Jonas Mačiulis-Maironis - iškilus Lietuvos tautinio atgimimo dainius, žymiausias XIX a. pab. - XX a. pr. lietuvių poetas, katalikų kunigas, prelatas, profesorius, naujosios lietuvių poezijos pradininkas ir vertėjas. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Maironio gimimo vietą, jo gyvenamąsias vietas bei jų įtaką jo kūrybai ir asmenybei.
Gimimo vieta ir vaikystė
Jonas Mačiulis gimė 1862 m. lapkričio 2 d. Šiluvos valsčiaus Pasandravio dvarelyje (Raseinių apskr.), vadinamų „karališkųjų“ (laisvųjų) valstiečių Onos ir Aleksandro Mačiulių šeimoje. Jo tėvai buvo jau gerokai prasigyvenę karališkaisiais vadinami laisvieji ūkininkai. Jiems nuosavybės teise priklausė beveik už kilometro nuo Pasandravio buvęs Bernotų kaimo viensėdis. Tėvas Aleksandras Mačiulis buvo mažaraštis, bet sumanus ir iniciatyvus ūkininkas, jaunystėje pinigų pasitaupęs dvaruose dirbdamas ūkvedžiu. Jis ne tik savo ūkį Bernuotuose puikiai tvarkė, bet ir už 4 km Steponkaimyje buvusį giminaičių ūkį prižiūrėjo.
Iš Pasandravio dvaro statinių yra išlikęs tik XIXa. svirnas (restauruota akmens mūro pavalkinė - pakinktinė) ir šulinys. Jie, kaip ir pati sodyba, yra įtraukti į Nekilnojamųjų vertybių registrą ir yra Poeto Jono Mačiulio-Maironio gimtinės vietos komplekso (unikalus kodas 10543) sudėtinės dalys. Centrinėje jos dalyje, netoli svirno, yra pastatyta medinių suolų, stovi koplytstulpis, kuriame išdrožtas Maironio bareljefas ir jo eilės: „Už Raseinių, ant Dubysos, Teka saulė, teka; Geltonplaukės puikios visos šneka, oi, ten šneka“.
Pasandravio dvarelyje prabėgo keli poeto vaikystės metai, čia formavosi pirmieji gamtos ir pasaulio pažinimo įspūdžiai. Puikūs Sandravos ir Luknės upelių vingiai, Dubysos slėniai tikriausiai ir įkvėpė poetą Maironį apdainuoti Gimtinę, jos išskirtinį grožį. Nuo 1865 m. Maironis kartu su tėvais ir seserimis gyveno Mačiuliams priklausiusiame Bernotų vienkiemyje. Čia prabėgo poeto ir trijų jo seserų (Kotrynos, Marcelės ir Pranciškos) vaikystė ir paauglystė.
Bernotai - Maironio Tėvonija ir dabar akį traukia plotais, senuoju sodu. Sode tebeauga pušis, menanti poeto jaunystę, „senele“ ledaine, teikusia buitinius patogumus. Maironio sesers sodyboje dabar įkurtas muziejėlis. Sudegus tėvų namui Maironis, besimokydamas Kaune, dažnai atvažiuodavo į Bernotus, vaikščiodavo po pamėgtas vietas, keliaudavo pėsčiomis Dubysos atkrantėmis iki Betygalos. Ten, Betygalos Pilkalnio kapinėse, palaidoti Maironio tėvai, o krikšto mama ilsisi prie Luknės upės esančiose 1863 m.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Pasandravio istorinis draustinis kasmet sulaukia gausaus būrio lankytojų. Traukia žmones Maironio apdainuotos gražios apylinkės, Sandravos ir Luknės pakrantės, poeto išvaikščioti takeliai, šaltinėlis.
Mokslai ir studijos
1873 m. Jonas Mačiulis pradėjo mokslus Kauno gubernijos gimnazijoje. Iš pradžių dvejus metus parengiamojoje klasėje mokėsi rusų kalbos. Vėliau tęsė mokslus gimnazijoje. Čia mokydamasis domėjosi literatūra, pradėjo eiliuoti. Būdamas šeštoje klasėje lenkiškai parašė pirmuosius savo kūrinėliu. Literatūriniais pavyzdžiais gimnazijoje Maironiui buvo Adomas Mickevičius, Kraševskis, Slovackis.
1883 m. baigęs Kauno gubernijos gimnaziją, įstojo į Kijevo universitetą, kur studijavo literatūrą. Paskiau Kijevo universitete istorijos-filologijos fakultete Maironis labiausiai domėjosi literatūra, pamėgo Puškiną, Lermontovą. Metus studijavęs literatūrą Kijevo universitete, Maironis, atsižvelgdamas į tėvų norą, taip pat paveiktas savo bičiulio A. Vytarto, įstojo į Kauno kunigų seminariją (1884). 1884-1884 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Seminarijoje formavosi Maironio tautinis-ideologinis veidas, sekant tautinius sąjūdžius Europoje, ypač vakariniuose slavuose, studijuojant istorikus Strykowskį, Kraševskį, Narbutą, Daukantą. Jų istorinės idėjos buvo Maironio pasisavintos. Ypač Simano Daukanto. Be Daukanto nebūtų buvę ir pirmojo Maironio veikalo, rašyto 1891 m. Tai Lietuvos istorija. Pats stipriausias akstinas rašyti lietuviškai, manoma, buvęs seminarijos profesoriaus kun. Antano Baranausko pavyzdys. 1888 m. baigė Kauno kunigų seminariją.
