Įvadas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - išskirtinė asmenybė Lietuvos ir Europos meno istorijoje, apdovanota kompozitoriaus, tapytojo, rašytojo ir fotografo talentais. Jis gyveno ir kūrė XX a. sandūroje, kai formavosi nauji meno judėjimai. M. K. Čiurlionis visą savo gyvenimą skyrė menui, ieškodamas atsakymų į universalius žmogaus būties klausimus. Jo kūryba spinduliuoja universalumu, kultūriniu ir religiniu sinkretizmu bei humanizmo idėjomis.
M. K. Čiurlionio Gimimas ir Jaunystė
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje, kaip vyriausias iš devynių Druskininkų bažnyčios vargonininko vaikų. Ši data yra reikšminga Lietuvos kultūrai, žyminti vieno talentingiausių ir įtakingiausių menininkų gimimą. Būsimasis kompozitorius 1889 m. atsidūrė Plungėje, kur muzikavo kultūros mecenato, kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro orkestre. Čia gimė pirmieji muzikiniai kūrinėliai.
Muzikinė Kūryba
1894-1899 m., kunigaikščio finansiškai remiamas, jaunasis muzikas studijavo Varšuvos, o 1901-1902 m. stažavosi Leipcigo konservatorijoje. Leipcige itin daug dėmesio skyrė žymiausių XIX a. kompozitorių studijoms. Tais metais galutinai susiformavo jo muzikinis skonis, prabudo kūrybinės galios: 1900-1901 m. Čiurlionis sukūrė simfoninę poemą „Miške“, kurioje susiliejo tėvynės nostalgija ir romantinės muzikos (Richardo Štrauso, Hektoro Berliozo) melodinės struktūros.
Studijuojant Leipcige įvyko lūžis Čiurlionio kaip kompozitoriaus pasaulėvokoje: susipažinęs su tuo metu populiarėjančia atonaliąja muzika, jis pasuko modernesnių išraiškos formų link: baigęs studijas, pradėjo kurti simfoninę poemą „Jūra“, aranžavo lietuvių liaudies dainas. Iš viso priskaičiuojama 350-400 muzikinių Čiurlionio kūrinių - daugiausiai skirtų fortepijonui, taip pat svarbūs simfoniniai opusai, vokaliniai kūriniai.
M. K. Čiurlionis laikomas lietuvių profesionaliosios muzikos pradininku. Jo muzikinį palikimą sudaro dvi simfoninės poemos - „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, Styginių kvartetas, apie 200 kūrinių fortepijonui, apie 40 harmonizuotų lietuvių liaudies dainų ir daugelis kitų.
Taip pat skaitykite: Gimimo vietos istorija
Dailės Kūryba
Profesionaliai domėtis daile Čiurlionis pradėjo gana vėlai: nuo 1902 m. Varšuvoje mokėsi tapybos, bet buvo nusivylęs akademinio tapybos kurso programa. Būdamas artimas simbolizmui, jis liko savitas, buvo linkęs į vaizdines abstrakcijas, filosofinius apibendrinimus. Greta tradicinių tapybos žanrų Čiurlionis išrado naujų - jis siekė vaizdų kalba perteikti sonatos, preliudo, fugos kompozicines struktūras.
Čiurlionis gerai išmanė savojo laiko filosofinį kontekstą, buvo susipažinęs su Frydricho Nyčės (Friedrich Nietzsche), Arturo Šopenhauero (Arthur Schopenhauer) idėjomis. Mirties, išnykimo, gyvenimo trapumo motyvai persmelkia visą Čiurlionio kūrybą.
Pirmuosiuose Čiurlionio tapybos darbuose dominuoja fantastinės būtybės, mistiniai praeities karaliai, lietuvių pagoniškosios kultūros pėdsakai, kosmogonijos elementai. Šie elementai lydėjo dailininką visame kūrybiniame kelyje.
M. K. Čiurlionio Indėlis į Tautinį Sąjūdį
Grįžęs į Vilnių, Čiurlionis su kartėliu rašė: „Santykiai su broliais lietuviais labai sunkūs. […] Kiekvienas, nors ir kvailas, dedasi daug išmanąs, o į pažangius žmones, kurie tikrai ką nors galėtų padaryti, žiūrima su įtarimu ir nepalankiai“. Tautiniam sąjūdžiui, suaktyvėjusiam po 1905 m. sukilimo, menininkas atidavė daug jėgų: 1907 m. rūpinosi pirmosios lietuvių dailės parodos Vilniaus Vileišių rūmuose rengimu, pateikė jai ir vėliau vykusioms parodoms nemažai paveikslų, prisidėjo prie Lietuvių dailės draugijos steigimo, 1908 m. vadovavo „Vilniaus kanklių“ draugijos chorui.
