Gimdos kaklelis, jungiantis gimdos ertmę su makštimi, yra svarbus moters reprodukcinės sistemos organas. Jo būklė ir pokyčiai ciklo metu atspindi hormoninius svyravimus ir paruošia organizmą galimam nėštumui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime gimdos kaklelio pokyčius ovuliacijos metu, jų reikšmę vaisingumui ir kaip stebėti šiuos pokyčius.
Gimdos kaklelio vaidmuo ir jo pokyčiai ciklo metu
Gimdos kaklelis yra „durys“ į gimdą, kurioje auga ir vystosi apvaisintas kiaušinėlis. Jis yra dinamiškas organas, kurio būklė kinta priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės. Norint gerai pažinti savo kūną ir vaisingumą, svarbu suprasti šiuos pokyčius.
Moters hormoninė sistema skiriasi nuo vyro. Vyrams būdingas paros hormonų ciklas, o moterims - maždaug 28 dienų ciklas su 4 fazėmis, kurių metu keičiasi nuotaika, energijos lygis, produktyvumas, fiziniai bei emociniai poreikiai. Gimdos kaklelis taip pat patiria pokyčius skirtingose ciklo fazėse.
Gimdos kaklelio stebėjimas: kaip ir ką vertinti
Gimdos kaklelio stebėjimas yra vienas iš būdų stebėti savo vaisingumą ir ovuliaciją. Stebėjimą reikėtų pradėti pasibaigus mėnesinių kraujavimui, ištuštinus šlapimo pūslę.
Kaip stebėti? Gimdos kaklelis „stebimas“ jį apčiuopiant. Tam reikia įkišti į makštį pirštą (lyg įstumiant tamponą, bet šiek tiek giliau). Galima tai daryti ir dviem pirštais. Gimdos kaklelio apžiūrą galima daryti įvairiose pozose: stovint, pastačius vieną koją ant kėdės ar klozeto krašto, sėdint ant klozeto, atsitūpus. Svarbu stebėti visada toje pačioje pozoje, nes skirtingose pozose pojūčiai gali būti skirtingi.
Taip pat skaitykite: Po gimdymo makšties atsigavimas
Ką vertinti? Vertinti reikėtų tris dalykus:
- Ar gimdos kaklelis yra aukštai/žemai;
- Ar gimdos kaklelis yra kietas/minkštas;
- Ar gimdos kaklelis yra uždaras/atsivėręs.
Kaip vertinti? Gimdos kaklelį vertinate tik jį apčiuopdama, vertinimų atskaitos taškas yra jūsų pačių pajautimas, todėl reikės bent poros ciklų, kol galėsite pati sau apibrėžti, kada gimdos kaklelis yra žemai, o kada aukštai, kada yra minkštas, kada kietas.
Sunkiausia yra įvertinti, ar gimdos kaklelis yra atsivėręs, ar užsivėręs. Jei kaklelis yra atviras, jo centre jausite duobutę - užsivėrusiame ją pajusti praktiškai neįmanoma. Tiesa, jei moteris yra gimdžiusi, kaklelis viso ciklo metu atrodys bent šiek tiek atviras. Tokiu atveju jį reikia vertinti santykinai.
Gimdos kaklelio pokyčiai skirtingose ciklo fazėse
Menstruacinis ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmos kraujavimo dienos ir baigiasi dieną prieš kitas menstruacijas. Ciklą valdo sudėtinga hormonų sistema, kurioje dalyvauja pagumburis ir hipofizė (galvos smegenyse), išskiriantys hormonus, tokius kaip folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH), kurie stimuliuoja kiaušides.
Ciklas skirstomas į tris pagrindines fazes: folikulinę (iki ovuliacijos), ovuliacinę (ovuliacija) ir liuteininę (po ovuliacijos).
