Įvadas
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) - tai visuomeninis transliuotojas, kurio istorija siekia 1926 metus. LRT veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu. LRT misija - teikti visuomenei informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, sudaryti sąlygas demokratijos plėtrai ir atviros visuomenės vertybėms įsitvirtinti. Šiame straipsnyje apžvelgiama LRT istorija, struktūra, programos ir reikšmė Lietuvos visuomenei.
LRT veiklos principai ir finansavimas
LRT savo veikloje vadovaujasi Visuomenės informavimo įstatymu ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymais. LRT programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analitinėms, pažintinėms, šviečiamosioms ir meno laidoms. LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, 2022 m. bendras metinis biudžetas siekė apie 55 mln. eurų. 2022 m. LRT dirbo 623 darbuotojai.
LRT struktūra ir valdymas
Svarbiausi LRT struktūriniai padaliniai yra Lietuvos radijas, Lietuvos televizija ir LRT techninis centras. Aukščiausia valdymo institucija yra LRT taryba, kurią sudaro 12 narių. Keturis narius 6 metų kadencijai skiria Lietuvos Respublikos prezidentas, keturis narius 4 metų kadencijai - Seimas, o keturis narius 2 metų kadencijai - visuomeninės organizacijos (vieną narį skiria Lietuvos vyskupų konferencija). Iš narių 3 metų kadencijai renkamas tarybos pirmininkas.
Lietuvos radijo istorija ir programos
Lietuvos radijas transliacijas pradėjo 1926 m. birželio 12 d. Kaune. Tuo metu šalyje buvo vos 323 radijo imtuvai. 1939 m. radijas iš Kauno buvo perkeltas į Vilnių. Šiuo metu Lietuvos radijas transliuoja tris programas:
- LRT Radijas (Lietuvos radijo pirmoji programa) - transliuoja 24 valandas per parą nuo 1998 m.
- LRT Klasika - transliuoja 18 valandų per parą nuo 1998 m., orientuota į klasikinę muziką ir kultūrą.
- LRT Opus - jaunimo radijo stotis, transliuojanti 24 valandas per parą nuo 2006 m.
Lietuvos televizijos istorija ir kanalai
Lietuvos televizija pradėjo transliuoti 1957 m. balandžio 30 d. Vilniuje. 1957 m. birželį sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją, įsteigtas Radijo ir televizijos komitetas prie LSSR Ministrų Tarybos. 1990 m. LSSR valstybinį televizijos ir radijo komitetą pertvarkius į visuomeninį transliuotoją įsteigta LRT. Šiuo metu Lietuvos televizija turi tris kanalus:
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
- LRT Televizija - pagrindinis kanalas, matomas visoje šalyje ir transliuojamas visą parą nuo 2014 m.
- LRT Plius - kanalas, skirtas daugiausia kultūros laidoms, matomas didžiausiuose miestuose ir transliuojamas visą parą. 1992-1993 m. buvo transliuojamas iš Kauno.
- LRT Lituanica - kanalas, skirtas užsieniui, transliuojamas tik per palydovus.
Lietuvos televizijos kanalais transliuojama įvairių žanrų laidos: filmai, serialai, informacinės, publicistinės, vaikų, visuomeninės šviečiamosios, kultūros, pramoginės, sporto, muzikinės, tautinių mažumų ir religinės laidos.
LRT programų transliacijos ir technologijos
Nuo 2003 m. per palydovą Sirijus transliuojamos Lietuvos televizijos pirmojo ir antrojo kanalo laidos, Lietuvos radijo pirmoji (LRT Radijas) ir LRT Klasika programos girdimos ir matomos Šiaurės ir Vidurio Europos šalyse. Visos radijo ir televizijos programos per internetinį naujienų portalą yra girdimos ir matomos visame pasaulyje. Nuo 2007 m. LRT teikia radijo ir televizijos laidų prenumeratos paslaugas. LRT TELEVIZIJA pradėjo transliuoti raiškiuoju (HD) formatu.
Istoriniai įvykiai ir LRT vaidmuo
LRT pastatai ir televizijos bokštas buvo šturmuoti ir užgrobti sovietų kariuomenės bei KGB padalinių 1991 m. sausio 13 d. Nepriklausomos Lietuvos radijo ir televizijos programos netrukus pradėtos transliuoti iš Kauno ir kitų laikinų studijų. Maskvoje žlugus rugpjūčio pučui, okupantai 1991 m. rugpjūčio 22 d. pasitraukė iš radijo ir televizijos pastatų. 1993 m. LRT prisijungė prie Europos transliuotojų sąjungos (EBU).
LRT vaidino svarbų vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir stiprinant demokratiją. 1991 m. sausio 13-osios naktį televizijos žinių studijoje dirbusi diktorė Eglė Bučelytė telefonu pranešė apie įvykius, o diktorė Bernadeta Lukošiūtė iš radijo studijos kalbėjo: „Mūsų iš čia jėga neišvarys…“.
LRT svarbiausi etapai
- 1926 m. birželio 12 d. - pradėjo transliuoti Lietuvos radijas Kaune.
- 1957 m. balandžio 30 d. - pradėjo transliuoti Lietuvos televizija Vilniuje.
- 1957 m. birželis - sujungus Radijo informacijos vyriausiąją valdybą ir Vilniaus televizijos studiją, įsteigtas Radijo ir televizijos komitetas prie LSSR Ministrų Tarybos.
- 1962 m. rugsėjo 18 d. - pradėta transliuoti radijo laida „Gamta - visų namai“.
- 1965 m. gruodžio 25 d. - televizijos žiūrovai pirmą kartą išvydo situacijų komediją „Petraičių šeimoje“.
- 1970 m. sausio 1 d. - transliuota pirmoji „Panorama“.
- 1974 m. vasario 10 d. - pradėtas transliuoti vaikų ir moksleivių dainos konkursas „Dainų dainelė“.
- 1990 m. - LSSR valstybinis televizijos ir radijo komitetas reorganizuotas į Lietuvos radiją ir televiziją.
- 1991 m. sausio 13 d. - užimtas radijo ir televizijos pastatas S. Konarskio g. 49.
- 1998 m. gegužės 11 d. - prasidėjo programos LRT KLASIKA istorija.
- 2000 m. liepos 10 d. - startavo LRT.lt, 2006-aisiais tapęs naujienų portalu.
- 2006 m. rugsėjo 1 d. - pradėta teikti naujienas mobiliųjų telefonų turėtojams. Tai pirmas bandymas šalyje sujungti radijo informacinę tarnybą su mobiliąja telefonija.
- 2011 m. - LRT TELEVIZIJA pradeda transliuoti raiškiuoju (HD) formatu.
LRT šiandien
Šiandien LRT yra modernus ir patikimas visuomeninis transliuotojas, siūlantis įvairias programas radijo, televizijos ir interneto platformose. LRT siekia informuoti, šviesti ir įkvėpti Lietuvos visuomenę, puoselėti nacionalinę kultūrą ir stiprinti demokratiją. Nacionalinis transliuotojas turi tiek erdvių - salių ir salikių, kabinetų ir patalpėlių, koridorių ir užkaborių, kad kiekvieną apeiti ir praverti pasakojimu užtruktų visą dieną. LRT pastatas neatsiejamas nuo sostinės ir visos šalies kultūrinės, techninės raidos.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys