Vaikų psichikos sutrikimai: požymiai, priežastys, diagnostika ir gydymas

Daugumai tėvų yra būdingas noras apsaugoti savo vaiką. Mes rūpinamės vaiko poreikiais: jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, pakyla temperatūra ar lūžta kaulas - važiuojame pas gydytojus. Gana lengva yra atpažinti matomas žaizdas, tačiau yra kiek kitaip, jei išgirstame apie problemas mokykloje ar santykiuose su draugais, jei vaikas pasidaro nesukalbamas, patiria emocijų protrūkius. Maždaug 1 iš 5 vaikų patiria emocijų arba elgesio sutrikimą. Toliau minimi ženklai kurie gali reikšti, jog Jūsų vaiko sunkumams reikia ypatingo dėmesio. Įsiklausykite į tėvišką vidinį balsą ir drąsiai įvardykite vaiko poreikius bei kovokite už tai, kad juo būtų pasirūpinta, suteikiant būtiną pagalbą, esant reikalui.

Šiandienos vaikai yra ateities suaugusieji, kurių gerovė priklauso nuo mūsų, o mūsų ateitis - nuo jų, todėl išbaidykime tariamus baubus iš tamsių kampų ir padėkime tinkamai identifikuoti emocinę vaiko problemą.

Vaikų elgesio ir psichikos sutrikimai yra sudėtinga ir daugialypė sritis, apimanti įvairias problemas, kurios gali turėti įtakos vaiko mąstymui, jausmams, elgesiui ir bendrai raidai. Šie sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, turėti skirtingas priežastis ir reikalauti individualizuoto gydymo.

Dažniausiai pasitaikantys vaikų psichikos sutrikimai

Gydytoja vaikų psichiatrė Vida Niemcienė, remdamasi savo ilgamete patirtimi, teigia, kad dažniausi vaikams diagnozuojami raidos, psichikos sutrikimai ir ligos priklauso nuo vaiko amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams labiausiai būdingi specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, kai vėluoja ne tik kalba, bet ir jos supratimas, nepakankamai išreikštas girdimasis bei regimasis dėmesys, savarankiškumas ir kita. Tačiau vieni dažnesnių vaiko raidos sutrikimų tampa autizmo spektro sutrikimai. Jaunesniame mokykliniame amžiuje išryškėja emociniai bei elgesio, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, na, o paauglystėje - nerimo sutrikimai bei depresija.

Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje. Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis.

Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais

Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:

1. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
2. Elgesio sutrikimus: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
3. Emocijų sutrikimus: nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.

Depresija

Depresija nėra tik laikinas liūdesys ar bloga nuotaika, kurią patiria kiekvienas žmogus. Tai rimtas psichikos sutrikimas, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir trukdo kasdieniam gyvenimui, bendravimui, mokymuisi ir laisvalaikiui. Vaikų ir paauglių depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi nuo suaugusiųjų depresijos.

Depresijos simptomai

• Sumažėję interesai ir pasitenkinimas: Vaikas praranda susidomėjimą anksčiau patikusiais dalykais ir nebejaučia džiaugsmo.
• Sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi: Vaikas jaučiasi bevertis, nepasitiki savimi ir jam sunku priimti sprendimus.
• Kaltės ir bevertiškumo idėjos: Vaikas jaučiasi kaltas dėl dalykų, už kuriuos nėra atsakingas, ir mano, kad yra bevertis.
• Niūrus ateities įsivaizdavimas: Vaikas mato ateitį pesimistiškai ir mano, kad nieko gero neįvyks.
• Mintys apie savižudybę ar nenoras gyventi: Vaikas galvoja apie savižudybę arba jaučia nenorą gyventi.
• Energijos stoka ir silpnumas: Vaikas jaučiasi pavargęs, neturi energijos ir jaučia judesių sulėtėjimą.
• Miego sutrikimai: Vaikas patiria miego sutrikimus, pavyzdžiui, anksti pabunda ir nebeužmiega arba miega labai ilgai.
• Nerimas ir įtampa: Vaiką dažnai vargina nerimas, įtampa, dėmesio sukaupimo sunkumai ir pablogėjusi atmintis.
• Nusiskundimai dėl sveikatos: Dažnas vaikų depresijos požymis yra nusiskundimai dėl įvairių sveikatos problemų, pavyzdžiui, pilvo ar galvos skausmų.
• Nepritapimas mokykloje: Vaikui sunku pritapti mokykloje, jis jaučiasi atstumtas ir nesuprastas.
• Dėmesio ir koncentracijos sunkumai: Vaikui sunku susikaupti, jis pamiršta sąsiuvinius ir knygas, jam sunku perpasakoti perskaityto teksto turinį.
• Pesimistinis nusiteikimas: Vaikas yra įsitikinęs, kad jam nieko nepavyks, net jei jis stengsis.
• Įtarumas, kad tėvai myli kitus vaikus labiau: Vaikas jaučiasi nemylimas ir mano, kad tėvai labiau myli jo brolį ar sesę.
• Mokyklos fobija: Vaikas jaučia baimę eiti į mokyklą ir stengiasi jos išvengti.