Čiurlionio menas beveik nepriklauso nuo istorinio konteksto. Bibliniai, krikščioniški motyvai jo paveiksluose pinasi su panteistiniu pasaulėvaizdžiu. Esama kūrinių, kuriuose pasitelkiant tautodailės motyvus ar Vyčio simboliką menine kalba primenama tautinės savivokos reikšmė („Miestas. Preliudas“), gaivinama archajiškus tautos pasąmonės lygmenis siekianti mitologinė tradicija (paveikslai „Žemaičių kapinės“, Žemaičių koplytstulpiai“, „Perkūnas“, „Aukuras“).
Taip pat skaitykite: Čiurlionio Gimtinė
Paskutiniai Gyvenimo Metai
1909 m. Čiurlionis išvyko į Peterburgą puoselėdamas ambicingus planus, tačiau greitai susidūrė su realybe. Kultūrinėje Rusijos sostinėje reikėjo ne tik būti pastebėtam, bet ir nuolat būti dėmesio centre. Lietuvoje kūrusio, o tuo metu Peterburge gyvenusio Mstislavo Dobužinskio draugiškų pastangų dėka talentingam lietuviui atsivėrė įtakingo dailininko Aleksandro Benua salono durys; pamažu garsėjančio kompozitoriaus kūryba skambėjo prestižinėse koncertų salėse.
Vis dėlto Čiurlioniui sunkiai sekėsi tinkamai paskirstyti kūrybinę energiją skirtingoms kūrybos sritims - kolegos dailininkai priekaištavo, kad jis per daug laiko eikvojąs muzikai, kad tapyboje pernelyg tiesmukiškai mėginąs perkelti muzikinės kompozicijos principus. Dailininkas šiuo laikotarpiu sukūrė daug reikšmingiausių darbų, 1909 m. eksponuotų Trečiojoje lietuvių dailės parodoje - „Žalčio“, „Jūros“ ir „Žvaigždžių“ sonatas, „Karalių pasaką“, monumentalų šedevrą „Rex“.
Paskutinieji intensyvios kūrybos metai tiesiog išsunkė menininką. 1909 m. pabaigoje Čiurlioniui vėl išvykus į Peterburgą, jį ištiko nervinis priepuolis, turėjęs katastrofiškų padarinių jautriai psichikai. Čiurlionis atsidūrė Pustelniko Raudonojo dvaro sanatorijoje Lenkijoje, kuri garsėjo pažangiu ir humanišku psichinių ligonių gydymu. Savijautai pradėjus taisytis, Čiurlionis vieno pasivaikščiojimo metu peršalo, susirgo plaučių uždegimu ir 1911 m. balandžio 10 d. mirė. Jis palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.
M. K. Čiurlionio Palikimas ir Atminimo Įamžinimas
M. K. Čiurlionis vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Beveik visi žinomi Čiurlionio dailės darbai, rankraščiai ir kiti kūriniai saugomi bei eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. 1963 m. Druskininkuose atidarytas M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus.
Daugiausiai menininko atminimą saugančių ženklų tebėra Kaune, kur jo vardu pavadintame muziejuje sutelkta didžiausia kūrybinio palikimo dalis, ir Druskininkuose, kur dailininko memorialiniame muziejuje atkurta Čiurlionio vaikystės namų aplinka, stovi Vlado Vildžiūno 1975 m. pastatytas paminklas.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškos parodos vaikams Kaune
Genialaus menininko paveikslai ir muzika įkvėpė poetus Salomėją Nėrį, Eduardą Mieželaitį, Juditą Vaičiūnaitę, Sigitą Gedą, Henriką Radauską, Alfonsą Nyka-Niliūną, Kazį Bradūną sukurti čiurlioniškos tematikos eilėraščius.
M. K. Čiurlionio Metai ir Minėjimo Renginiai
Ruošiantis artėjančiam M. K. Čiurlionio 150-mečio jubiliejui, tarpinstitucinė darbo grupė prie Kultūros ministerijos parengė sukakties minėjimo programos projektą, į kurį įtrauktos įvairios su menininko kultūriniu paveldu susijusios atminimo įamžinimo, mokslinių tyrimų bei leidybos, komunikacijos, meno sklaidos Lietuvoje ir pasaulyje, edukacijos bei jaunimui skirtos priemonės.
Minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Kultūros ministerija skyrė reikšmingą finansavimą projektams, kurie leis plačiau ir įvairiapusiškiau pažinti šio iškilaus menininko kūrybą bei asmenybę. Kultūros ministro įsakymu 20-čiai projektų, skirtų M.K.Čiurlionio jubiliejui paminėti, paskirstyta 278,4 tūkst. eurų.
Valstybei reikšmingų minėjimų ekspertų komisijos rekomendacijų pagrindu atrinkti projektai įvairiomis meninėmis ir edukacinėmis formomis aktualizuos M.K.Čiurlionio metų reikšmę skirtingose Lietuvos vietovėse ir užsienyje. Tarp finansuojamų iniciatyvų - Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus projektas „Paroda „Čiurlionis Vilniuje“: virtualios ir interaktyvios pažinimo aplinkos sukūrimas“, Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Čiurlionio svajos“, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidybiniai ir tyrimų projektai, susiję su M. K. Čiurlionio kūriniais, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus veiklos, Varėnos rajono savivaldybės viešosios bibliotekos projektas „Papildyta realybė „Karalių pasaka“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro projektas „HOMMAGE À ČIURLIONIS“.
UNESCO Generalinės konferencijos 42-osios sesijos metu Paryžiuje paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas, į kurį įtraukta M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės.
M. K. Čiurlionis Švietimo Įstaigose
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje vyko renginiai, skirti paminėti M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą ir svarbą Lietuvos kultūrai. 1- 8 klasėse buvo vykdomas projektas „M. K. Čiurlionio spalvų ir garsų karalystėje”. Pradinio ugdymo ir dalykų mokytojai organizavo įvairias veiklas. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų padedami 5 klasių mokiniai kūrė pasakas, pasakojimus, įkvėptus Čiurlionio paveikslų. 6 klasių mokiniai, susipažinę su M. K. Čiurlinio paveikslais, kūrė komiksus, septintokai įsivaizdavo, kad jie patys yra Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, ir rašė pasakojimus apie jo gyvenimą, kūrybą, gamtos ir meno pasaulį. Aštuntokai, susipažinę su M. K. Čiurlionio biografija, sudarė jo gyvenimo vietų žemėlapį.
Užsienio kalbų mokytojos organizavo projektą „Virtuali realybė ir Čiurlionio vizijos užsienio kalbos pamokoje“. Vienos iš veiklų metu 7-8 klasių moksleiviai dalyvavo virtualios realybės edukacijoje „Pasaulių sutvėrimas”, kurios metu susipažino su M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūrybos ypatumais.
Matematikos mokytojos organizavo projektą „M. K. Čiurlionio paveikslai geometrinėse figūrose. Mokiniai, vadovaujami dailės ir technologijų mokytojų, kūrė kompozicijas „Žemės menas pagal M.K. Čiurlionio kūrybą”, pradinių klasių mokiniai piešė ant asfalto, rinko įdomiausius faktus apie menininko gyvenimą. Pradinio ugdymo mokytoja Rita Ramanauskaitė-Tvaronavičienė pasidžiaugė, jog „ketvirtokai šį ypatingą jubiliejų paminėjo projektu ,,Aš M. K. Čiurlionio paveiksle“.
M. K. Čiurlionis ir Simbolizmas
Iškabindamas savo paveikslus pirmosiose lietuvių dailės parodose, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis paskatino savo viengenčius aiškintis, kas yra simbolizmas. Jo sužadėtinė, vėliau žmona Sofija Kymantaitė savo eseistikoje pateikė etaloninių šios srovės pavyzdžių. Ar jos supratimą apie etalonus formavo Konstantinas? Kokie bendri simbolizmo sampratos akiračiai juodu siejo?
DNR Paveikslas, Skirtas M. K. Čiurlioniui
Genetikai Lukas Žemaitis, Ignas Galminas ir tapytojas Tadas Sokolovas pristatė pirmąjį tokį ateities mokslo ir meno sinergijos kūrinį pasaulyje - paveikslą „Dabartis Naujajam Rytojui - DNR paveikslas Nr. 1“. Paveiksle - vieno talentingiausių Lietuvos kūrėjų M. K. Čiurlionio, atvėrusio duris į iliuzijų ir simbolizmo pasaulį, portretas. Kūrinyje, panaudojus DNR, praeitis perkelta ateities kartoms. Nematoma paveikslo dalis yra dažuose įmaišyta sintetinė DNR. Šioje DNR yra įrašyti 196 žinomiausi M. K. Čiurlionio paveikslai.
tags: #m #k #ciurlionio #gimimo #metai