Įvadas
Vytenis Povilas Andriukaitis - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, kurios gyvenimo kelias paženklintas tremties, disidentinės veiklos, valstybės atkūrimo ir sėkmingos politinės karjeros. Šis straipsnis apžvelgia V. Andriukaičio biografiją, atskleidžiant jo indėlį į Lietuvos nepriklausomybę, socialdemokratines idėjas ir Europos integraciją.
Ankstyvasis gyvenimas ir tremtis
Vytenis Andriukaitis gimė 1951 m. rugpjūčio 9 d. Jakutijos ATSR, Bulunsko rajono Kiusiuro kaime, 1941 m. tremtinių šeimoje. Jo tėvai, Alfonsas ir…, patyrė sovietinės valdžios represijas ir buvo ištremti į atšiaurų Sibiro regioną. Šeimai į Lietuvą pavyko sugrįžti 1958 metais.
V. Andriukaičio kelias į tėvynę prasidėjo nuo tėvo pasakojimų apie Lietuvą, apie labai gražią Lietuvą, kur labai skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas". Turbūt jis, tas kelias, prasidėjo nuo motinos, pasakojančios apie Kauną, tokį gražų, kaip Paryžius. Nors ten, Jakutijos Užpoliarėje ar Jakutijos taigoje, mažam vaikui sunku net įsivaizduoti, kas gi iš tikrųjų yra ta Lietuva.
Sugrįžęs į tėvynę, V. Andriukaitis suprato, kad tėvas buvo teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne, bet Nemunas - ką jau ten jį lyginti su Lena… Ir ilgai nesuprato, kur ta Nemuno galybė slypi. Tik vėliau, jau būdamas aistringu kraštotyrinių, tų nesankcionuotų žygeiviškų, apimtų nuostabiomis dainomis ir savaisiais atradimais, žygių dalyviu, suprato Nemuno galybę. Ji - mūsų lietuvybėje. Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu.
Studijos ir disidentinė veikla
Sugrįžęs į Lietuvą, V. Andriukaitis aukso medaliu baigė mokyklą ir įstojo į Kauno medicinos institutą (dabar - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas), kur įgijo gydytojo chirurgo specialybę. Jis taip pat studijavo istoriją, domėjosi medicinos istorija ir chirurgijos klausimais.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Studijų metais V. Andriukaitis aktyviai dalyvavo antisovietiniame pogrindyje. Likimas leido pamatyti R. Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Likimo ranka suvedė su Liudu Dambrausku, Povilu Butkevičiumi, tėvu Stanislovu. Taurūs žmonės, disidentai. Jo tėvas, Alfonsas Andriukaitis, bendravo su Liudu Dambrausku ypač artimai. Ir abu rašė knygas. Tėvui nusišypsojo laimė, jis 1976 m. nelegaliai išleido savo knygą "Bausmė be nusikaltimo", o 1979 m. jis padėjo parašą po 45 pabaltijiečių kreipimusi į Jungtines Tautas, abi Vokietijas (Rytų ir Vakarų) ir Tarybų Sąjungą dėl Ribentropo-Molotovo pakto padarinių panaikinimo. Jis - vienas iš to kreipimosi signatarų 1979 m. buvo nuolatos "tampomas" saugumo. Kratos, apklausos ir t.t. 1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga. Ir tuomet jis paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. O jo bute lankėsi ir kunigas Debskis, J. Lauriškus, A. Terleckas.
1976 m. V. Andriukaitis buvo suimtas už disidentinę veiklą, tačiau vėliau paleistas. Nepaisant persekiojimų, jis toliau dirbo gydytoju Kauno ir Ignalinos rajono ligoninėse, tuo pačiu metu tęsdamas savo veiklą pogrindyje.
Politinė veikla ir Nepriklausomybės atkūrimas
Prasidėjus Lietuvos išsivadavimo judėjimui, V. Andriukaitis aktyviai įsitraukė į valstybės atkūrimo procesus. 1989 m. jis prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atkūrimo, buvo Lietuvos Sąjūdžio rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą programos vienas iš rengėjų.
1990 m. V. Andriukaitis buvo išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir tapo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru. Jis aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvos valstybės pamatus, rengiant Konstituciją ir kitus svarbius įstatymus.