Svarbu atsiminti, kad ne visi vaikai, patiriantys šiuos simptomus, serga depresija. Tačiau jei šie simptomai trunka ilgą laiką ir trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į specialistą.

Depresijos priežastys

Moksliniai tyrimai rodo, kad depresiją gali sukelti:

• Cheminių medžiagų disbalansas smegenyse: Serotonino, noradrenalino ir dopamino trūkumas arba pusiausvyros pakitimai.
• Kitos ligos: Tam tikros ligos gali sukelti depresijos simptomus.
• Vartojami vaistai: Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį, kuris pasireiškia depresija.
• Stresas: Ilgalaikis stresas gali sukelti depresiją.
• Hormonų pokyčiai: Hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, paauglystėje, gali padidinti riziką susirgti depresija.
• Narkotikų ir alkoholio vartojimas: Narkotikų ir alkoholio vartojimas gali sukelti depresiją arba ją paūminti.
• Genetinis polinkis: Jei kas nors šeimoje sirgo depresija, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
• Šeimyniniai sunkumai ir skyrybos: Nuolatiniai barniai ir nesutarimai šeimoje gali sukelti vaikui depresiją.
• Patyčios: Patyčios gali turėti didelį poveikį vaiko psichikai ir sukelti depresiją.
• Fizinė, emocinė ar seksualinė prievarta: Prievarta gali sukelti didelę traumą ir depresiją.
• Nesaugi aplinka jausti ir reikšti jausmus: Jei vaikas jaučiasi nesaugus reikšti savo jausmus, tai gali prisidėti prie depresijos vystymosi.

Depresijos gydymas

Depresijos gydymas yra kompleksinis ir individualizuotas. Jis gali apimti:

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“

• Medikamentinį gydymą: Antidepresantai, nerimą slopinantys ir miegą gerinantys vaistai.
• Psichoterapiją: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos terapijos rūšys.
• Instrumentinį gydymą: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.

Visų gydymo būdų esmė - grąžinti cheminių medžiagų pusiausvyrą galvos smegenyse. Svarbu, kad gydymas būtų taikomas profesionaliai, individualiai ir reikalingą laiką. Per anksti nutraukus gydymą, kai pajuntamas pagerėjimas, ypač didelė atkryčio rizika.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)

ADHD yra neuropsichiatrinis sutrikimas, kuris dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje, bet gali tęstis ir suaugus. Jam būdingi trys pagrindiniai simptomai: dėmesio stoka, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu, hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje.

ADHD simptomai

ADHD simptomai gali skirtis priklausomai nuo sutrikimo tipo:

• Nedėmesingumas:

  Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"

  • Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio.
  • Sunkumas baigti pradėtą darbą.
  • Pastoviai daromos klaidos dėl neatidumo.
  • Lengvai atitraukiamas dėmesys.
  • Užmaršumas.

• Hiperaktyvumas:

  • Bėgiojimas ir nuolatinis judėjimas.
  • Sunkumas išbūti vienoje vietoje.
  • Per didelis šnekumas.
  • Triukšmavimas.
  • Įkyrus elgesys.

• Impulsyvumas:

  • Negebėjimas sulaukti savo eilės.
  • Atsakymas į klausimus, nesulaukus jų pabaigos.
  • Pokalbio temos keitimas.
  • Lengvas su(si)erzinimas.
  • Emociniai protrūkiai.

Suaugusiems ADHD simptomai gali būti mažiau ryškūs nei vaikams, tačiau jie vis tiek gali sukelti sunkumų įvairiose gyvenimo srityse.

ADHD priežastys

ADHD priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys.

