Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama Linkaučių vaikų globos namų direktorės veikla, iššūkiai ir pokyčiai, vykstantys vaikų globos sistemoje Lietuvoje. Daugiausia dėmesio skiriama Panevėžio rajono vaikų globos namų situacijai, direktorės Jūratės Pagojienės požiūriui į problemas ir pokyčius, taip pat pateikiama informacija apie patikrinimų rezultatus, vaikų patiriamas problemas ir savivaldybės planus dėl globos namų pertvarkos.
Vaikų globos namų mažėjimas ir naujos globos formos
Projektas "Lietuva be vaikų globos namų" įgauna pagreitį. Panevėžio rajono vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė teigia, kad šiuo metu čia gyvena penkiolika vaikų, kurių gimdytojams apribotos tėvystės teisės. Prieš keletą metų ši įstaiga būdavo perpildyta, Linkaučių globos namuose gyveno keturios šeimynos, o dabar belikusios vos dvi. Didesnieji vaikai jau užaugo, o naujų globotinių beveik neatsiranda.
"Vaikų mūsų įstaigoje mažėja. Ne dėl to, kad jų biologiniai tėvai atsakingiau žiūri į savo pareigas, o todėl, kad iš šeimų paimami vaikai pirmiausia keliauja į budinčių globėjų šeimas, iš jų grįžta arba pas savo gyvenimo būdą pakeitusius tėvus, arba į nuolatinių globėjų šeimas", - pasakoja J. Pagojienė. Šiuo metu Panevėžio rajone yra keturios budinčių globėjų šeimos, kurios pasirengusios nors ir naktį priglausti iš biologinių tėvų paimtas atžalas. Budinčių globėjų šeimoje vaikai gali gyventi iki metų. Pasak globos namų vadovės, tokio laiko pakanka, kad tikrieji tėvai susitvarkytų gyvenimą. Jeigu to padaryti nepavyksta, vaikams ieškoma nuolatinių globėjų. Paprastai kūdikiai ir labai maži vaikai labai greitai randa naujus namus ir tėvus. "Kol kas neturėjome tokio atvejo, kad nebūtų kur padėti iš nesaugios aplinkos paimtų vaikų. Jeigu vienas budintis globėjas užimtas, gali priimti kitas. Jau turime ir daugiau kursus išklausiusių globėjų, tik su jais dar nepasirašytos sutartys", - pasakoja J. Pagojienė.
Visgi ji pripažįsta, kad atsisakyti bendruomeninių globos namų kol kas nerealu. Globėjai labai retai kada nori priimti vyresnius nei dvylikos metų paauglius.
Savivaldybės planai ir pertvarkos
Panevėžio rajono savivaldybė planuoja pirkti du ne mažiau nei keturių kambarių ir ne mažesnius kaip 112 kv. metrų ploto namus, kuriuose apgyvendintų dabar Linkaučiuose įsikūrusias dvi šeimynas. Planuojama, kad vienas namas būtų priemiestyje - Dembavoje, Piniavoje, Velžyje ar Vaivaduose, o kitas - viename iš dešimties Panevėžio seniūnijos centrų.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Dėl pertvarkos jau atleisti kai kurie globos namų darbuotojai. Direktorės teigimu, į šį skausmingą sprendimą buvo stengiamasi pažiūrėti taip pat šeimyniškai - pirmiausia darbo neteko jau sulaukusieji pensinio amžiaus. Socialiniams darbuotojams pasiūlyta persikvalifikuoti. Globos namams patikėjus vykdyti ir Panevėžio rajono globos centro funkcijas, buvę socialiniai darbuotojai dabar dirba globos koordinatoriais. Panevėžio mieste vaikai, paimami iš biologinių šeimų, pradėti apgyvendinti jaukiuose butuose jau prieš dvejus metus.
Patyčios ir smurtas globos namuose
Linkaučių globos namuose daugiau nei ketvirtadalis vyresniųjų vaikų patiria patyčias, kartais - ir fizinį smurtą. Viena globotinė, patyrusi akies traumą, pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai globos namus ant kojų sukėlė atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė. Tačiau Savivaldybės siųsti tikrintojai vis tiek mano, jog globos namų direktorė nusipelnė tik pastabos.
