M. K. Čiurlionio muziejus - tai vieta, kurioje susijungia dailė, muzika ir istorija, o parodos vaikams tampa vartais į kūrybiškumo ir kultūrinio pažinimo pasaulį. Muziejus siūlo įvairias edukacines programas ir parodas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, skatinančias vaikus atrasti M. K. Čiurlionio kūrybą, grafikos meno subtilybes, liaudies tradicijas ir netgi šifruoti slaptus simbolius. Šiame straipsnyje apžvelgsime muziejaus siūlomas parodas ir edukacines veiklas, skirtas jauniesiems lankytojams, taip pat atkreipsime dėmesį į kitas įdomias iniciatyvas, susijusias su M. K. Čiurlionio palikimu.
M. K. Čiurlionio Namų-Muziejaus Edukacinės Programos
M. K. Čiurlionio namai-muziejus kviečia vaikus į įvairias edukacines programas, kurios supažindina su menininko kūryba ir gyvenimu.
"Aš ir mano Čiurlionis": Šio užsiėmimo metu vaikai lavina vaizduotę, ieškodami dailininko paveiksluose „paslėptų“ simbolių, tyrinėdami ir diskutuodami, ką jie galėtų reikšti. Savo įspūdžius jie perkelia ant popieriaus lapų, piešdami pastele, kurią taip mėgo ir naudojo M. K. Čiurlionis.
"Laiškai Čiurlioniui": Edukacinio užsiėmimo metu M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ekspozicijose ieškoma užuominų, kam ir kokius laiškus galėjo siųsti M. K. Čiurlionis, viešėdamas Druskininkuose. Dalyviai kuria atvirlaiškius savo mėgstamiausiam M. K. Čiurlioniui.
"Šifruojame Čiurlionį": Užsiėmimo metu vaikai šifruoja M. K. Čiurlionio laiškus, kuriuose jis naudojo slaptus simbolius, užšifruodamas norimą tekstą.
Taip pat skaitykite: Gimimo vietos istorija
"Pleneras Čiurlionio sode": Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai piešia ant molbertų senajame Čiurlionių obelų sode, šalia šeimos namų, stebėdami besikeičiančią aplinką bei apšvietimą.
"Kelionė į didįjį mišką": Šio užsiėmimo metu keliaujama į vieną mėgstamiausių M. K. Čiurlionio lankytų vietų Druskininkuose - „didįjį mišką“, įkvėpusį jį įamžinti tiek dailės, tiek muzikos kūriniuose.
Šie užsiėmimai ne tik supažindina su M. K. Čiurlionio kūryba, bet ir lavina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą bei skatina domėjimąsi menu.
Grafikos Meno Pažinimas M. K. Čiurlionio Muziejuje
M. K. Čiurlionio namų-muziejaus ekspozicijose galima susipažinti su M. K. Čiurlionio sukurtais grafikos kūriniais. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai tušo, teptuko ir plunksnos pagalba kurs nedidelio formato grafikos meno kūrinėlius, semdamiesi įkvėpimo iš M. K. Čiurlionio. Užsiėmimo dalyviai sužino, ką reiškia paslaptingi ir daugeliui negirdėti meniniai terminai „fluorofortas“ ir „vinjetė“. Grafika yra dailės rūšis, kurios pagrindą sudaro piešinys. Tai puiki proga vaikams išmėginti savo kūrybines jėgas ir susipažinti su grafikos meno technikomis.
Taip pat kviečiama išbandyti grafikos techniką - monotipiją. Ji unikali tuo, kad leidžia sukurti tik vieną antspaudą, kuris yra vienintelis ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma.
Taip pat skaitykite: Čiurlionio palikimas
V. K. Jonyno Kūrybos Pasaulis Vaikams
M. K. Čiurlionio muziejus taip pat skiria dėmesį Vytauto Kazimiero Jonyno kūrybai, siūlydamas pažintinius užsiėmimus. V. K. Jonyno biografija gausu įvairių išraiškos formų, naudotų priemonių ir medžiagų, o menininko kūrinių biblioteka plati ir apimanti daugybę sričių - nuo knygų iliustracijų iki masyvių skulptūrų.
Edukacinių užsiėmimų metu vaikai gali:
- Peržvelgti V. K. Jonyno kurtus kalėdinius atvirukus, alsuojančius kalėdine dvasia ir vaizdžiai pasakojančius apie pagrindinius šios šventės simbolius.
- Susipažinti su vitražo menu, tapyba ant stiklo šaltais stiklo dažais V. K. Jonyno galerijoje.
- Susipažinti su V. K. Jonyno kūriniu „Mano sodas“, atliktu pastelės technika. Išlaisvinti savyje slypintį dailininką ir papildyti V. K. Jonyno paveikslą trūkstama figūrėle.
Šie užsiėmimai leidžia vaikams susipažinti su įvairiomis dailės technikomis ir išraiškos formomis, taip pat lavinti savo kūrybiškumą ir meninį skonį.