• Genetinis paveldėjimas: Jei artimi giminaičiai serga ADHD, tikimybė susirgti šia liga yra didesnė.
• Nėštumo metu patirti veiksniai: Mamos rūkymas, alkoholio ar narkotikų vartojimas nėštumo metu, sąlytis su nuodingomis medžiagomis.
• Ankstyvas gimdymas ir mažas kūno svoris: Priešlaikinis gimdymas ir mažas kūno svoris gali padidinti riziką susirgti ADHD.
• Patoanatomijos ir patofiziologijos pokyčiai: Noradrenalino ir dopamino neurotransmisijos sutrikimai.

ADHD diagnozė

ADHD diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai turi pasireikšti nuolat visose gyvenimo srityse ne mažiau kaip 6 mėnesius ir sukelti reikšmingą disfunkciją. Diagnozę gali apsunkinti dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir priklausomybės.

Suaugusiųjų ADHD diagnostikai naudojamos specialios skalės, tokios kaip CAARS, WURS ir ASRSv1.1.

ADHD gydymas

ADHD gydymas yra kompleksinis ir gali apimti:

• Medikamentinį gydymą: Psichostimuliatoriai (metilfenidatas, dekstroamfetaminas, lisdeksamfetaminas) ir kiti vaistai (atomoksetinas, antidepresantai).
• Psichoterapiją: Elgesio terapija, kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija.
• Gyvensenos įpročių keitimą: Rutinos ir miego režimo aptarimas ir įgyvendinimas, adekvatus fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo balansas, psichoaktyvių medžiagų rizikos valdymas.
• Psichoedukaciją: Simptomų bei savo stipriųjų savybių suvokimas ir išteklių panaudojimo galimybes, kylantys impulsyvūs elgesio, mokymosi, karjeros ir tarpasmeninių santykių iššūkiai.
• Palaikomąją psichoterapiją: Adaptacijos išteklių nukreipimas, siekiant valdyti ADHD.

Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.

Gydymo tikslas - sumažinti simptomus ir pagerinti vaiko ar suaugusiojo gyvenimo kokybę.

Nerimas

Nerimas yra normali žmogaus emocija, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus.

Nerimo simptomai

• Neramumas, pastovus jaudulys ir įtampa.
• Nuovargis.
• Sunkumas susikaupti.
• Galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo.
• Nuogąstavimai dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų.
• Blogas miegas: Sunkumas užmigti, apmąstymai apie dienos įvykius, košmarai, dažnas nubudinėjimas.
• Dirglumas ir nekantrumas.
• Padidėjęs vegetacinės nervų sistemos aktyvumas: Dažnesnis širdies plakimas, dūrimai, skausmai širdies plote, nestabilus kraujospūdis, raumenų įtampa, padidėjęs prakaitavimas, virškinimo diskomfortas (atsirūgimai, sunkumo jausmas pavalgius skrandyje, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar laisvi viduriai), padažnėjęs šlapinimasis.
• Dažni galvos skausmai, pulsavimas, galvos svaigimas, kvaitulys, nestabilumo pojūtis, silpnumas.
• Nemalonus vidinis drebulys, karščio-šalčio bangos, aptirpimai, odos paraudimas-pabalimas.

Ligos eiga yra lėtinė, jai būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą.

Nerimo priežastys

Moksliniai tyrimai rodo, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu galvos smegenyse. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.

Psichologiniu požiūriu, nerimu gali reikštis nuslopinti jausmai, pavyzdžiui, neapykanta ar panieka. Taip pat, nervų sistemos ypač žemas jautrumo slenkstis įvairiems nerimo mechanizmus „užvedantiems“ dirgikliams yra nulemiamas genetiškai.

Nerimo gydymas

Gydymas priklauso nuo simptomų intensyvumo ir trukmės. Jis gali apimti:

• Medikamentinį gydymą: Benzodiazepinai, antidepresantai, jų deriniai bei kitų grupių psichiką veikiančiais vaistais.
• Psichoterapiją: Šiuo sutrikimu sergantys pacientai turi tam tikrų asmenybės, elgesio, mąstymo ypatumų, kurie sudaro prielaidas ir sąlygas nerimauti. Jiems būdingas perdėtos atsakomybės jaumas, savikontrolė, perfekcionizmas, baimė būti atstumtam, negalėjimas priimti kritikos.

