Nėštumas - unikalus fiziologinis procesas, kurio metu moters organizme vyksta daugybė hormoninių ir funkcinių pokyčių. Šiuos pokyčius užtikrina endokrininės liaukos, tarp jų ir placenta, kuri nėštumo metu atlieka laikinos vidaus sekrecijos liaukos funkciją. Straipsnyje aptarsime nevaisingumo problemą, kuri aktuali 10-15% šeimų, bei dažniausiai pasitaikančius nepagrįstai naudojamus tyrimo bei pasenusius gydymo būdus, kurie prieštarauja šiuolaikiniam požiūriui į endokrininę reprodukcinės sistemos reguliaciją ir nevaisingumo gydymą. Taip pat aptarsime placentos svarbą nėštumo metu ir galimas patologijas.
Nevaisingumo gydymo iššūkiai
Nevaisingumas yra skaudi problema, su kuria susiduria apie 10-15% šeimų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse nevaisingumo gydymo metodai pastaruoju metu sparčiai tobulėja, tačiau dalis Lietuvos gydytojų-praktikų dar turi ribotas galimybes susipažinti su šios medicinos srities pasiekimais.
Pasenę gydymo būdai ir tyrimo metodai
Vis dar pasitaiko atvejų, kai nevaisingumo gydymui naudojami pasenę metodai, kurie prieštarauja šiuolaikiniam požiūriui į endokrininę reprodukcinės sistemos reguliaciją. Aptarsime keletą dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Moteriškų lytinių hormonų estrogenų vartojimas menstruacinio ciklo pradžioje: Retkarčiais vis dar pasitaiko, kai kiaušidžių funkcijos stimuliacijai vartojami moteriški lytiniai hormonai-estrogenai.
- Gestagenų (progesterono, norkoluto ir pan.) skyrimas nuo 13-os, 14-os, 16-os ir pan. ciklo dienos: Ovuliacija nebūtinai vyksta ciklo viduryje. Ji įvyksta 12-14 dienų prieš sekančias mėnesines. Jeigu ciklas pailgėjęs, ovuliacija gali vykti 18-ą, 22-ą ar net vėlesnę ciklo dieną.
- Chorioninio gonadotropino skyrimas per anksti: Chorioninis gonadotropinas stimuliuoja androgenų sintezę folikulų apvalkalų ląstelėse. Jeigu chorioninis gonadotropinas (ovidrel, ovitrelle, pregnyl ir pan.) paskiriamas kol preovuliacinis folikulas dar pakankamai nesubrendęs, folikuluose ima vyrauti androgeninė terpė, sutrinka estrogenų gamyba bei FSH ir LH receptorių gamyba. Tai blokuoja ovuliaciją ir sukelia folikulų atreziją. Ovuliacijos stimuliacijai chorioninio gonadotropino skyrimas pateisinamas tik tada, kai kiaušidėse yra preovuliacinis folikulas. Jį galima diagnozuoti echoskopiškai. Tokiu atveju chorioninis gonadotropinas skiriamas vienkartine didele doze, o ovuliacija įvyksta po 12-38 val.
- Nereikalingas kiaušidžių operacinis gydymas: Štein-Leventalio sindromas, taip pat dar vadinamas policistinių kiaušidžių sindromu, policistine kiaušidžių liga, lėtinės anovuliacijos sindromu. Ultragarsiniai tyrimai parodė, kad policistiniai kiaušidžių pakitimai randami 75% moterų su bet kurios kilmės ovuliacijos sutrikimais, taip pat 25% sveikų vaisingų moterų su normaliais ovuliaciniais ciklais. Todėl ultragarsinio tyrimo metu matomi policistiniai kiaušidžių pokyčiai toli gražu ne visada yra ligos požymis. Kiaušidžių rezekcija dažnai sukelia sąaugas ir nevaisingumą, o jos gydomasis poveikis pasireiškia tik tada, kai anovuliacijos priežastis yra kiaušidžių viduje gaminamų androgenų perteklius. Policistiniai kiaušidžių pakitimai nebūtinai rodo, kad yra ovuliacijos sutrikimai. Kai ovuliacija sutrikus, policistiniai kiaušidžių pakitimai neretai yra šių pakitimų pasekmė, o ne priežastis, todėl vien tik operacijos ar echoskopinio tyrimo metu rasti policistiniai kiaušidžių pakitimai be papildomų klinikinių bei hormoninių tyrimų turi labai menką klinikinę reikšmę. Šiuo atveju kylinė kiaušidžių rezekcija, diatermokoaguliacija ar išgarinimas lazeriu dažnai nėra efektyvūs, nes ovuliacijos sutrikimą sukėlė ne ne per didelė androgenų gamyba kiaušidėse.
