Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi būti itin atidi savo sveikatai. Kartais nėštumo metu prireikia atlikti įvairius medicininius tyrimus, tarp kurių gali būti ir vidaus organus apžiūrėti padedantis tyrimas - magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Natūralu, kad kyla klausimų dėl šio tyrimo saugumo ir galimo poveikio vaisiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime MRT tyrimo ypatumus nėštumo metu, jo privalumus ir trūkumus, pasiruošimą tyrimui bei alternatyvius diagnostikos metodus.
Kas yra magnetinio rezonanso tomografija (MRT)?
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - vienas iš naujausių, pažangiausių ir saugiausių tyrimo metodų šiuolaikinėje medicinoje. MRT metu naudojamas stiprus magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, kurių pagalba išgaunamas detalus vidaus organų ir minkštųjų audinių vaizdas. Šis tyrimas neturi kenksmingo jonizuojančios spinduliuotės (radiacijos) poveikio žmogaus organizmui.
MRT pritaikyta atlikti galvos smegenų, stuburo, sąnarių, blauzdos, čiurnos, dubens, urogenitalinės sistemos, krūtų, pilvo organų ir kt. tyrimus.
MRT privalumai, palyginti su kitais diagnostikos metodais
MRT tyrimas pasižymi pranašumu prieš kitus metodus, nes jo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, o ne jonizuojančioji spinduliuotė, kuri gali būti kenksminga nėštumo metu. Lyginant su kompiuterine tomografija (KT), MRT yra saugesnis pasirinkimas, ypač kai reikia detalaus vaisiaus ar motinos vidaus organų vaizdo. Be to, magnetinio rezonanso tomografija leidžia tiksliai įvertinti minkštųjų audinių būklę, kas itin svarbu tam tikrų vaisiaus ir motinos patologijų diagnostikai.
Kada MRT tyrimas būtinas nėščiosioms?
MRT tyrimas nėštumo metu gali būti reikalingas, kai reikia detaliai ištirti vaisiaus ar motinos organų būklę. Pavyzdžiui, šis tyrimas rekomenduojamas įtariant vaisiaus smegenų vystymosi sutrikimus ar esant įtarimui dėl vaisiaus stuburo problemų. MRT taip pat gali būti skiriamas nėščiajai, kai ultragarsinis tyrimas neleidžia gauti reikiamos informacijos apie tam tikras sveikatos būkles.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
MRT vaisiaus tyrimas yra papildoma diagnostikos priemonė, kurią rekomenduojama taikyti prieš tai būtinai atlikus ultragarso tyrimą ir jo metu radus pakitimų, sklaidos defektų. Magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas 19-22 nėštumo savaitę, kai vaisius jau pakankamai didelis, kad būtų galima pastebėti sveikatos sutrikimus.
Pasak specialistų, galimybė nemokamai pasitikrinti leis efektyviau išnaudoti magnetinio rezonanso tyrimų privalumus ir prisidės prie geresnės tūkstančių nėščiųjų sveikatos priežiūros Lietuvoje, nes šalyje iki šiol plačiausiai naudojamo ultragarso tyrimo rezultatų ne visuomet pakanka.
Magnetinio rezonanso tyrimas yra ypač naudingas, kai kyla bent menkiausios abejonės dėl galimų vaisiaus būklės sutrikimų, svarstoma operacijos galimybė ar numatomas itin komplikuotas gimdymas.
Ar MRT tyrimas saugus nėštumo metu?
Autoritetingos organizacijos, pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas bei Amerikos radiologijos koledžas, pateikia duomenis, jog nėščioms moterims MRT gali būti atliekama bet kurį nėštumo trimestrą. Tačiau svarbu atsižvelgti į keletą niuansų:
- Kontrastinė medžiaga. MRT tyrimas atliekamas su kontrastine medžiaga arba be jos. Kontrastinė medžiaga kartais pagerina MRT vaizdus, tačiau nėštumo metu ji dažniausiai nenaudojama dėl galimo poveikio vaisiui.
- Triukšmas. MRT aparatas skleidžia gana stiprų garsą, tad tyrėjai taip pat aiškinosi, ar MRT gali turėti įtakos vaisiaus klausai. Aiškinantis, ar MRT gali padidinti kitų nėštumo komplikacijų ir problemų, pavyzdžiui, priešlaikinio gimdymo, tikimybę, taip pat dar šiek tiek trūksta papildomų tyrimų.
Nemaža dalis nėštumų nutrūksta ir baigiasi persileidimu. Kiekvieno nėštumo metu išlieka apsigimimų rizika. Ji siekia maždaug 3-5 proc. Viename tyrime buvo tirta daugiau nei 1700 nėščiųjų. Visoms joms pirmąjį nėštumo trimestrą buvo atliktas MRT tyrimas.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo klaidos
Kaip pasiruošti MRT tyrimui?
