Žinote tą jausmą, kai galvoje sukasi padrikos mintys, kurioms trūksta vienintelės jungties, kad viskas susidėliotų į visumą? Taip man nutiko su istorija. Mokykloje istorija man buvo tik „iškaltas“ dalykas, skirtas pažymiui gauti, o vėliau - užmirštas. Tai buvo neišpainiojama datų, šalių ir vardų makalynė. Tačiau, kaip dažnai būna, sprendimą pasiūlė vaikai.
Istorijos suvokimo transformacija
Nagrinėjant įvairias laivų katastrofas su Liutauru, kilo mintis, kad reikia informaciją susisteminti. Iš pradžių atrodė, kad vaikai dar per maži „Amžių knygai“ (angl. Book of Centuries ar Timeline), kurią pildo namuose mokomi vaikai JAV ir kitose šalyse. Taip pat atrodė anksti „žaisti“ Laiko linijos kortelėmis. Tačiau Eglės dėka į rankas pakliuvo knyga „The Mystery of History“, kuri tapo trūkstama dėlionės dalimi, paverčiančia istoriją įdomia veikla, o ne padrikų faktų kratiniu.
Amžių knygos kūrimas
Pirmiausia pasigaminau „Amžių knygą“ iš ilgo ruloninio popieriaus, susilanksčiusio į „armoniką“ su medžiaga aptraukto kartono viršeliais. Padalinau ją į dvi dalis:
- Istorija iki Kristaus gimimo (5000 m. pr. Kr. - 1 m. po Kr.).
- Kiekviename puslapyje priklijavau datas, žyminčias laikmečius (kairėje - metus, dešinėje - amžių). Lapų kraštuose užbraižiau pusapskritimius, kurie nuspalvins tam tikra spalva, žyminčia laikmetį. Nugarėlę palikau reguliuojamą, surišamą juostelėmis, nes knyga su laiku storės.
Tai projektas, kurį galima tęsti 12 metų, todėl norėjau knygą padaryti malonią naudoti. Tačiau jei negalite pasidaryti tokios knygos, nesijaudinkite. Aš pasirinkau armoniką, nes patiko idėja, kad reikalui esant galima išskleisti tam tikrą arba visą laiko liniją (mano tome - apie 6 metrai) ir pasižiūrėti į platesnį kontekstą. Tai galima padaryti ir segant atskirus dvigubus lapus į segtuvą. Svarbu naudoti kokybišką, patvarų, ne mažiau nei 160 gsm storio popierių. Datų modelį nusižiūrėjau iš svetainės, kurioje patiko tai, kad vertikaliai lape yra išskaidyti skirtingi laikmečio aspektai: politika, išradimai, žmonės, religija ir menas.
Pradžia nuo Titaniko
Liutauras pasiūlė pradėti knygą nuo Titaniko! Piešėme Titaniką, kitus dominančius laivus ir klijavome juos ten, kur jiems ir priklausė būti. Taip pat įklijavome ir šeimos narių nuotraukas, kad matytųsi, kur gi toje laiko juostoje jie yra… ir kur mes - jų tėvai.
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
Mokymosi procesas su knyga "The Mystery of History"
Kai paruošiamasis darbas buvo atliktas, ėmėmės pirmosios pamokos iš knygos „The Mystery of History“. Knygą sudaro keturi tomai, išskaidyti į keturis semestrus ir 36 savaites. Medžiaga jau sukramtyta - tereikia perskaityti pamoką, atlikti rekomendacijas, pakalbėti apie tai siūlomu rakursu, reflektuoti ir judėti toliau. Taip per ketverius metus pereinama visa istorija. Tuomet knygos vėl imamos nuo pradžių, tik vyresniems vaikams yra rimtesnės tų pačių temų užduotys. Taip visas keturias knygas verta pereiti tris kartus, vyresnėse klasėse prisimenant, kas jau išmokta, ir papildant žinias naujomis, tam vaiko amžiui tinkamomis. Paskutiniajame tome susidursime su JAV, o ne Lietuvos istorija, bet tai galima išspręsti laikui bėgant. Juk susipažinti su JAV istorija irgi pravartu, o Lietuvos istoriją galima bus įterpti.