Taip pat skaitykite: Nėštumo požymiai
Folikulinė fazė
Folikulinė fazė prasideda pirmąją mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 10-17 dienų. Šioje fazėje dėl sumažėjusio hormonų lygio, vidinis gimdos gleivinės sluoksnis (endometriumas) atsidalija ir pasišalina su krauju. Tai trunka vidutiniškai 3-7 dienas.
Po mėnesinių gimdos kaklelis būna nusileidęs, kietas ir uždaras. Gaminasi tirštos gleivės, sudarančios apsauginį kamštį.
Ovuliacinė fazė
Ovuliacinė fazė prasideda staigaus LH kiekio padidėjimo ir trunka apie 24-36 valandas. Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš dominuojančio folikulo kiaušidėje - tai ir yra ovuliacija. Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir pradeda lėtą kelionę link gimdos. Kiaušinėlis išlieka gyvybingas ir gali būti apvaisintas maždaug 12-24 valandas po ovuliacijos.
Prieš pat ovuliaciją ir jos metu gimdos kaklelis šiek tiek pakyla, suminkštėja ir prasiveria. Ovuliacijos metu gimdos kaklelis pakyla į savo aukščiausią padėtį ir jaučiasi minkštas, šlapias, slidus bei atviras.
Ar girdėjote apie „vyzdžio“ fenomeną? Ovuliacijos metu gimdos kaklelio anga - ovali, plati, o gleivės skaidrios, blizgančios, tad vaizdas primena akies vyzdį. Gimdos kaklelio išskyrų pagausėja, jos gali būti skaidrios ir tąsios - primena termiškai neapdoroto kiaušinio baltymą. Tai vaisingiausias menstruacinio ciklo laikas. Kartu nereikia pamiršti, jei neplanuojate nėštumo, kad spermatozoidai gali išlikti gyvybingi maždaug 5 paras, tad galima pastoti turėjus nesaugių lytinių santykių iki ovuliacijos likus 5 dienoms. Jei moteris pastoja, gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštas, tačiau anga lieka užsivėrusi.
Taip pat skaitykite: Ar natūralus gimdymas yra saugus?
Liuteininė fazė
Liuteininė fazė prasideda iškart po ovuliacijos ir trunka maždaug 12-16 dienų. Plyšęs folikulas kiaušidėje virsta geltonkūniu (lot. corpus luteum). Geltonkūnis pradeda gaminti didelius kiekius progesterono ir šiek tiek estrogenų. Progesteronas galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį - ji tampa stora, puri, joje gausu kraujagyslių ir maisto medžiagų.
Po ovuliacijos gimdos kaklelis patiria keletą svarbių pokyčių, kurie yra susiję su hormonų svyravimais ir gimdos pasiruošimu galimam nėštumui:
- Padėtis: Gimdos kaklelis nusileidžia žemiau į makštį.
- Konsistencija: Gimdos kaklelis tampa kietesnis.
- Atvirumas: Gimdos kaklelis užsidaro.
- Gleivės: Gleivės tampa tirštos ir nepralaidžios, sudarydamos barjerą spermatozoidams.
Šie pokyčiai yra skirti apsaugoti gimdą ir sukurti nepalankią aplinką spermatozoidams, jei nėštumas neįvyko. Jei kiaušinėlis buvo apvaisintas ir sėkmingai įsitvirtino gimdos gleivinėje, pradeda gamintis hormonas hCG. Šis hormonas palaiko geltonkūnio funkciją, todėl progesterono gamyba tęsiasi, gimdos gleivinė nepasišalina, ir mėnesinės neprasideda. Jei apvaisinimas ar implantacija neįvyko, maždaug 10-14 dieną po ovuliacijos geltonkūnis pradeda nykti. Staigiai sumažėjus progesterono ir estrogenų kiekiui, gimdos gleivinė nebegali išsilaikyti, ji pradeda irti ir atsidalinti - prasideda mėnesinės, žyminčios naujo ciklo pradžią. Neapvaisintas kiaušinėlis pasišalina kartu su krauju.
Gimdos kaklelis vėl nusileidžia, užsidaro, sukietėja, o gleivės tampa tirštos ir nepralaidžios.
Hormonų įtaka gimdos kaklelio pokyčiams
Gimdos kaklelio pokyčius po ovuliacijos lemia hormonai, ypač progesteronas. Geltonkūnis, susiformavęs po ovuliacijos, gamina didelius kiekius progesterono, kuris veikia gimdos kaklelį, todėl jis tampa kietesnis, užsidaro ir gamina tirštas gleives. Jei nėštumas neįvyksta, geltonkūnis nustoja gaminti progesteroną, todėl gimdos kaklelis vėl pradeda ruoštis mėnesinėms.
Gimdos kaklelio reikšmė vaisingumui
Gimdos kaklelis atlieka svarbų vaidmenį vaisingumui. Ovuliacijos metu gimdos kaklelis pakyla, suminkštėja ir gamina vaisingas gleives, kurios palengvina spermatozoidų kelionę į gimdą. Po ovuliacijos gimdos kaklelis užsidaro ir tampa nepralaidus, kad apsaugotų gimdą ir besivystantį embrioną, jei įvyko apvaisinimas.
Gimdos kaklelio tikrinimas kartu su bazinės kūno temperatūros matavimu, makšties išskyrų pokyčių stebėjimu, ovuliacijos testais gali būti naudingas būdas vaisingumo ir ovuliacijos stebėjimui tiek norint pastoti, tiek saugantis nuo nėštumo.
Kiti pagalbiniai vaisingumo požymiai
Konsultavo gydytoja akušerė ginekologė prof. med. m. dr. Kristina Jarienė. Pagalbiniai vaisingumo požymiai nėra būdingi visoms moterims, be to, gan subjektyvūs. Net tos pačios moters skirtingų ciklų metu galimi skirtingi ar nevienodo stiprumo pojūčiai. Jie neparodo vaisingosios fazės ribų, tačiau gali būti naudingi vertinant pagrindinius požymius. Naudojant NŠP tikslinga stebėjimų lentelėse žymėti tiek pagrindinius, tiek pagalbinius vaisingumo požymius (bendras savęs stebėjimas).
Dažniausiai pasitaikantys pagalbiniai vaisingumo požymiai:
- Ciklo vidurio skausmas: Kai kurios moterys vaisingosios fazės metu kairėje, dešinėje (dažniau) ar tiesiog apatinėje pilvo dalyje jaučia skausmą, kuris gali plisti į nugarą, kojas, dubens dugno sritį. Jis trunka nuo kelių minučių iki kelių dienų, yra spaudžiantis, maudžiantis arba aštriai duriantis, gali būti nuo vos juntamo iki itin stipraus (primenančio apendicitą), gali atsirasti ar suintensyvėti lytinių santykių metu. Kartais ciklo vidurio skausmą lydi virškinimo sutrikimai ar padažnėjęs šlapinimasis.
- Lytinio potraukio (libido) pasikeitimas: Vaisingosios fazės metu padidėjęs estrogenų kiekis sustiprina moters libido. Be to, lytinių hormonų kiekio svyravimas veikia ir sutuoktinio lytinį potraukį - hormonai skatina feromonų (natūralių organizmo medžiagų, turinčių įtakos kitos lyties asmens lytiniam potraukiui) išsiskyrimą.
- Padidėjęs krūtų jautrumas: Padidėjusį krūtų jautrumą, tempimo jausmą krūtyse ar net skausmingumą sąlygoja didelė estrogenų arba progesterono koncentracija kraujyje.
- Tepimas kraujingomis išskyromis iš makšties ne mėnesinių metu gali atsirasti dėl staigaus estrogenų kiekio sumažėjimo ar atvirkščiai - pakilimo ciklo viduryje.
- Lytinių organų paburkimas, kirkšnies limfmazgio padidėjimas: Išrorinių lytinių organų paburkimas atsiranda artinantis ovuliacijai. Moteris gali jausti pilnumą, minkštumą, pabrinkimą. Kai kurioms moterims būdingas tos pusės, kur vyksta ovuliacija, kirkšnies limfmazgio padidėjimas.