Aukščiausioji Taryba man niekad nebus Atkuriamuoju Seimu. Atgaline data keisti pavadinimus ne pats geriausias atradimas. Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Netylėjome prieš tas blogybes, drąsiai sakėme tai, ką galvojome. Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo. Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu".
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Darbas Seime ir Vyriausybėje
1992-2004 m. ir 2008-2014 m. V. Andriukaitis buvo išrinktas į Seimą. Jis dirbo Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komitete, padėjo rengti socialinių, darbo, sveikatos, valstybės valdymo įstatymų projektus, buvo įstatymų projektų darbo grupių vadovas.
2012-2014 m. V. Andriukaitis ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas. Jo kadencija pasižymėjo svarbiomis reformomis sveikatos apsaugos srityje, siekiant užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas visiems Lietuvos gyventojams.
Po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
Darbas Europos Komisijoje
2014-2019 m. V. Andriukaitis buvo Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatos politiką ir maisto saugą. Šiose pareigose jis aktyviai gynė Europos Sąjungos piliečių interesus, siekė užtikrinti aukštus maisto saugos standartus ir skatino sveiką gyvenseną.
V. Andriukaitis atstovauja svarbiai Lietuvos žmonių ir rinkėjų daliai, jų pasitikėjimą ne kartą pelnė įvairiuose rinkimuose. Tokios vertybės kaip diplomatija, daugiašališkumas turi vietą Lietuvoje. V. P. Andriukaitis savo pozicijas reiškia vedamas vertybių. Jo indėlis į nepriklausomybės kovą, į valstybės raidą, jo kaip politiko - aukščiausio lygio politiko - statusas niekam nekelia abejonių.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Socialdemokratinės pažiūros
V. Andriukaitis visada laikėsi kairiųjų pažiūrų, gynė socialinę teisybę ir lygybę. Jis aktyviai dalyvavo LSDP veikloje, buvo partijos vicepirmininkas, o vėliau - pirmininkas.
Laikas spaudžia ir sunku būtų išvardinti jo veiklą tiek Archyvų direkcijoje, tiek Lietuvos radijo ir televizijos komitete, ir tiek Taryboje, būnant jos pirmininku, jis visą gyvenimą nešė vėliavą, jis buvo - žmogus vėliava. Neatsitiktinai jis į Lietuvą sugrąžino ir Prezidentą K. Grinių ir Vasario 16-osios Akto signatarą, šio akto teksto autorių Steponą Kairį. Šita monografija ir yra paminklas tai epochai ir tiems puikiems iškiliems žmonėms. Šiandien akivaizdu, kad nauja monografija reikalinga ir apie G.
Gediminas Ilgūnas: bendražygis ir įkvėpėjas
Vytenio Andriukaičio gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino disidentas ir signataras Gediminas Ilgūnas. Jų pažintis prasidėjo dar sovietmečiu, kuomet abu aktyviai dalyvavo kraštotyrinėje veikloje ir puoselėjo lietuvišką tapatybę.
1973 m. rudenį pačiame Lietuvos viduryje, Paberžėje, suskambo šventi žodžiai: „Už mūsų ir jūsų laisvę!“ Tėvas Stanislovas sukalbėjo maldą, lyg iš šventoriaus į mus žvelgė kunigo Antano Mackevičiaus portretas, laikomas tvirtų Gedimino Ilgūno rankų. Ir kaip atsakas į tuos šventus žodžius nuaidėjo paties Gedimino Ilgūno, po to ir mūsų lūpomis pakartotas žodis „Už!“ Tik dabar suprantu, kad ten buvo pirmasis Gedimino Ilgūno suorganizuotas balsavimas - „Už Lietuvos laisvę!“ Iš Paberžės šventoriaus po visą Lietuvą sklido šie trumpi, gilūs, įkvepiantys žodžiai.
Gediminas Ilgūnas buvo ne tik bendražygis, bet ir įkvėpėjas, skatinęs V. Andriukaitį siekti užsibrėžtų tikslų ir nebijoti iššūkių.
Apdovanojimai ir įvertinimas
V. Andriukaičio indėlis į Lietuvą ir Europą buvo įvertintas aukštais valstybiniais apdovanojimais ir visuomenės pripažinimu. Jis yra Lietuvos Nepriklausomybės medalio, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiaus ir kitų apdovanojimų kavalierius.
tags: #vytenio #endriukaicio #gimimo #metai