Kaip rašė „Sekundė“, akies traumą patyrusi šių namų globotinė pas okulistą buvo nuvežta tik po kelių savaičių, kai atsitiktinai apie nelaimę sužinojusi giminaitė sukėlė visus ant kojų. Tačiau po šio incidento bei anoniminio skundo dėl prieš kitą auklėtinę panaudoto smurto Panevėžio rajono savivaldybės pasiųsti tikrintojai, nepaisant kitų nerimą keliančių išvadų, mano, jog įstaigos direktorė nusipelnė tik pabarimo. Į globos namus nusiųstas tikrintojų desantas - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, psichologų ir gydytoja, - mano, jog įstaigoje nėra taip baisu, kaip nupasakota Savivaldybę pasiekusiame anoniminiame skunde ir siūlo Linkaučių globos namų direktorei Jūratei Pagojienei skirti pastabą. Ar bausti direktorę - ir kaip, dar turės nuspręsti Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys. Patikrinimą globos namuose atlikusi darbo grupė jam vakar pateikė savo išvadas.
Pavėluota medicininė pagalba ir tikrintojų išvados
Pasak Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Nijolės Stakytės, iš skunde išdėstytų faktų pasitvirtino vienintelis: globos namų auklėtinę, kuriai draugė sanatorijoje telefono kroviklio kištuku sužalojo akį, pas medikus toliau gydyti nuvežti pavėluota net keliomis savaitėmis. Tai, kad globos namų administracija, užuot susirūpinusi traumą patyrusios mergaitės gydymu, išsiuntė ją į stovyklą (nes pedagogams reikėjo išeiti vasaros atostogų), tikrintojai įvertino tik kaip nerūpestingumą.
„Su direktore ir auklėtoja ilgai tuo klausimu diskutavome, - teigė N. Stakytė. - Priminiau, kad jų darbe negali būti aplaidumo - savo vaikas, be abejonės, pas gydytoją būtų nuvežtas laiku. Bet mes nesame kompetentingi įvertinti, ar pavėluotas kreipimasis į okulistą padarė žalos.“
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Akies traumą patyrusią globotinę per vasaros atostogas ir šventes į namus pasiimanti giminaitė neslepia iš vaiko teisių apsaugos specialistų laukusi kitokio verdikto. Reginą Mackevičienę šokiruoja, kad už sergančio vaiko nepriežiūrą pedagogę ketinama tik pabarbti. Moteris įsitikinusi, jog direktorė J. Pagojienė nusipelnė rimtesnės nuobaudos, mat jei ne globėja, mergaitė nežinia kada būtų nuvežta pas gydytojus. R. Mackevičienė pasakoja apie globos namuose augančios vyro brolio dukters bėdą sužinojusi kone atsitiktinai - kai pats vaikas prasitarė. Ir labai nustebo, kad apie tokią rimtą sveikatos problemą auklėtoja, atvežusi nepilnametę globėjai, nė neužsiminė.
„Mergaitė pati kitą dieną papasakojo, kad sanatorijoje jai buvo sužalota akis. Grįžusiai į globos namus turėjo būti tęsiamas gydymas, bet ją nuvežė ne pas gydytoją, o į stovyklą. Visą mėnesį vaikas stovykloje prabuvo be vaistų, sužeistąją akimi nieko nematė“, - pasibaisėjusi R. Mackevičienė pasakoja iškart, vos apie tai išgirdusi, su globotine lėkusi pas okulistą į rajono polikliniką. Tačiau ten pareikalavo siuntimo, ir R. Mackevičienei teko kreiptis į globos namus. „Seselė į polikliniką pati siuntimą atvežė. O kur iki tol buvo? Ir gydytoja barė, kodėl taip ilgai delsėm, vaiko nerodėm… Vaistų išrašė - tris kartus per dieną lašindavom“, - pasakojo R. Mackevičienė.
Globos namų auklėtinei praėjusį mėnesį atlikta akies operacija. Ji sveiksta, o giminaitė meldžiasi, kad be tėvų meilės augančios mergaitės regėjimas susitvarkytų. Moteris neslepia po šio įvykio praradusi pasitikėjimą Linkaučių globos namų darbuotojais. Penkis vaikus užauginusi R. Mackevičienė gailisi, kad jos pačios sveikata per silpna, kad pajėgtų į gyvenimą išleisti globos namuose augančias dar ir vyro brolio tris atžalas.
