems traumas ir netektis, reikalinga kvalifikuota psichologinė pagalba. Taip pat svarbu užtikrinti, kad globos namuose dirbtų kompetentingi ir atsidavę darbuotojai.
Visuomenės požiūris į globos namų vaikus taip pat turi keistis. Pirmiausiai visuomenės akimis jie yra kitokie, tad kitaip į juos ir žiūrima. Deja, tas požiūris, varijuojantis nuo gailesčio iki atstūmimo, išties rodo mūsų visuomenės nesubrendimą.
Taip pat skaitykite: Nuo ištakų iki šiandienos: Marijampolės vaikų globos namai
Istorijos, kurios įkvepia
Nepaisant visų sunkumų, Marijampolės vaikų globos namų istorijoje yra daug istorijų, kurios įkvepia ir suteikia vilties. Tai istorijos apie vaikus, kurie, nepaisant sunkių išbandymų, sugebėjo pasiekti gyvenime sėkmę. Tai istorijos apie globos namų darbuotojus, kurie atiduoda savo širdis ir sielas, kad padėtų vaikams.
Viena tokių istorijų - Anos, kuri augo globos namuose, patyrė patyčias ir išnaudojimą, bet sugebėjo įveikti sunkumus ir tapti stipria ir savarankiška moterimi. Dabar Ana nori padėti kitiems vaikams, patyrusiems panašų likimą. Ana neslepia: jai pačiai susivokti padėjo vaikų socializacijos centras „Saulutė“, iš kurio grįžo kitu žmogumi. Jai atrodė, kad niekada nepavyks nustoti pjaustytis, bėgti iš vaikų namų. Tačiau, pasakoja ji, kai atrandi žmogų, kurį gerbi, pasitiki, gali atvirai kalbėtis, kuris tau padeda, pasijauti kažkam reikalingas, pradedi išgirsti kitus, taip pat gali padėti panašaus likimo žmonėms.
Tokios istorijos rodo, kad Marijampolės vaikų globos namai - tai ne tik vieta, kurioje glaudžiasi likimo nuskriausti vaikai, bet ir vieta, kurioje gimsta viltis ir kuriama geresnė ateitis.
Ateities vizija: šeima kiekvienam vaikui
Marijampolės vaikų globos namų ateitis priklauso nuo mūsų visų. Turime siekti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę augti šeimoje. Jei tai neįmanoma, turime užtikrinti, kad globos namuose vaikams būtų sudarytos sąlygos augti saugioje, mylinčioje ir palaikančioje aplinkoje.
Svarbu tobulinti vaikų globos sistemą, užtikrinti, kad globos namuose dirbtų kvalifikuoti darbuotojai, o visuomenė būtų tolerantiška ir supratinga globos namų vaikams.
Tik kartu galime sukurti tokią visuomenę, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi saugus, mylimas ir reikalingas.
tags: #marijampoles #vaiku #globos #namai #putinas