- Kiaušintakių prapūtimas ir hidrotubacijos: Kiaušintakių prapūtimų ar hidrotubacijų metu nustatytas kiaušintakių pratekamumas turi labai menką diagnostinę reikšmę, nes visai neatspindi kiaušintakių funkcinio pilnavertiškumo. Ši procedūra yra skausminga ir susijusi su tam tikra komplikacijų (uždegiminių, endometriozės išsivystymo) rizika. Gydomosioms hidrotubacijoms dažnai naudojami fermentų tirpalai (lidazė, tripsinas, chimotripsinas ir kt.) dirgina kiaušintakių gleivinę bei pilvaplėvę, todėl patys gali sukelti aseptinį kiaušintakių bei pilvaplėvės uždegimą ir sukelti sąaugas bei kiaušintakių pakenkimą ir nevaisingumą. Dėl šių priežasčių kiaušintakių prapūtimai bei hidrotubacijos jau seniai nenaudojamos nei kiaušintakinio (t.y.
- Estrogenų koncentracijos tyrimas netinkamu laiku: Estrogenų koncentracija kraujyje labai greitai kinta, todėl estrogenų koncentracijos tyrimas paprastai vartojamas tik kontroliuojamos kiaušidžių perstimuliavimo atvejais, kai pagal ryte nustatytą estogenų koncentraciją tą pačią dieną parenkama gonadotropinų dozė. Jeigu neįmanoma estrogenų tyrimo atsakymo gauti tą pačią dieną ir pagal ją koreguoti gydymą, šis tyrimas neturi praktinės reikšmės, nes kitą dieną hormoninė kiaušidžių situacija (t.y.
- "Seksas pagal grafiką": Anksčiau klaidingai manyta, kad susilaikymas ir retesni lytiniai santykiai gali pagerinti spermos kokybę. “Seksas pagal grafiką” bei vaisingų dienų skaičiavimas sukelia nereikalingą emocinę bei partnerių tarpusavio santykių įtampą, gali sumažinti lytinių santykių dažnumą ir mažina pastojimo tikimybę.
- Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo: Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo, siekiant, kad „organizmas išsivalytų“ yra klaidinga taktika, kadangi nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad hormoninei kontracepcijai vartojami lytiniai hormonai turėtų kokią nors neigiamą įtaką būsimam vaisingumui bei būsimų vaikų sveikatai.
Šiuolaikinis požiūris į nevaisingumo gydymą
Šiuolaikinis požiūris į nevaisingumo gydymą remiasi moksliniais tyrimais ir individualiu požiūriu į kiekvieną pacientą. Svarbu nustatyti tikslią nevaisingumo priežastį ir parinkti efektyviausią gydymo būdą. Skiriant kiaušidžių funkciją stimuliuojančius vaistus nevaisingumui gydyti, yra būtina sekti: ar įvyksta ovuliacija, ar susidaro pilnavertis ir pakankamai ilgai funkcionuojantis geltonasis kūnas, ar gimdos kaklelio gleivės yra „geros“ kokybės.
Taip pat svarbu atsisakyti pasenusių ir neefektyvių gydymo metodų, tokių kaip sėdimos vonelės su jūros druska, homeopatiniai vaistai, įvairios mikroklizmos, fermentai, žvakutės su ichtiolu, dilgėlių arbata, alijošiaus ekstrakto injekcijos, vitaminai E, C, A, B1, B2, B6, elektroforeze su vitaminais, įvairiomis fizioterapinėmis procedūromis, makšties prasiplovimas su soda, makšties „vonelėmis“ su įvairiausios sudėties mišiniais ir pan. Tokie „gydymo“ metodai neturi nieko bendro su šiuolaikiniu požiūriu į nevaisingumą ir jį sukeliančius mechanizmus.
Taip pat skaitykite: Kada gausiu pašalpą?
Placenta ir jos svarba nėštumo metu
Placenta - laikinoji vidaus sekrecijos liauka, kuri susiformuoja pirmuoju nėštumo trečdaliu ir normos atveju prisitvirtina gimdos priekinėje ar užpakalinėje sienoje. Normali placentos struktūra ir funkcija yra būtina nėštumo vystymuisi. Placenta atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas:
- Aprūpina vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis.
- Pašalina iš vaisiaus anglies dioksidą ir kitas atliekas.
- Gamina hormonus, būtinus nėštumo palaikymui.
- Apsaugo vaisių nuo kai kurių infekcijų.