Kuo ši knyga ypatinga? Visų pirma tuo, kad joje į krūvą yra sudėti tiek bibliniai, tiek pasaulietiniai įvykiai. Viskas išdėliota chronologiškai, todėl lengva atrinkti, kas prie ko ir kaip tarpusavyje susiję. Taip pat prie kiekvienos temos yra užduotys, diferencijuotos pagal amžių. Taigi, imant pirmąją knygą, kai vaikui 6-eri metai, 10 ir 14, temos kartosis, bet skirsis siūlomos veiklos ir klausimai, kuriuos vaikas turėtų pagal savo amžių kelti ir į juos atsakyti. Aptikau tik vieną trūkumą kol kas. Joje pačių ankstyviausių metų skaičiavimas (~5000-3000 m. pr. Kr.) neatitinka populiaraus Dž. Ušerio „Pasaulio analų“ skaičiavimo. Kita vertus, tai galima paversti privalumu, ypač, jei vaikus norime išmokyti kritinio mąstymo.
Papildoma medžiaga ir pirmosios pamokos
Internete susiradau Laiko linijose naudojamas figūrėles-paveikslėlius, kuriuos galima vaikams duoti spalvinti ir patiems klijuoti į Amžių knygą. Taip pat atsisiunčiau ir rekomenduojamo vesti užrašų sąsiuvinio puslapius. Kad nebūtų labai liūdna, išsiverčiau 19 pirmų puslapių į lietuvių kalbą.
Apsiginklavus visa reikiama medžiaga, galėjome pradėti pirmąsias pamokas. Prasidėjo jos nuo popierinio pasaulio sutvėrimo kubo, kurį jau turėjau. Tiesiog išardėm savo kubelį ir turimus paveikslėlius priklijavom. Tada dar sykį skaitėme Pradžios knygą. Tik šį kartą su vaikais į visą šią temą pasižiūrėjome ne kaip į informaciją, kas kada buvo sutverta ir kaip, bet per istorinę, geografinę prizmę: kur ir kada tai vyko. Na, Edenas, Tigras, Eufratas - kaip ir buvo girdėta. Bet ar vaikai žemėlapyje gali parodyti, kur tas Edeno sodas buvo? O ar žino vaikai, kokia prieš Tvaną ir Pelego laikus buvo žemė?
Žemėlapio kūrimas
Ėmiausi dar vieno darbo - tuščio žemėlapio, ant kurio galėtume patys piešti ir klijuoti viską, ką norime. Pasiėmiau turimą mūsų žemėlapį, kalkinio popieriaus, juodą netepantį flomasteriuką ir po pusvalandžio darbo turėjau tai, ko man reikėjo. Dabar belieka pradėti jį „marginti“.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Gimimo istorijos kontekstas
Kalėdų istorija
Visi trys evangelistai nupasakoja tą pačią tradicinę Kalėdų istoriją. Anomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Toje apylinkėje nakvojo laukuose piemenys ir, pakaitomis budėdami, sergėjo savo bandą. Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjo vieni kitiems: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“. Jie nusiskubino ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta. Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.
Ortodoksų tradicija
Ortodoksų tradicijoje prie šio pasakojimo pridedamos dar kelios detalės. Tvartelis, kuriame gimė Jėzus, buvo įrengtas oloje, kaip buvo įprasta tų laikų artimiesiems rytams.
Gimimas Tavasis, o Kristau, mūsų Dieve / buvo pažinimo Šviesos užtekėjimas pasauliui. / Nes jojo metu garbintojai žvaigždžių / žvaigždės buvo išmokyti Tave garbinti, Teisumo Saulę, / ir Pažino Tave,/ Aušrą iš aukštybių.