Vaikų savijauta ir patyčios globos namuose
Net trečdalis vyresniųjų vaikų Linkaučių globos namuose jaučiasi blogai ir net labai blogai, daugiau nei ketvirtadalis čia patiria patyčias ir net fizinį smurtą. Tai atskleidė Savivaldybės tikrintojų atlikta anoniminė apklausa. Anketas su pateiktais klausimais užpildė 33 vaikai iš globos namuose gyvenančių 62.
Tikrintojų darbo grupei vadovavusios Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, raštu apklausti tik vyresnieji - su mažaisiais bendravo psichologai. Kad globos namuose jaučiasi labai gerai, pripažino mažiau nei ketvirtadalis, arba 21,2 proc., vaikų. Gerai jaučiasi 48,5 proc. globotinių. Bet net trečdalis - po 15 proc. apklaustųjų - atsakė, jog jiems blogai arba net labai blogai. „Nereikia norėti, kad iš namų paimti į globos namus vaikai ten jaustųsi labai gerai“, - mano A. Paškevičienė.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Saugu globos namuose jaučiasi 72,7 proc. apklaustųjų. Į klausimą, ar patiria patyčias, neigiamai atsakė mažiau nei pusė - 42 proc. vaikų, tačiau net 27 proc. pripažino, jog globos įstaigoje iš jų nuolat tyčiojamasi, 30 proc. teigė pažeminimus patiriantys kartais. Daugiausia vaikų - per 54 proc. - atsakė patyčias patiriantis iš tokių pačių kaip jie globos namų auklėtinių. Fizinį smurtą irgi iš kitų vaikų patiria net 33 proc.
Tačiau apie savo auklėtojus globotiniai atsiliepė gerai: pedagogų darbu patenkinti per 94 proc. apklaustųjų. Anketos duomenys rodo, kad globotiniai labiausiai pasitiki irgi auklėtojomis.
„Darome išvadą, kad globos namuose reikėtų gerinti mikroklimatą tarp vaikų, daugiau dirbti psichologams, - sako A. Paškevičienė. - Globos namų administracijos darbe piktybiškumo tikrai nėra, bet į kai kuriuos dalykus, vaikų problemas ir dokumentų tvarkymą, reikėtų žvelgti atidžiau. Manyčiau, kad bent pastabą skirti direktorei reikėtų.“
Direktorės pozicija ir trūkstantys etatai
Globos namų direktorė J. Pagojienė „Sekundei“ teigė tyrimo išvadų dar nemačiusi ir negalinti komentuoti jai siūlomos nuobaudos. Tačiau nesutinka, kad globos namų darbuotojai pasielgė nerūpestingai laiku nenuvežę sužeisto vaiko pas gydytoją.
„Mes sutvarkėme taip, kaip reikia, ir padarėme viską, kas nuo mūsų priklausė, - įsitikinusi direktorė. - Negaliu sakyti, kad tai buvo nerūpestingumas. Labiau situacija, kai nebespėjama visko padaryti laiku.“ „Vasarą mums sudėtinga dirbti - trūksta etatų, mes neturime net kaip žmonių išleisti atostogauti. Taip dirbant iš tiesų galima ir pražiūrėti. Visiškai nesistebiu, kad galėjo būti kažkas nepasižiūrėta, tuo labiau kad medicinos darbuotoja tuo metu irgi atostogavo“, - aiškino J. Pagojienė.
Vaikų atsakymai dėl mikroklimato globos namuose direktorei irgi nepasirodė šokiruojantys. Anot jos, sunku nuspręsti, ką manė į anketos klausimus atsakinėjantys vaikai. „Kitą kartą ir klausimo formuluotė vaikams gali būti ne visai suprantama“, - priminė J. Pagojienė. „Be abejo, kai kuriems nepatinka tam tikri tvarkos reikalavimai, bet nuo to niekur nepabėgsi, - toliau atviravo globos namų vadovė. - Tų, kurie buvo pripratę gyventi laisvai, kada nori išeiti ir pareiti, vertinimai bus vienokie, kitų - kitokie.“
Direktorė sutinka, kad patyčios įstaigoje nėra išimtis ir retenybė. Tačiau be patyčių neišsiverčia turbūt nė viena vaikų įstaiga. „Vaikai yra žiaurūs. Šiuolaikiniai vaikai pikti ant pasaulio ir tą pyktį išlieja įvairiais būdais. Mes dirbame, kad taip nebūtų“, - teigė J. Pagojienė.