Placentos prisitvirtinimo anomalijos
Placentos prisitvirtinimo anomalijos, tokios kaip placentos pirmeiga, žemas placentos prisitvirtinimas, placentos priaugimas, įaugimas ar peraugimas, lemia blogas nėštumo ir gimdymo baigtis. Ultragarsinis tyrimas išlieka auksiniu standartu nustatant placentos prisitvirtinimo patologijas. Prenatalinė diagnostika gali sumažinti nėštumo komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, masyvus kraujavimas ir gimdos pašalinimo operacija, ar vaisiaus hipoksija.
Tyrimas LSMUL Kauno Klinikose
Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio objektas - 2015 m. sausio mėn. - 2017 m. gruodžio mėn. LSMUL KK gimdžiusios moterys, kurioms buvo nustatyta placentos prisitvirtinimo anomalija (placentos pirmeiga, kraštinis / dalinis prisitvirtinimas, placenta accreta, increta, percreta). Išanalizuoti 158 atvejai, atrinkti duomenys apie pacienčių amžių, kūno masės indeksą, placentos prisitvirtinimo anomalijos tipą, ultragarsinio tyrimo išvadas, kraujavimą nėštumo metu, gimdymo būdą, placentos atidalijimo būdą, intervencijas anamnezėje. Šio tyrimo tikslas - išanalizuoti ligos istorijas, įvertinti ultragarsinio tyrimo aprašymą, gimdymo eigą ir rizikos veiksnius. Uždaviniai:
- Nustatyti dažniausias placentos prisitvirtinimo anomalijas.
- Įvertinti dažniausius rizikos veiksnius ir jų sąsają su patologiniu placentos prisitvirtinimu.
- Ištirti, kaip dažnai patologinio placentos prisitvirtinimo diagnozė buvo nustatoma ultragarsiniu tyrimu.
- Nustatyti pacienčių gimdymo būdus ir placentos atidalijimo ranka dažnį.
- Įvertinti kraujavimo nėštumo metu dažnį.
Hormonai ir jų įtaka nėštumui
Hormonai - tai specifinės, fiziologiškai aktyvios medžiagos, išskiriamos į kraują, limfą ir tarpląstelinį skystį, kurios reguliuoja viso mūsų organizmo medžiagų apykaitą, lemia energiją, darbingumą, charakterį, figūrą, plaukuotumą, lytinį potraukį ir kt. Juos sintetina endokrininės, arba vidaus sekrecijos liaukos. Hormonai veikia organizmo struktūrą ir įvairias funkcijas - reguliuoja medžiagų apykaitą, ląstelių diferenciaciją, augimą, endokrininių liaukų bei centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijas. Hormonus sintetina ne tik vidinės sekrecijos liaukos, bet ir daugelis ląstelių, kurios išsisklaidę visame organizme (putliosios ląstelės, virškinimo trakto ląstelės, CNS neuronai, trombocitai ir kt.), tai vadinamoji difuzinė neuroendokrininė sistema. Atsižvelgiant į cheminę struktūrą ir poveikį, hormonai skirstomi:
- baltyminiai hormonai (baltymai, peptidai, aminorūgščių dariniai)
- steroidiniai hormonai (testosteronas, estrogenai, antinksčių žievės hormonai)
Hormonų sekrecijos intensyvumą organizme reguliuoja grįžtamasis ryšys: didėjant arba mažėjant hormonų koncentracijai kraujyje, atitinkamai slopinama arba aktyvinama jų sekrecija.