- Kiti požymiai: Galimas apetito padidėjimas, ypač noras valgyti saldžiai, arba apetito sumažėjimas, bloga nuotaika, energijos antplūdis ovuliacijos metu, nuovargis, sumažėjusi energija, sustiprėję regos, uoslės, skonio, lytėjimo jutimai ovuliacijos metu, mieguistumas arba nemiga, dėmesio, koncentracijos sutrikimai, dažnas šlapinimasis, migreninis galvos skausmas, veido ir galvos odos pokyčiai, galūnių edema, svorio svyravimai dėl skysčių kaupimosi, žarnyno veiklos sutrikimai.
Svarbu pažymėti, kad pagalbiniai vaisingumo požymiai nėra būdingi visoms moterims, be to, gan subjektyvūs. Net tos pačios moters skirtingų ciklų metu galimi skirtingi ar nevienodo stiprumo pojūčiai. Jie neparodo vaisingosios fazės ribų, tačiau gali būti naudingi vertinant pagrindinius požymius.
Gimdos kaklelio ligų prevencija ir diagnostika
Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą. Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, kurią galima sumažinti naudojant barjerinę kontracepciją, pavyzdžiui, prezervatyvus. Svarbus profilaktikos žingsnis yra vakcinacija nuo ŽPV. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai. Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių.
Gimdos kaklelio vėžio simptomai dažnai pasireiškia tik vėlesnėse stadijose, todėl reguliarūs tyrimai yra labai svarbūs ankstyvai diagnostikai. Pagrindiniai simptomai, kuriuos gali pastebėti moteris, yra neįprastas kraujavimas iš makšties, kuris gali pasireikšti tarp menstruacijų, po lytinių santykių arba menopauzės metu. Kiti galimi simptomai apima nemalonius pojūčius dubens srityje - nuolatinį arba pertrūkstantį skausmą. Be to, gali atsirasti gausesnės arba dvokiančios makšties išskyros, kurios gali būti su kraujo pėdsakais. Kartais simptomai gali pasireikšti kaip skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu. Jei pastebite bet kurį iš šių simptomų, svarbu kreiptis į gydytoją.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika remiasi keliais nuosekliais tyrimais, padedančiais nustatyti, ar yra vėžinių ar ikivėžinių ląstelių pakitimų. Pagrindiniai diagnostikos metodai - dubens apčiuopa ir PAP testas, kurie leidžia aptikti gimdos kaklelio pakitimus ar infekciją. Vienas iš tokių tyrimų - kolposkopija, kurios metu gimdos kaklelis apžiūrimas padidintu vaizdu, naudojant specialų prietaisą - kolposkopą. Prieš pradedant apžiūrą, gimdos kaklelis apdorojamas acto tirpalu, padedančiu išryškinti pakitusias ląsteles. Šilerio testas, kai gimdos kaklelis patepamas jodo tirpalu, taip pat padeda diferencijuoti sveikas ląsteles nuo pakitusiųjų, kurios praranda rudą spalvą ir tampa baltos ar geltonos. Endocervikalinis kiuretažas atliekamas tuomet, kai būtina ištirti ir gimdos kaklelio kanalo audinius, kurių kolposkopija neparodo. Jei reikia gilesnės analizės, atliekama kūginė biopsija (konizacija), paimant didesnį audinio mėginį.
Gimdos kaklelio vėžio stadijos yra svarbios norint suprasti, kaip vėžys išplito organizme. Gimdos kaklelio vėžio gydymas paprastai apima chirurginį gydymą ir spindulinę terapiją. Šiuos gydymo metodus taiko ginekologas onkologas ir onkologas radioterapeutas, kurie bendradarbiauja ir kartu sprendžia, koks gydymo planas būtų tinkamiausias kiekvienai pacientei.
tags: #makstis #ovuliacijos #metu