Gyvenamoji aplinka ir ministerijos patikrinimas
Globotinių gyvenamieji kambariai nejaukūs, juose nėra vaikų asmeninių daiktų, nėra nuotraukų ir netgi žaislų. Tokį liūdną vaizdą pamatė globos namuose apsilankę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tikrintojai. Net ketvirtadalis jų apklaustų globotinių pripažino netgi negalintys išsakyti savo nuomonės, kaip turėtų atrodyti kambarys. Atsakymą į ministerijos atsiųstas patikrinimo išvadas rengianti globos namų direktorė Jūratė Pagojienė tvirtina, kad jos yra tendencingos - apžiūrėję tik keletą kambarių, tikrintojai pasmerkė įstaigą. „Nepasakysime aštuoniolikmečiui, kad jis mašinyčių prisidėtų. Kur gyvena mažieji, yra ir žaislų, ir žaidimų kampelis, o mergaičių kambariai papuošti, ten ir nuotraukų yra. Tiesa, po renovacijos neleidom sienų badyti ir skylių daryti. Vaikų asmeninių daiktų daugiau ne gyvenamuosiuose, o poilsio kambaryje“, - aiškino J. Pagojienė.
Globos namams nėra palankios ir tikrintojų padarytos išvados apie įstaigos emocinę aplinką. Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis vaikų čia jaučiasi nesaugūs. Net 46 proc. apklaustųjų nurodė, kad jaučiasi neapsaugoti nuo patyčių ir net 42 proc. - nesijaučia saugūs nuo smurto. Maža to, vaikų nuomonė globos namų darbuotojams per mažai rūpi. 21 proc. apklaustųjų prisipažino, kad jų pasiūlymų ir idėjų net neklausiama.
Direktorė mano, kad ir šie skaičiai nėra tikslūs. J. Pagojienę stebina, kad ministerijos specialistams išvadoms padaryti pakako vos pusvalandį pabendrauti su vaikais. Be to, įstaigos vadovės nuomone, apklausdami vaikus tikrintojai nesilaikė apklausos reikalavimų. „Septynmečiui, aštuonmečiui ir penkiolikmečiui buvo paduota ta pati anketa. Jei vaikas, turintis specialiųjų poreikių, neįskaitė klausimo ir jam draugas pirštu pabaksnojo, kur dėti pliusiuką, nemanau, kad tokia apklausa duoda teisingus rezultatus, atspindinčius tikrąją padėtį“, - pačius tikrintojus sukritikavo J. Pagojienė. Be to, pasak jos, patyčios ir smurtas tarp bendraamžių - ne vien tik šios įstaigos problema.
Drausminimo priemonės ir higienos sąlygos
Globos namams kliuvo ir už vaikams taikomas netinkamas drausminimo priemones. Tikrintojus nustebino, kad neišsiaiškinusi, kas subraižė ką tik nudažytą sieną, globos namų administracija nubaudė visus vaikus - vieną mėnesį neišmokėjo kišenpinigių. Departamento specialistų nuomone, tokia bausmė galėjo padaryti daugiau žalos, nei duoti naudos, nes grupinių drausminamųjų priemonių taikymas supriešina vaikus. Ministerijos specialistai pabrėžė, kad personalas, užuot nubaudęs solidariai visus, turi su vaikais kalbėtis, aiškinti, koks elgesys nepriimtinas.
Panevėžio rajono vaikų globos namai nepakankamai stengiasi, kad auklėtiniai įgytų kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių. Vaikai nemokomi planuoti išlaidų maistui, nesudarytos sąlygos patiems išsirinkti ir nusipirkti drabužių - šie jiems atvežami tiesiai į globos namus. Ministerijos specialistų nuomone, globotinis per mėnesį turėtų gauti ne mažiau nei 52 Lt kišenpinigių, o Linkaučių globos namų gyventojai gauna nuo 5 iki 80 Lt, priklausomai nuo elgesio, mokymosi rezultatų.