Taip pat skaitykite: Pasaulio sukūrimo legendos vaikams
Svarbiausi hormonai ir jų funkcijos
| Hormonas | Kur išskiriamas? | Pagrindinės funkcijos |
|---|---|---|
| Liberinai (kortikoliberinas, tiroliberinas, somatoliberinas, gonadoliberinas, prolaktoliberinas) | Pagumburis | Skatina atitinkamų hipofizės hormonų sekreciją (pvz., tiroliberinas skatina tirotropino išsiskyrimą, somatoliberinas - augimo hormono išsiskyrimą) |
| Statinai (somatostatinas, prolaktostatinas) | Pagumburis | Slopina atitinkamų hipofizės hormonų skreciją |
| Kortikotropinas (AKTH) | Adenohipofizė | Reguliuoja antinksčių žievės augimą ir kortizolio sekreciją; vienas svarbiausių hormonų dalyvaujančių adaptacinėse organizmo reakcijose |
| Tirotropinas (TTH) | Adenohipofizė | Skatina jodo kaupimąsi skydliaukėje; aktyvina skydliaukės hormonų sintezę ir sekreciją |
| Somatotropinas (STH) | Adenohipofizė | Skatina audinių augimą: didina ląstelių kiekį, jų apimtį bei ląstelių diferenciaciją; aktyvina medžiagų apykaitą, skatina baltymų sintezę, t.y. veikia anaboliškai (spartėja kaulų augimas, didėja raumenų masė); mažina gliukozės įsisavinimą ir sintezę; riebalų apykaitą veikia kataboliškai (skatina triglicerolių lipolizę) |
| Gonadotropiniai hormonai (folitropinas, lutropinas) | Adenohipofizė | Reguliuoja lytinių liaukų veiklą. Vyro organizme jie išsiskiria nuolat ir nedideliais kiekiais, o moters organizme cikliškai ir daug didesniais kiekiais. FSH ir LH moterims skatina folikulų augimą ir brendimą kiaušidėse, ovuliaciją ir geltonkūnio susidarymą, estrogenų sekreciją ir antrinių lytinių požymių vystymąsi, o vyrams - stimuliuoja spermiogenezę bei androgenų sekreciją. |
| Prolaktinas | Adenohipofizė | Pagrindinis jo taikinys yra pieno liauka. Lytinio brendimo metu jis skatina pieno liaukos augimą, nėštumo metu - pieną išskiriančių ląstelių vystymąsi, o po gimdymo - pieno sekreciją ir motinystės instinktą. |
| Melanotropinas (MSH) | Tarpinė hipofizės dalis | Epidermyje stimuliuoja pigmentą sintetinačias ląsteles melanocitus |
| Antidiurezinis hormonas (ADH) | Neurohipofizė | Reguliuoja vandens apykaitą organizme, taip pat būdingas silpnas vazopresinis poveikis (skatina kraujagyslių sienelių lygiųjų raumenų susitraukimus) |
| Oksitocinas | Neurohipofizė | Oksitocinas dalyvauja apvaisinimo procese (lytinio akto metu) ir gimdymo procese (aktyvina gimdos raumenų susitraukimus ir greitina gimdymą), po gimdymo - skatina pieno sekreciją. Vyro kraujyje oksitocino kiekis didėja orgazmo metu. |
| Aldosteronas (mineralokortikoidai) | Antinksčiai | Aktyvina Na+ jonų reabsorbciją inkstų kanalėliuose ir K+ sekreciją; didėjant osmosiniam slėgiui, pasyviai rezorbuojamas vanduo, skystis kaupiasi audiniuose ir cirkuliuojančiame kraujyje; aldosteronas reguliuoja seilių ir prakaito sudėtį |
| Kortizolis (gliukokortikoidai) | Antinksčiai | Slopina uždegiminį procesą; reguliuoja medžiagų apykaitą; aktyvina angliavandenių sintezę, didina glikogeno kiekį ląstelėse; slopina baltymų sintezę, skatina jų katabolizmą; stimuliuoja triglicerolių katabolizmą, todėl didėja energijos apykaita organizme |
| Androstendionas (androgenai) | Antinksčiai | Tai mažai aktyvūs vyriški lytiniai hormonai, androstendionas periferiniuose audiniuose paverčiamas testosteronu; skatina kaulėjimo procesą, baltymų sintezę raumenyse, kauliniame audinyje |
| Katecholaminai (adrenalinas, noradrenalinas, dopaminas) | Antinksčiai | Katecholaminų kiekis kraujyje labai padidėja streso metu, tai adaptacijos hormonai; didina kraujo spaudimą; padidina raumenų susitraukimo lygį |
| Insulinas | Kasa | Universalus anabolinis hormonas, skatinantis angliavandenių, baltymų, nulkeininių rūgščių ir riebalų biosintezę |
| Gliukagonas | Kasa | Skatina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą |
Endokrininės ligos
- Cukrinis diabetas (cukraligė): liga, kurią sukelia angliavandenių apykaitos organizme sutrikimai, lemiantys gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą. Angliavandenių apykaitos sutrikimą sąlygoja insulino trūkumas.
- Struma: dažniausia endokrininė liga, pasireiškianti skydliaukės padidėjimu, esant normaliai hormonų gamybai.
- Adisono liga: lėtinė liga, kuria susergama dėl dalinio ar visiško antinksčių hormoninės funkcijos išnykimo.
- Akromegalija (hipofizinis gigantizmas): endokrininė liga, kurią sukelia posmegeninės liaukos (hipofizės), atsakingos už daugybės hormonų, lemiančių augimą, vystymąsi, lytinę brandą, reprodukcinę funkciją ir maitinimą krūtimi, gerybinė adenoma.
- Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas): endokrininė liga, pasireiškianti sulėtėjusiu ar sustojusiu augimu ir organizmo formavimusi dėl sumažėjusios augimo hormono sekrecijos hipofizėje.
Taip pat skaitykite: Auklės ir griežtas auklėjimas