Rytų išminčiai. Nors liaudyje juos vadina karaliais, Evangelija juos vadina išminčiais arba žyniais, graikiškai magoi (nuo šio žodžio - kilę „magas“, „magija“). Veikiau jie buvo ne karaliai, o tie pagonių dvasininkai, kurie turėjo galią skelbti karalių. Pasak tradicijos, šie magai buvo susiję su Babilonijos ir Persijos pagoniškomis kultūromis, kuriose itin svarbų vaidmenį užėmė astrologija. Ne veltui pas Kristų juos atvedė žvaigždė - jie, kaip sako šv. Grigalius Nazianzietis apie astrologus, buvo žvaigždžių vergai. Todėl troparas apgieda juos kaip žvaigždžių garbintojus, t.y. stabmeldžius, kuriuos paradoksaliai žvaigždė išmokė garbinti Teisumo Saulę, Tikrąjį, Gyvąjį Dievą. Teisumo Saule Jėzus taip pat pavadinamas polemizuojant su gruodžio 25 dieną švęstu pagonišku festivaliu - Sol Invictus (Nenugalimosios saulės iškilmė). Jėzus yra tikroji pasaulį nušvietusi Saulė. Taip pat jis pavadinamas "Aušra iš aukštybių" pgl. Lk 1,78.
Kūdikėlis vystykluose. Jėzaus vaizdavimas kaip bejėgio Kūdikėlio vystykluose pabrėžia paradoksą, kuriuo paremtas kondakas - "dėl mūsų gimė Mažas Kūdikėlis, - Amžinas Dievas." Kaip Esatį Viršijantis, t.y. Juozapas, gundomas šėtono. Izaijo knygoje buvo išpranašauta: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Iz 7,14). Juozapui buvo labai sunku patikėti, kad mergelė gali pagimdyti sūnų. Tuo labiau, kad ta mergelė, kurią jis turi prižiūrėti, kurią jis pažinojo kaip mes pažįstame savo šeimos narius. Ikonoje prie jo pavaizduotas šėtonas, senis su kailiu, be aureolės, kuris bando Juozapui įpiršti abejones.
Taip pat skaitykite: Gimimo Akimirkos Stebuklas
Gyvulėliai. Kol Adomas nebuvo nusidėjęs, visi gyvūnai jam pakluso, jį mylėjo, jo nebijojo. Po Adomo nuodėmės, gyvūnai tapo laukiniai. Gyvūnų ir žmogaus susitaikymą galime pamatyti tokių šventųjų, kaip šv. Serafimas Sarovietis, šv. Gerasimo Jordaniečio, šv. Siluano Atoniečio gyvenimuose. Bet tikrasis žmogaus ir Dievo, o tuo pačių žmonijos ir gyvulių Sutaikytojas buvo Jėzus.
Valandų knygos miniatiūros
Šv. Valandų knygos - Mažosios Švč. Mergelės Marijos valandos - jau ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu tapo neatskiriamos nuo vienuolynų gyvenimo. Čia sudėtos maldos buvo skirtos visiems liturginiams metams - adventui, gavėniai, eiliniam laikui, taip pat ir paros metui, pradedant Rytine ir baigiant Naktine liturgine valanda. Tad Valandų knygą galima būtų laikyti ir liturginiu kalendoriumi. Tekstus joje papildydavo miniatiūros, sujungtos į teminius ciklus, atskleidžiančius Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo istoriją. Vieną ar kitą šios istorijos pasakojimą papildydavo dažniausiai vienuolių skriptorių, vėlesniais šimtmečiais ir pasauliečių dailininkų, sukurta iliuminacija. Pagal tradiciją advento ir Kalėdų laiko iliuminacijos perteikdavo pagrindines - Apreiškimo, Kūdikėlio gimimo ir Trijų Išminčių apsilankymo - scenas. Miniatiūras kuriančių