Šio sutrikimo gydymas yra visada ilgas ir sudėtingas, be to, po sėkmingo gydymo kurso praėjus kuriam laikui, liga linkusi pasikartoti.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai

• Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai (nemiga ar košmarai), psichosomatiniai simptomai (galvos ar skrandžio skausmai).
• Elgesio ir emociniai simptomai: Dažni pykčio priepuoliai, nuolatinis nepaklusnumas ir atsisakymas laikytis taisyklių ar nurodymų, sąmoningas erzinimas kitų, kaltinimas kitų dėl savo klaidų, piktas ir kerštingas elgesys, svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: Sunkumai išlaikyti draugystę, dažni ginčai su suaugusiaisiais, atsisakymas paklusti taisyklėms, nemalonus ar piktas elgesys.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys

• Šeimos veiksniai: Nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, nuolatiniai nesutarimai šeimoje, tėvų psichikos sveikatos sutrikimai.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: Struktūros trūkumas mokykloje, nepakankama parama mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neveiksmingas trikdančio elgesio valdymas.
• Biologiniai veiksniai: Neurologiniai sutrikimai, smegenų traumos, genetiniai veiksniai.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė ir gydymas

Diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą.

Kada kreiptis į specialistus?

Svarbu laiku kreiptis į specialistą, jei pastebėjote bet kurį iš minėtų simptomų, nes:

• Savalaiė diagnozė leidžia greičiau imtis gydymo ar terapijos, užkertant kelią komplikacijoms ir pagerinant vaiko gyvenimo kokybę.
• Ankstyva intervencija gali padėti vaikui pasiekti geresnę raidą.

Kreiptis į specialistus naudinga, jei pastebėjote:

1. Fizinės sveikatos problemas:

   • Ilgalaikį arba sunkų kosulį, karščiavimą, nuovargį, svorio kritimą ar kitus neįprastus simptomus.
   • Dažnas infekcines ligas.

2. Emocinius ar psichologinius iššūkius:

   • Ilgą laiką trunkantį liūdesį, nerimą arba pasikeitusį elgesį (pvz., tapo agresyvus ar uždaras).
   • Sunkumus susikaupti mokykloje, problemas bendraujant su bendraamžiais arba nuolatinį nerimą.

Pas kurį specialistą kreiptis konkrečiu atveju?

1. Vaikų gydytojas (pediatras) - jei kyla fizinių sveikatos problemų, pirmiausia įvertins vaiko būklę ir, jei reikia, nukreips pas kitus specialistus.
2. Psichologas - jei vaikas patiria pažinimo sunkumų arba emocines problemas, psichologas gali atlikti įvertinimą ir pasiūlyti terapinį planą.
3. Psichiatras - jei būtina medikamentinė terapija dėl psichikos sveikatos problemų, vaikas gali būti nukreiptas pas psichiatrą.

Vaikų psichologas ne tik vertina, bet ir konsultuoja. Psichoterapeutas - tai specialistas, kuris gali būti psichologas arba psichiatras, tačiau turi papildomą mokymą psichoterapijos srityje. Psichoterapeutai dirba su pacientais teikdami pokalbių terapiją, padeda spręsti emocines problemas, stresą, santykių problemas ir kitus iššūkius, naudodamiesi įvairiomis terapijos metodikomis.

Psichoterapija - tai gydymo metodas, kuriuo gali būti gydomi psichikos sveikatos sutrikimai ir kitos psichologinės problemos, gilinamasi į jų priežastis. Psichoterapija yra ilgas procesas (gali trukti keletą metų). Kokiais metodais psichoterapeutas dirba, lemia jo baigtos psichoterapijos krypties - psichodinaminės, kognityvinės, geštalto, individualiosios ar kt. Psichiatras - tai gydytojas, specializuojantis psichikos sveikatoje, kuris baigė medicinos studijas ir papildomai mokėsi psichiatrijos. Psichiatras gali diagnozuoti psichines ligas ir skirti vaistus. Jie gali teikti psichoterapiją, bet jų pagrindinė funkcija - diagnozuoti ir gydyti sunkius psichinius sutrikimus.

Vaikų psichiatras - tai gydytojas psichiatras, kurio specializacija - vaikų psichiatrija. Gydytojo psichiatro kompetencija - diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir prireikus skirti reikalingą gydymą: vaistus, psichologo, logopedo, kineziterapeuto ar kt. specialistų konsultacijas.

Svarbi tėvų rolė

Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Priėmus psichikos sveikatos iššūkį, Jums gali tekti važinėti „Linksmaisiais emocijų kalneliais“, ir, kaip sako Douglas, Jums prireiks Vilties ir Pagalbos. Jūs turite pasirūpinti savimi, kad išliktumėte stiprūs dėl paties vaiko, Jūs taip pat turite žinoti, kada kreiptis pagalbos, susidraugauti su kitais, kad nepasijaustumėte vieniši, bejėgiai ir izoliuoti.