"Pasaka": Sugrįžimas Į Vaikystės Prisiminimus
Paroda "Pasaka" nukelia į vėlyvojo sovietmečio vaikystės pasaulį. Paroda atveria įvairias vaikystės erdves - namus ir kiemus, aikštes ir aikšteles, net ir sovietmečiu itin uždarų įstaigų realybę: parodoje instaliuota „Gimdykla“ ir „Našlaičių kambarys“, kurio istoriją kuravo dr. Ieva Balčiūnė. Didžiulis Begemotas - dizainerės Rasos Balaišės istorinio žaislo rekonstrukcija - įsikūrė Dr. Karolinos Jakaitės kuruojamoje neįgyvendintų žaislų dizaino projektų erdvėje. „Žaislų daktaro maiše“ susipina pasakojimai apie žaislus, jų tausojimą ir prisirišimą. Parodoje bus galima išvysti ne tik geriausius vaikystės temą atskleidžiančius vėlyvuoju sovietmečiu sukurtus menininkų darbus, bet ir šiuolaikinį meną - Martynos Plioplytės-Zujienės, Dovilės Gudačiauskaitės tekstilės instaliacijas. Parodoje - ir gurmaniškos istorijos, sugrąžinančios „Pasakos“ meniu fragmentus: receptūrą „Pasakos“ kavinei kūrusios šefės Felicijos Bagdonienės receptai ir desertų piešiniai. Ši paroda suteikia retą progą pažvelgti į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos, per autentiškus anuometinių vaikų liudijimus.
Komiksų Paroda: Kauno Menininkų Gyvenimai Ir Augintiniai
Parodos autorė Dalia Bieliūnaitė daugiau nei aštuonerius metus dirbo gide ir edukatore Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Ši komiksų ir iliustracijų paroda pristato Kauno menininkus. Taip pat tapytoją ir kompozitorių M. K. Komiksuose sutiksite rašytoją Juozą Tumą-Vaižgantą, jau tapusį paminklu, kartu su savo taksu Kauku. Kompozitoriaus Juozo Gruodžio šunis ir ožkytę, kuri visus nurungdavo, kovodama už savo vietą ant sofos greta šeimininko. Scenografą Liudą Truikį, kalbinantį kaimynystėje gyvenančią voverę, dažnai užsukdavusią pasisvečiuoti. Skulptoriaus Juozo Zikaro šeimyną, kuriai priklausė ypatingo charakterio ponių pėdkelnes žnaibiusi kalakutė. Na ir, žinoma, gamtininko Tado Ivanausko augintinius: varną Krumkelį ir meškėną Kukulį. Parodoje taip pat galima išvysti M. K. Čiurlionio šunelio Liamorio portretą. Ši paroda ne tik supažindina su žymių Kauno menininkų gyvenimais, bet ir atskleidžia jų meilę gyvūnams.
Taip pat skaitykite: Čiurlionio Gimtinė
3D Autostereograma "Trimatė Pasaka"
Kviečiame pamatyti Loretos Roževičiūtės-Elksnės ir jos kūrybinės grupės „Vėjo Rožė“ 3D autostereogramą „Trimatė pasaka“, sukurtą pagal M. K. Čiurlionio kūrinius. 3D autostereograma, sukurta pagal M. K. Čiurlionio II paveikslą iš triptiko „Pasaka“, kuriame paslėptas vaikas su piene ir sklendžiantis mistinis paukštis. Išdidintas ir pakeistas kūrinio formatas iš horizontalaus į vertikalų 1,42 x 2,30 m. Toks formatas pasirinktas norint sukurti optinį kilimo įspūdį, tarsi nuaudžiant žemės ir dangaus sujungimą, pertapant ir interpretuojant ritmiškai pasikartojančius M. K. Čiurlionio kūrinių „Pasaulio sutvėrimas VIII“, „Pasaulio sutvėrimas IX“ ir „Pasaulio sutvėrimas XI“ motyvus. Autostereograma - tai dvimatis vaizdas, slepiantis trimatį objektą, kuris pamatomas žiūrint tolio žvilgsniu. Stereogramos veiksmingai stiprina akių raumenis ir padeda joms atsipalaiduoti. Tai puikus būdas pailsinti pavargusias akis, ypač tiems, kurie dirba su kompiuteriu.
"Vargonai ir Čiurlioniai": Nauja Paroda Ratnyčioje
Paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ ir ją lydinti programa yra įtraukti į Vyriausybės programą „Čiurlioniui 150“. Kompozitoriaus Gintaro Sodeikos audiovizualinė instaliacija „Sferų harmonija“ susieja lankytoją su M. K. Čiurlionio vaikystės aplinka, nutiesia menamą tiltą tarp praeities ir dabarties. Parodos renginių programa:
- Gegužės 28 d. 18 val. Dr. J. Landsbergytės-Becher paskaita „M. K. Čiurlionis ir vargonai: pažadinta vizija“
- Gegužės 30 d. 16.30 val. Edukacinis užsiėmimas vaikams „Sukonstruok vargonus“
Ši paroda, įsikūrusi Ratnyčioje - Druskininkų rajone, kur M. K. Čiurlionis praleido vaikystę, suteikia galimybę geriau pažinti menininko ryšį su muzika ir jo kūrybos įkvėpimo šaltinius.
Ratnyčios Istorija Ir Čiurlionių Ryšys
Ratnyčia - Druskininkų rajonas, kurios pavadinimas kilo nuo Ratnyčėlės upelio, o istorija prasidėjo daug anksčiau nei Druskininkų: ji paminėta jau 1589 metais. Dabartinė mūrinė Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia - jau ketvirtoji katalikų šventovė Ratnyčioje. Ją 1905-1910 m. statė karštas lietuvių patriotas, Čiurlionių šeimos bičiulis kunigas Pranas Bernotas. 2020 m. menotyrininkė Aušra Česnulevičienė Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios palėpėje atrado senųjų Ratnyčios vargonų dalis. 2023 m. jos perduotos saugoti Bažnytinio paveldo muziejui. Dėl istorinės ir meninės vertės 2024 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu vargonų fragmentai įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Ši vietovė svarbi ne tik savo istorija, bet ir ryšiu su M. K. Čiurlionių šeima, todėl paroda „Vargonai ir Čiurlioniai“ čia įgauna ypatingą prasmę.
tags: #ciurlionio #muziejus #paroda #vaikams