meistrų sukauptos žinios apie spalvų pigmentus ir jų paruošimo būdus, auksavimo technika būdavo perduodama iš kartos į kartą. Valandų knygų miniatiūros pagal šalį arba miestą, kuriame būdavo perrašomi rankraščiai, rečiau siejant juos su dailininku ir data, priskiriamos skirtingoms iliuminavimo mokykloms. Prancūzijos gotikos miniatiūrose aptiktume vos pastebimų linijų, taip pat smulkiomis, bet ryškiomis detalėmis dekoruotą ornamentą, apjuosiantį atvaizdo sceną. Italijoje panašaus laikotarpio iliuminacijoms būdingos daugiaspalvės, iš įvairių figūrų sujungtos kompozicijos. Šiam „Magnificat“ numeriui parinkta iliustracija - Kūdikėlio Jėzaus gimimo scena, perteikta miniatiūroje iš Valandų knygos, sukurta Kalėdų laikui XV a. nežinomo flamandų skriptoriaus. Šiek tiek pridengta metaforiška kalba, ji primena ir kitus reikšmingus evangelinius įvykius, susijusius su Švč. Mergelės Marijos gyvenimo pasakojimu, ypač angelo apreiškimu. Miniatiūroje tarsi norėta įprasminti šviesą kaip atvaizdą ir simbolio pilnybę. Miniatiūros pirmajame plane pavaizduotas užgimęs Kūdikėlis Jėzus, tarsi apgaubtas Jo paties spindulių aureole ir spindinčiu nimbu. Šalia atsiklaupusi ir besimeldžianti Švč. Mergelė Marija ir pagarbiai stovintis šv. Juozapas, vienoje rankoje laikantis kepurę, kitoje - piligrimo lazdą. Kūdikėlio Jėzaus pašlovinimo momentą perteikia Švč. M. Marijos žodžiai: „Tebūna man, kaip tu pasakei.“ (Lk 1, 38) Viešpaties Jėzaus į žemę atneštą džiaugsmą atspindi atvaizdo kompozicija, persmelkta gilios mėlynos, begalinės dangaus atspalvių gamos. Kūdikėlio Jėzaus gimimą liudijantis pasakojimas gali būti išskleidžiamas ir iš dangaus sklindančios žvaigždės šviesos metafora, kurią miniatiūros meistras tikriausiai norėjo perteikti aukso spinduliais. Iš dangaus sklindantys spinduliai paliečia Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo pastogę Betliejuje, apšviečia jų veidus ir drabužius, Švč. M. Tamsiai mėlyna ir aukso spalva padeda įprasminti miniatiūros vaizdinius. Viduramžių mene šioms spalvoms būdavo suteikiamas antgamtiškas matmuo. Jo apibūdinimui naudotasi šviesumo samprata, pati šviesa laikyta pirmaprade tikrovės metafora. Manyta, kad spalvos atsiranda dėl žemiškojo kūno ir skaidraus, švytinčio kūno šviesos susidūrimo. Šviesa dažnai būdavo suprantama kaip atsiveriantis gėris. Kalėdų laiko miniatiūra atskleidžia dieviškumu spindintį Švč. Mergelės Marijos džiaugsmą Jėzumi, tapusiu žemiškosios kūrinijos džiaugsmu ir amžina garbe. Tamsiame erdvės ūke Švč. Mergelė Marija ir šv. Juozapas yra apgaubti Viešpaties Dievo malonės šviesos. Šalia jų nėra nei piemenėlių, nei trijų išminčių, atskubėjusių aplankyti Kūdikėlio. Šviesos spindulių intarpai, kaip besikeičiantis laikas, tekantys skirtingomis kryptimis, tarsi atšviesdami matinę tamsą, - lyg Kūdikėlio Jėzaus šlovinimo ženklai. Nakties tamsą atverianti šviesa ir tyloje užgirsti žodžiai primena Evangelijos pasakojimą.