1888-1892 m. Maironis studijavo teologiją Sankt Peterburge veikusioje dvasinėje akademijoje, kurią baigė 1892 metais. Šioje akademijoje jį labiausiai domino moralinės teologijos studijos. Studijų Sankt Peterburge laikotarpiu Maironiui didelę įtaką darė lenkų ir rusų poetai Michailas Lermontovas, Juozapas Kraševskis, Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Aleksandras Puškinas. Baigęs teologijos mokslus, buvo tos pačios akademijos profesoriumi.
Pedagoginė ir visuomeninė veikla
1892 m. grįžęs į Lietuvą, 1893-1894 m. buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius. 1894-1909 m. buvo Sankt Peterburgo Dvasinės katalikų akademijos profesorius, dėstė dogminę ir moralinę teologiją, kelerius metus buvo prefektas ir dvasios tėvas, nuo 1900 - inspektorius. Maironio rūpesčiu akademijoje įsteigta Sociologijos katedra. 1922-1932 m. ėjo Kauno / Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. - Vytauto Didžiojo universitetas) Moralinės teologijos katedros vedėjo pareigas, buvo šio universiteto profesorius (Teologijos-filosofijos fakulteto moralinės teologijos profesoriumi buvo išrinktas 1922 m.).
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Nuo 1909 m. iki mirties (1932 m.) Maironis dėstė Kauno kunigų seminarijoje ir ėjo šios seminarijos rektoriaus pareigas. Seminarijoje jis propagavo lietuvybę - jau pirmą kartą kaip rektorius sakydamas kalbą seminaristams, jis į juos prabilo lietuvių kalba. Dirbdamas rektoriumi beveik visą laiką gyvendavo Kaune, tik vasaromis išvykdavo į Palangą, kurią labai mėgo, pas artimiausius giminaičius, o Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Upytėje, Krekenavoje (1915-1918) ir keliose kitose vietose.
Maironis daugelį metų aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, bendradarbiavo spaudoje, lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo tema yra paskelbęs ir daugiau straipnių rūsų leidiniuose. 1905 m. buvo Rusijos imperijos švietimo ministro sudarytos komisijos lietuvių kalbos programai Lietuvos mokykloms parengti narys, pirmojo legalaus lietuviško laikraščio Lietuvių laikraštis (leidėjas A. Smilga) iniciatorius ir aktyvus bendradarbis.
Kūrybinis kelias
Pirmą kartą išspausdintas Maironio kūrinys buvo Aušros laikraštyje (Nr. 7-8) paskelbtas Zvalionio vardu pasirašytas jo eilėraštis Lietuvos vargas (vėlesni šio eilėraščio pavadinimai yra Miškas ir lietuvis, Miškas ūžia (šiuo pavadinimu jis išspausdintas ir Maironio poezijos rinkinyje Pavasario balsai). Studijuodamas teologiją savo kūrybą viešindavo retai. Tuo laikotarpiu pirmą kartą buvo panaudotas poetą iki šiol labiausiai identifikuojantis slapyvardis - Maironis. 1891 m., pasirašydamas Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu, išleido pirmąją savo istorinę knygą - Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą.
1895 m. išspausdintas Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. Šis leidinys literatūros tyrinėtojų yra pavadintas tautos atgimimo manifestu. Su juo prasideda naujas lietuvių grožinės literatūros etapas - moderniosios lyrikos. Pirmajame leidime buvo paskelbti 45 eilėraščiai, tarp jų Užtrauksim naują giesmę, Ten, kur Nemunas, Kur lygūs laukai, Oi neverk, motušėle, Išsisupus plačiai vakarų vilnimis, Jei po amžių kada, Marija, Marija, Už Raseinių, Miškas ūžia ir kt. Trečiajame leidime buvo 13 naujų eilėraščių, tarp jų - Vilnius, Trakų pilis, Aš norėčiau prikelti, Eina garsas, Kur bėga Šešupė, Vakaras ant Keturių kantonų ežero, ir kt. Ketvirtas leidimas pasirodė 1913 metais. Į jį įtraukti 74 eilėraščiai, iš kurių 20 buvo nauji. Tarp jų - Ne taip senovėj tėvai gyveno, Ant Drūkšės ežero, Ačiū tau, Viešpatie ir kt. Penktasis leidimas pasirodė 1920 metais. Jame paskelbta 110 eilėraščių. Iš jų meniniu požiūriu vertingiausi Lietuva brangi, Vasaros naktys, Jūratė ir Kastytis, Čičinskas, Varpai.
Maironis yra istorinės draminės trilogijos autorius. Ją sudaro Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius ir Didysis Vytautas - karalius. Pirmasis kūrinys Kęstučio mirtis - pasirodė 1921 metais.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Reikšmingiausia Maironio kūrybos dalis, be abejo, lyrika. Jis ne tik nuolat tobulino savo poetinę kalbą, bet daug kuo prisidėjo ir prie bendrinės lietuvių kalbos norminimo bei tobulinimo. Nemažai jo eilėraščių yra tapę daugelio iki šiol žinomomis dainomis. Maironis žinomas ir kaip užsienio šalių autorių kūrybos vertėjas į lietuvių kalbą. Jis vertė Alfredo de Musset, Adomo Mickevičiaus, Sully Prudhomme’o kūrinius, Bilhanos poeziją, Rigvedos himnus.
Maironio atminimas
Maironis mirė 1932 m. birželio 28 d. Kaune. Palaidotas Kauno Šv. arkikatedros bazilikos kriptoje. Kaune, name, kurį buvo nusipirkęs poetas ir kuriame jis gyveno, 1936 m. buvo įkurtas Maironio lietuvių literatūros muziejus. Priešais Maironio lietuvių literatūros muziejų 1977 m. pastatytas paminklas.