Tyrimo atlikimo kokybei daug įtakos turi paciento pasiruošimas diagnostiniam tyrimui. Jei pacientas bus nepakankamai ar netinkamai pasiruošęs tyrimui, tyrimas gali būti nukeltas vėlesniam laikui, nes nepavyks jo atlikti tinkamai. Jei nenurodyta kitaip, galite valgyti ir gerti bei įprastai vartoti bet kokius reguliarius vaistus. Prieš tyrimą Jūsų tiesiog paprašys užpildyti specialų klausimyną, norint išsiaiškinti, ar nėra jokių kontraindikacijų tyrimui atlikti.
Pasiruošimo instrukcijos šiems magnetinio rezonanso tomografijos tyrimams:
- KAKLO MINKŠTŲJŲ AUDINIŲ / STUBURO / KRŪTINĖS LĄSTOS: Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą.
- GALVOS SMEGENŲ / GALVOS HIPOFIZĖS / GALVOS VIDINĖS AUSIES: Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą; Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių.
- GALVOS AKIDUOBIŲ: Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą; Tyrimo dieną nenaudokite makiažo ir stipraus veikimo plaukų modeliavimo priemonių; Jei esate su priaugintomis blakstienomis, informuojame, kad jos gali pakenkti tyrimo kokybei, todėl, jei turite galimybę, rekomenduojame jas prieš tyrimą pašalinti.
- KRŪTŲ: Rekomenduojame tyrimui registruotis 2 ciklo savaitę; Nevalgykite bent 2 val. prieš tyrimą; Jei vartojate hormonus (gydymas, kontraceptikai, spiralė), informuojame, kad tyrimas gali būti neinformatyvus.
- TULŽIES, KASOS, KEPENŲ LATAKŲ MRCP: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą.
- PILVO ORGANŲ: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą; Nesišlapinkite bent 1 val. prieš tyrimą.
- PROSTATOS: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą; Iš vakaro ir kelias val. prieš tyrimą pasinaudokite mikroklizma (rekomenduos vaistinėje); Jei turite, atsineškite PSA tyrimo rezultatus.
- DUBENS: Nevalgykite bent 4 val. prieš tyrimą; Nesišlapinkite bent 1-2 val. prieš tyrimą (2 val. ir daugiau, jei bus tiriama šlapimo pūslė).
- RECTUM (TIESIOSIOS ŽARNOS): Nevalgykite kieto ir sunkiai virškinamo maisto 24 val. iki tyrimo; Pasinaudokite mikroklizma iš vakaro arba kelias val. prieš tyrimą (rekomenduos vaistinėje).
- PLAŠTAKOS / PĖDOS: Pasirūpinkite, kad tyrimo dieną nagai nebūtų padengti geliniu nagų laku ar geliu.
- VISO KŪNO: Nevalgykite bent 4-6 val. prieš tyrimą.
Prieš atliekant tyrimą, medicinos specialistas Jums atliks kreatinino kontrolę inkstų funkcijai įvertinti iš kapiliarinio kraujo. Paslaugos kaina nurodoma įstaigos kainoraštyje.
Jei turite ankstesnių tyrimų, atliktų ne Affidea padaliniuose, vaizdus skaitmeninėje laikmenoje, atsineškite juos, atvykdami į tyrimą.
Kaip vyksta MRT tyrimas?
Tyrimu siekiama įvertinti tiriamo organo (-ų) pakitimus, patvirtinti ar paneigti gydančio gydytojo įtariamą diagnozę.
Taip pat skaitykite: Nelaiko galvos 3 mėnesių kūdikis: priežastys ir sprendimai
Tyrimo metu paciento kūną veria dirbtinis magnetinis laukas ir radijo bangos, o speciali įranga fiksuoja tiriamosios srities vaizdus. Tyrimo metu visai nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė, taip pat netaikoma anestezija.
Kiekvieną kartą atvykus radiologiniam tyrimui technologas įvertina, ar paciento rūbai yra saugūs atlikti tyrimą. Tyrimo metu visoje patalpoje veikia stiprus magnetinis laukas, tad drabužiuose esančios metalinės detalės, blizgūs paviršiai gali sukelti artefaktus, ar odos nudegimus. Vienkartiniai medicininiai drabužiai radiologiniam tyrimui nėra privalomi, tačiau siekiant užtikrinti tyrimo kokybę, paciento saugumą, patogumą bei higieną, tyrimo metu rekomenduojame dėvėti vienkartinius medicininius rūbus. Vienkartiniai medicininiai rūbai nėra kompensuojami PSDF biudžeto lėšomis.
Tyrimo metu pacientas turi gulėti ir nejudėti, jis yra nuolat stebimas įstaigos darbuotojo. Tyrimo trukmė paprastai neviršija 60 minučių.
Pacientas, būdamas įstaigoje (prieš tyrimą, tyrimo metu ir po jo), privalo vykdyti visus įstaigos darbuotojo nurodymus.