Kalėdinis vaidinimas
Gruodžio 19 dieną Vilniaus r. Nemenčinės vaikų darželio ugdytiniai, mokytojai bei bendruomenės nariai surengė Kalėdinį vaidinimą apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Ryte vaidinimo stebėti kvietė mažieji artistai savo draugus - kitų grupių vaikus. Po vaidinimo pristatymo jie įteikė mažajam Jėzui savo dovanėles, kurias iš anksto buvo paruošę. O vakare į pasirodymą susirinko ugdytinių tėveliai, kad kartu su savo vaikais galėtų pajusti tikrąją Kalėdų dvasią, šventinio laukimo džiaugsmą, kartu pagiedoti Kalėdinių giesmių. Susitikimas tapo viena iš projekto „Kalėdinė garsų mozaika“ dalių. Vaikų darželyje svarbu, kad vaikas būtų ne stebėtojas, o aktyvus veiklų dalyvis, kad jo patirtiniai įspūdžiai lydėtų jį per visą gyvenimą. Vaidinimų repeticijos, vaidinimas scenoje kartu su savo mokytojais, buvusiais ugdytiniais vaikams tapo ir iššūkiu, ir tikra dovana. Ši patirtis vaikams tapo neįkainojamu šventiniu nuotykiu, o svečiams - magiška staigmena. Tinkamai paruošti kostiumai, dekoracijos, kruopščiai apgalvotas scenarijus leido ir mažiems, ir dideliems pasirodymo dalyviams pasinerti į užburiančios Kalėdinės istorijos vaizdus, išgyventi nepamirštamų emocijų. Integruojant žmonių vaidinimą su IKT technologijomis, Jėzaus gimimo istorija tapo išraiškingesne, patrauklesne ir labiau prieinama vaikams. Bendrystė, bendros veiklos didžiųjų metų švenčių laikotarpiu - labai svarbu. Stengdamiesi išlaikyti šią tradiciją, į vaidinimo paruošimą įtraukėme tėvelius, buvusius ugdytinius bei įstaigos socialinius partnerius. Pagalbos sulaukėme ne tik vaidinant, bet ir siuvant kostiumus, puošiant aplinką ir įrengiant prakartėlę. Darbo rezultatai nustebino ir pradžiugino visus. Vaikų darželio lauko scenoje radosi šventų Kalėdų simbolis - Prakartėlė. Sukurta ir papuošta lauko erdvė - svarbus Kalėdų šventės akcentas, kuris padės vaikams suprasti Kristaus gimimą, o suaugusiems - prisiminti tikrąją šv.
Neįprastos gimimo istorijos
Daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris, pirmasis pasaulyje besilaukiantis vyras, skirtingų spalvų dvyniai… Gimimas - tai stebuklas, bet kartais jis būna ypač neįprastas.
Surogatinė motinystė
Dauguma močiučių turi ypatingą ryšį su anūkais, tačiau Kristine Casey gali pasigirti ne tik tuo. Šios moters dukra ir žentas labai ilgai stengėsi susilaukti vaikų, bet jiems niekaip nepavykdavo. Todėl šeimai ryžosi padėti pati K. Casey. Būdama 61-erių, ji tapo dukros kūdikio surogatine motina. Tuo metu jau dešimt metų jai tęsėsi menopauzė, o paskutinis moters gimdymas buvo prieš 30 metų. Apskritai moterys, peržengusios keturiasdešimtmečio slenkstį, susilaukti palikuonio dirbtinio apvaisinimo būdu neturi daug galimybių.
Nėščias vyras
Nors, pažvelgus į Thomo Beatie atvejį, atrodo, kad viskas įmanoma. Iš tiesų šis vyras gimė moterimi Tracey, tačiau jautė, kad gyvena ne tokį gyvenimą, kokio trokšta. Atėjo pokyčių metas: jis pasišalino krūtis ir pradėjo leistis testosterono injekcijas, kurios turėjo pakeisti jo moterišką išvaizdą. Jau atrodantis kaip vyras T. Beatie vis dar liko su moteriškais reprodukciniais organais, todėl, pasinaudodamas donoro paslaugomis, jis pastojo ir išnešiojo tris vaikus. Pasaulį apskriejusios nėščio vyro nuotraukos sulaukė įvairiausių nuomonių ir prieštaringų vertinimų.