Tikrintojai neigiamai įvertino ir neseniai renovuotas globos namų patalpas. Higienos normas, numatančias, kad vaikui turi tekti ne mažiau nei 6 kvadratiniai metrai ploto, atitinka tik penki iš 14-os gyvenamųjų kambarių. Kituose vaikai gyvena pernelyg ankštai. Taip pat įstaigoje per mažai tualetų ir dušų, bet užvis labiausiai tikrintojus šokiravo, kad kai kurios asmens higienos patalpos neturi vidinių užraktų. Vaikų saugumo personalas irgi negali užtikrinti, nes darbuotojų per mažai. Globos namuose naktimis lieka tik keturi suaugusieji - po du kiekviename aukšte.
Direktorės nuomonė apie ministerijos pastabas ir globėjų dėmesį
Ministerijos tikrintojai vaikų globos įstaigoje suskaičiavo per dvidešimt pažeidimų. J. Pagojienė pripažįsta, kad ištaisyti bus tikrai ne visi. Anot direktorės, liks neišpildyti reikalavimai, susiję su patalpų konstrukcija - nepadaugės dušų ir nepadidės gyvenamieji kambariai. „Tokių įstaigų kaip mūsų šalyje labai daug. Vienintelis dalykas, ką mes galėtume padaryti, tai trečdaliu sumažinus vaikų pakeisti gyvenimo sąlygas“, - teigė J. Pagojienė.
Direktorė sako ne su visomis ministerijos pastabomis sutinkanti ir nenori komentuoti, kurioms prieštarauja. „Kai kurios pastabos smulkmeniškos. Jei dokumente trūksta vieno žodžio, jau įrašė į išvadas“, - stebisi įstaigos vadovė. Jos nuomone, priežiūros institucijų dėmesys vaikų globėjams yra viena priežasčių, kodėl nesikuria šeimynos, nors valstybė jose globojamam vaikui išlaikyti skiria dvigubai didesnį finansavimą nei augančiam globos namuose. „Į šeimos vaiką per didinimo stiklą niekas taip nežiūri, kaip žiūri į augantį šeimynoje ar globos namuose“, - mano J. Pagojienė.
Savivaldybės reakcija ir alternatyvos
Iš globos namus patikrinusios ministerijos išvadų sulaukę Panevėžio rajono vadovai griebėsi už galvų. Meras Povilas Žagunis buvo pasiryžęs netgi lėkti į ministeriją aiškintis. Jis neslepia buvęs įsitikinęs, kad rekonstruoti, sutvarkyti globos namai Linkaučiuose yra idealūs gyventi vaikams. Vis dėlto Savivaldybės atstovai nulėkė ne į Vilnių, o į Molėtus, kur įkurti pavyzdiniai Lietuvoje, prieš trejus metus statyti vaikų globos namai.
Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys pripažįsta: kad Panevėžio rajono vaikai gyventų taip, kaip globotiniai molėtiškiai, reikėtų statyti naujus globos namus arba perpus sumažinti vaikų. Kur tada dėti maždaug trisdešimt globotinių, jei Panevėžio rajone svetimiems vaikams duris atveria tik viena, Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna Teberešiškių kaime, rajono valdžiai - neįmenama mįslė. „Visoje šalyje tos pačios problemos dėl globos namų. Ministerijai turbūt pačiai teks savo reikalavimus pakeisti. Įtariame, kad juos nuo užsienio nukopijavę surašė. Sąlygos Linkaučiuose gyventi geros, bet tokių, kokių nori ministerija, neįmanoma sudaryti“, - pripažįsta V. Žiurlys. Anot jo, ir pavyzdiniais laikomi Molėtuose jau po keleto metų neatitiks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimų. Mat ateityje globos namų šeimynose galės gyventi nebe po 12-a, o po 8-is vaikus.