Šalutinis tyrimo poveikis žmogaus organizmui nenustatytas, tačiau pastebėta, kad tyrimo metu gali iki 1 laipsnio pakilti kūno temperatūra (retais atvejais - paciento perkaitinimas, lokalūs nudegimai ar pan.). Tyrimo metu gali nežymiai padidėti kraujospūdis, svaigti galva, pykinti, atsirasti metalo skonis burnoje, nuovargis, padidėti prakaitavimas.
Tyrimai taip pat neatliekami pacientams, turintiems nemedicininės paskirties metalinių svetimkūnių (kulka, metalinė skeveldra ir pan.) įvairiose kūno vietose, jei nėra duomenų apie tokių svetimkūnių suderinamumą su tyrimu. Esant šioms kontraindikacijoms tyrimą atlikti yra itin pavojinga paciento sveikatai ir gyvybei.
Po tyrimo atlikimo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka parengiamas tyrimo atsakymas.
Informacija apie kontrastinę medžiagą
Tiriant tam tikras kūno sritis, ypač vidaus organus, naudotina kontrastinė medžiaga. Kontrastinė medžiaga reikalinga tam, kad tyrimas būtų išsamesnis ir tikslesnis, pvz., geriau būtų matoma tiriamoji sritis (organai, kraujagyslės, jų pakitimai ir pan.).
Kontrastinės medžiagos suleidimo procedūra atliekama laikantis aseptikos bei antiseptikos reikalavimų, dūrio vieta dezinfekuojama. Kontrastinės medžiagos suleidimo vietoje gali būti jaučiamas skausmas, trumpalaikis patinimas ar spaudimas, pakraujavimas į poodinius audinius, odos pigmentacijos pakitimai.
Kontrastinė medžiaga leidžiama į veną. Tyrimo metu ji gali būti suleista net ir tuo atveju, jeigu prieš tyrimą tokia galimybė buvo mažai tikėtina, pvz., tyrimo metu gaunami vaizdai yra neišsamūs, netikslūs, neryškūs ir pan. Dėl kontrastinės medžiagos suleidimo sprendžia tyrimą atliekančios įstaigos gydytojas radiologas.
Kontrastinė medžiaga naudojama laikantis visų gamintojo nurodymų. Kiekvienu konkrečiu atveju suleistinos kontrastinės medžiagos kiekį nustato įstaigos specialistai ir apie tai informuoja pacientą (paciento atstovą). Esant būtinybei, tyrimo metu gali būti suleistos papildomos kontrastinės medžiagos injekcijos.
Dėl kontrastinės medžiagos naudojimo pacientui gali pasireikšti inkstų funkcijos pablogėjimas. Serumo kreatinino tyrimų rezultatai padeda nustatyti, ar kontrastinės medžiagos suleidimas gali sukelti inkstų funkcijos pablogėjimą. Nesant aktualių kraujo serumo kreatinino tyrimo rezultatų kontrastinės medžiagos naudojimas nerekomenduotinas.
Naudojant kontrastinę medžiagą taip pat gali pasireikšti alerginė reakcija (bėrimai, pykinimas-vėmimas, svaigimas, dusulys, nemalonus jausmas krūtinėje, širdies plakimas, alerginis šokas). Retais atvejais gali atsirasti odos pokyčių (patinimas, sukietėjimas, niežėjimas, deginimas, dėmės), dėmės akių junginėje, sąnarių sustingimas, galūnių judesių pasunkėjimas, raumenų silpnumas, skausmas sąnariuose, šonkauliuose ir pan.
Alternatyvūs tyrimo metodai
Jei įmanoma, vietoj MRT tyrimų nėštumo metu reikėtų rinktis alternatyvius metodus, kurie nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės:
- Ultragarsas (echoskopija): Tai saugus ir plačiai naudojamas metodas nėštumo metu.
- Radionuklidiniai tyrimai: Radionuklidiniai tyrimai, kuriuose naudojami radioaktyvūs izotopai, tinka funkciniams organų tyrimams atlikti vietoj rentgenogramų.
Kada rentgeno tyrimas yra būtinas?
Žinoma, rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra pageidautini. Tačiau kartais (pavyzdžiui, jei kas nors lūžo ir tai gali būti pavojinga gyvybei), be šito neišsiversite. Tik būtinai pilvo sritį reikia apsaugoti specialia švinine prijuoste. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės.
Ką daryti, jei jaučiate uždarų erdvių baimę?
Jei tyrimo metu pajusite, kad bijote ribotos erdvės, paspaudę specialią pompą, bet kada procedūrą galite nutraukti. Tuomet Jums į rankas bus paduodama pompa, kurią paspaudę galėsite išsikviesti tyrimą atliekantį technologą. Neišsigąskite skenavimo metu girdimų garsų, nes šie garsai yra normalu. Siekiant juos sušvelninti ant galvos bus uždedamos specialios ausinės arba duodami vienkartiniai ausų kamšteliai.