Skirtingų spalvų dvyniai
2001 m. juodaodžio Deano Durranto ir baltaodės Alison Spooner šeima, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, susilaukė dvynukių. Atrodytų, nieko čia keista. Tačiau mergytės buvo skirtingos odos spalvos: viena - juodaodė, kita - baltaodė, mėlynų akių ir raudonų plaukų. Specialistai teigia, kad taip atsitiko dėl to, jog jos išaugo iš dviejų skirtingų kiaušinėlių su unikalia genetine informacija. Toks įvykis pasaulyje pasitaiko labai retai. Vis dėlto, nors ir sakoma, kad žaibas į tą pačią vietą netrenkia du kartus, 2008 m. pora susilaukė dar vienų dvynių…
Vėlyva motinystė
Maria del Carmen Bousada de Lara visą savo gyvenimą mylėjo ir troško vaikų. Tačiau ji susilaukė jų tik būdama… 66-erių. Žinoma, po dirbtinio apvaisinimo. Gimę dvyniai, gaila, šiuo metu neturi mamos, nes moteris po kurio laiko mirė. Manoma, kad nuo vėžio. Mažyliais pasirūpinti nusprendė Marios šeima. Tačiau, kaip manoma, tai nėra pati seniausia mama pasaulyje. Štai Indijoje, taip pat po dirbtinio apvaisinimo, Omkari Panwar pagimdė dvynius. Kadangi ji neturi gimimo liudijimo, senolės amžius išlieka paslaptimi.
Mažiausia mama pasaulyje
Mažiausia pasaulio mamytė Stacey Herald pagrįstai gali būti vadinama Coliuke. O ji susilaukė jau trijų vaikų! Mažai moterytė tėra vos 71 cm ūgio. Priminsime, kad ką tik gimę kūdikiai vidutiniškai būna 50-53 cm ūgio. Be to, Stacey serga taip vadinamuoju trapių kaulų sindromu. Gydytojai labiausiai bijojo, kad kūdikis augdamas gali sutraiškyti moters vidaus organus ir stuburą. Tačiau mažiausia pasaulyje mama gali džiaugtis jau trečiąja atžala.
Didžiausias naujagimis
JaMichaelas Brownas gal nėra didžiausias pasaulio naujagimis, bet kad vienas sunkiausių - tai tikrai. Net 7,3 kg sveriantis kūdikis gigantas pasaulio šviesą išvydo 2011-aisiais Teksase. Na, jo tikrai nepavadinsi mažyliu. Kodėl jis gimė toks didelis? Tačiau šis berniukas, kaip teigiama, negali atimti sunkiausiojo titulo iš kito kūdikio. Remiantis Gineso rekordų knyga, 1879 m.
Aštuonetukas
Nors Nadya Suleman iš Kalifornijos ne vienintelė susilaukusi aštuonetuko ir trumpam tapusi įžymybe, tačiau ji bene labiausiai prieštaringai vertinama mama. Šokiruojantys interviu, plastinės operacijos, debiutas pornografiniame filme, finansinės bėdos, nesibaigiantys teismų procesai - visa tai ši moteris atvirai dėstė plačiam pasauliui. Žinoma, aštuonetuko moteris susilaukė naudodama vaisingumą skatinančias priemones ir dirbtinio apvaisinimo procedūras. Įdomu, ką ši mama papasakos dukrai, kai ši paklaus, kaip ji gimė?..
Kūdikis ant bėgių
Istorija pribloškianti! Veiksmas vyksta Indijoje, keliaujant traukiniu. Apie 12 valandą nakties moteris, kurios vardas Bhuri, nueina į tualetą ir… pagimdo! Baisiausia, kad mažylė nukrenta ant bėgių… ir lieka ten gulėti. 10 savaičių per anksti gimęs kūdikis svėrė vos 1,5 kilogramo. Neįtikėtina, kad moteriai puolus ieškoti pagalbos, ši mergytė, nors ir sušalusi, bet gyva ir sveika, buvo rasta ant tų pačių bėgių. Niekas nesitikėjo, kad kūdikis gali išgyventi, tačiau stebuklų gyvenime tikrai pasitaiko!
Daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris
Jeigu šeimą, turinčią tris vaikus, vadiname daugiavaike, tai kaip reikėtų pavadinti susilaukusią net 69? Sunku patikėti, kad XVII a. Rusijoje moteris net septynis kartus pagimdė trynukus, šešiolika kartų - dvynukus, o keturis kartus - ketvertukus. Pasak Gineso rekordų knygos, šie vaikai gimė 1725-1765 m., o iš viso moteris gimdė 27 kartus!
Subjektyvus gimimo aprašymas
Vasario aštuntoji… Pagaliau išaušo ši diena. Gydytoja mamytei sakė, kad šiandien aš turėčiau pagaliau palikti šiltą ir jaukų mamos pilvelį. Na ką gi, nenuvilsiu jų, būsiu punktuali. Ruošiamės nuo pat ankstyvo ryto: mama važiuoja į ligoninę. Gerai, kad jai dar nieko neskauda, o ir aš jaučiuosi visiškai rami. Žinau, kad viskas bus gerai - taip kužda mamytės širdelė. Vakaras, pagaliau mus perkėlė į gimdyklą. Ir vėl gydytoja bando pas mane prasibraut, šneka apie kažkokius 8 centimetrus… Ką ji daro?! Staiga dingsta tas šiltas vandenukas, globojęs mane ištisus mėnesius. Man jau nebepatinka, širdelė ėmė tankiau plakti…O ir mamai jau labai skauda… Kažkas mane stumia lįsti lauk, aš taip ir padaryčiau, bet niekaip nerandu kelio. Dar ta virkštelė triskart apsivijus mane lyg ir bando išlaikyti, nepaleisti… Daužausi į mamos kaulus ilgai, jau graudu daros, nes kelio vis nerandu… Gydytoja mamai sakė, kad aš neišlendu, nes esu labai didelė, todėl grasina pjauti mamos pilvelį… Netiesa! Nesu aš didelė ir tuoj rasiu kelią, kad tik mamos nepjautų… Pagaliau! Šviesa! Aš neverkiu, esu stipri… Svarbiausia, kad mama šalia, jaučiu jos kūno kvapą, šilumą, girdžiu tą patį širdies plakimą… Kokios didelės ir žalios jos akys! Tikiu, kad aš irgi tokias turėsiu… Man taip gera ir ramu gulėti ant jos krūtinės, nes jaučiu kaip stipriai mane ji myli… Tik ko tėtis toks išsigandęs, pasimetęs? Juk visi trys žinojome, kad ši diena ateis ir viskas bus gerai. Jeigu nebūtų moterų,visi pasaulio pinigai netektų prasmės… jezau, kaip grazu!! originalu!
Laiko skaičiavimas
Mes skaičiuojame metus prieš Kristaus gimimą (pr. Kr.) ir po Kristaus gimimo (po Kr.). Dar galima sakyti prieš mūsų erą (pr. m. e.) ir po mūsų eros (po m. e.). Įprasta, kad minėdami savo gimtadienį sakome, kiek metų mums jau yra suėję. Tačiau laiko juostoje žymėsime metus, kurie tuo metu eina. Jeigu tau dabar yra 11 metų, tai laiko juostoje rašyk, kad prasidėjo 12-ieji (dvyliktieji) metai. Taip skaičiuosime ir dešimtmečius (1-10), šimtmečius (1-100) ir t. Datos iki Kristaus / iki mūsų eros žymimos atbuline seka. 101 m. prieš mūsų erą buvo anksčiau negu 100 m. III a. prieš mūsų erą buvo anksčiau negu II a. Nuo 1 m. iki 10 m. yra vienas (pirmas) dešimtmetis, todėl ir 11 m. bei 20 m. yra 2 deš., 21 m. ir 30 m. yra 3 deš. ir t. Nuo 1 m. iki 100 m. yra vienas (pirmas) amžius, todėl ir 101 m. bei 200 m. yra II amžius, 201 m. ir 300 m. yra III amžius, ir t.
#