Santykiai su tėvais vaikui labai svarbūs. Meilė, rūpestis, švelnumas formuoja vaikui saugumo jausmą. Ne bausmės, o kantrybė, įsiklausymas, pagarba vaikui, net ir aiškinantis blogą jo poelgį, skatina pasitikėjimą tėvais ir suaugusiaisiais. Paauglystėje vyksta normalus procesas - vaikų atsiskyrimas nuo tėvų. Kai kurie iš tėvų tą skaudžiai išgyvena, jie riboja vaiko laisvę rinktis, kontroliuoja. Paaugliai tai vertina, kaip nuolatinį, perdėtą kišimąsi į jų gyvenimą, tai kelia pyktį, norą elgtis priešingai. Tėvams būtina kantrybė, išmintis, kad išlaikytų kuo geresnius santykius su savo vaikais.

Svarbu, kad būtų bendradarbiavimas tarp specialistų ir tėvų, kad tėvai tęstų darbą su vaikais taip, kaip buvo išmokyti specialistų. Vaikas auga, keičiasi, dažnai jis savo gebėjimais pasiveja bendraamžius. Na, o jeigu vaikas ir ne toks, kaip kiti, priimkite jį tokį, koks yra, juk jis jūsų brangiausias. Nepamirškime, kad vaikai jau nuo mažens kopijuoja tėvų elgesį, todėl kontroliuokime save, stenkimės būti geresniais.

Svarbu pasitikėti savo intuicija ir nelikti abejingiems, jei jaučiate, kad vaikui reikalinga pagalba. Kuo anksčiau kreipsitės į specialistus, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas gaus tinkamą pagalbą ir galės pilnavertiškai gyventi.

Pagalba ir paslaugos vaikams ir jų šeimoms

Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, bendradarbiauti susitelkia įvairių sričių specialistai: medikai, psichologai, socialinių paslaugų sektoriaus atstovai ir vaiko teisių gynėjai. Siekiama laiku ir tinkamai suteikti pagalbą ir paslaugas vaikams, jų šeimoms ir ugdymo įstaigoms.

Paprasčiausia pagalba vaikams ir jų tėvams, patiriantiems sunkumus yra prieinama skiriant koordinuotai teikiamas paslaugas. Tėvų (dažnu atveju) pasirinktas kelias neigti ir slėpti vaiko ligą ar sutrikimą, yra TIESIOGINIS nusikaltimas vaiko ateičiai. Slepiama liga ar sutrikimas ilgainiui vis tiek tampa pastebimas, o sulaukus pilnametystės kai kurios ligos (pvz.

SVEIKATOS PASLAUGOS RAIDOS SUTRIKIMŲ TURINTIEMS VAIKAMS IR JŲ ŠEIMOMS:

• Psichologinė, psichiatrinė pagalba vaikui ir šeimai:

  • Pasirinktos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos Psichikos sveikatos centre teikiamos medicinos psichologo, vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos bei asmens ir (ar) šeimos psichologinės konsultacijos.
  • Nemokamos psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas ugdymo įstaigų bendruomenėms teikia Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (organizuojamos individualios psichologo konsultacijos, psichologo konsultacijos grupėms bei emocinės gerovės konsultavimo paslaugos).

• Medicininės reabilitacijos procedūros (kineziterapija, ergoterapija, medicinos psichologo ir (ar) klinikinio logopedo užsiėmimai ir kt.):

  • Teikiamos ambulatorinės ir (ar) stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos, sveikatos grąžinamasis gydymas, palaikomoji reabilitacija, sanatorinis gydymas.
  • Dėl medicininės reabilitacijos konsultuoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.

• Kalbos korekcijos paslaugos:

  • Paslaugas teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios antrinio ir (ar) tretinio lygio medicininės reabilitacijos paslaugas. Paslaugas skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos, vaikų ligų gydytojai, neurochirurgai, neurologai, otorinolaringologai, odontologai, veido ir žandikaulių chirurgai.

• Hipoterapija - tai gydomoji terapija su žirgais, kurios metu pasitelkiamas žirgo judėjimas tam, kad būtų pagerinta žmogaus fizinė, emocinė ar psichologinė būklė.

• Neurografika - tai kūrybinė, savianalizės ir emocinio išlaisvinimo technika, kuri jungia piešimą, psichologiją ir neuromokslą.

  tags: #vaiku #psichikos #sutrikimai