Vadovus stebina ne tik keliami reikalavimai dėl vaikų gyvenimo sąlygų, bet ir dėl jų auklėjimo Linkaučiuose dirbantiems pedagogams išsakyti priekaištai. „Nelogiška, kad prasižengusiam vaikui globos namai nebegali neišmokėti kišenpinigių. Tai kokią dar jam drausminę priemonę sugalvoti? Mes sutinkame, kad ten bėdų yra, vaikai juk ne iš idealių šeimų atėję, bet realybėje ne visai taip, kaip tikrintojai nupiešė“, - tvirtina V. Žiurlys. Jis nemato nieko blogo ir dėl to, kad globos namų direktorė už subraižytą sieną nubaudė visus. „Direktorė neišmokėtų kišenpinigių kitur nepanaudojo, jie liko vaikų ekskursijai“, - užstojo V. Žiurlys.
Ministerijos pozicija ir šeimynos
Socialinių paslaugų priežiūros departamento vedėjo pavaduotoją Kristiną Suslavičiūtę-Jokubauskienę stebina Savivaldybės gynybinė pozicija. „Visose globos įstaigose patikrinimas vyksta vienodai - kalbamasi su darbuotojais, su vaikais. Stengiamės pažiūrėti tikrai lanksčiai ir atsižvelgiame į įstaigos situaciją, bet reikalavimai privalomi visiems. Ir jie nėra nauji, parengti tikrai ne nuo kažko nusirašant, o derinti su įvairiomis asociacijomis, mokslininkais, atliekant daugybę tyrimų. Įstaigos turi siekti, kad atitiktų reikalavimus, o ne šie būtų pritempiami prie įstaigų“, - teigė K. Suslavičiūtė-Jokubauskienė. Anot jos, savivaldybės turėtų skatinti alternatyvą globos namams - šeimynų steigimą, nes kuo didesnė globos įstaiga, tuo mažesnis juose vaikų saugumas. „Šeimynose ar parapijiniuose, mažuose globos namuose problemų gerokai mažiau“, - teigė ministerijos atstovė. Tačiau šalyje yra 60 savivaldybių, o šeimynų - tik 48-ios.
Panevėžio rajone dar prieš keletą metų veikė dvi, dabar telikusi viena. Naujamiestyje gyvenantys Alina ir Julius Vaupšai, užauginę šešis svetimus vaikus, pripažįsta, kad šeimynos atsisakė ne tik dėl savo amžiaus - kai jauniausia globotinė tapo pilnamete, J. Vaupšui buvo per 60 metų, jo žmona peržengusi 50-metį. „Turėti šeimyną iš tiesų nemaža rizika. Savo ar žmonos giminę dar gali žinoti, o paimtas globoti svetimas vaikas - tarsi baltas lapas. Kad ir ką sakytum, paveldimumas daro savo. Kartais pamatai, kad esi bejėgis ką nors pakeisti“, - teigia J. Vaupšas.
Darbuotojų trūkumas ir Prezidentės kritika
Prezidentės viešo pareiškimo apie vaikų globos namų apetitą plėstis ir čia auginamus potencialius nusikaltėlius įskaudinti vaikų globos namų vadovai siūlo Daliai Grybauskaitei atidžiau pažvelgti realybei į akis. „Mūsų valstybės nuostata globos namų atžvilgiu - gyvenkite kaip norite. Todėl mes ir negalime vaikais pasirūpinti taip, kaip reikėtų“, - „Sekundei“ teigė Linkaučių vaikų globos namų direktorė Jūratė Pagojienė. Vienas paskutinių šios įstaigos skaudulių - mažamečio globotinio sunki liga. Vakar 7 metų berniukui Vilniaus Santariškių klinikoje atlikta sudėtinga širdies operacija. Medikai pageidavo, kad po operacijos prie vaiko ligoninėje budėtų kas nors iš darbuotojų, tačiau J.Pagojienė neturi nei teisinių, nei finansinių galimybių komandiruoti darbuotojo kelioms dienoms ar dar ilgiau į sostinę sunkiai sergančio vaiko slaugai.
Apskritai Linkaučių vaikų globos namams trūksta mažiausiai 10 darbuotojų. Čia puse etato dirbanti bendruomenės slaugytoja prižiūri 70 vaikų - tiek jų šiuo metu gyvena globos namuose. Jeigu ji, tarkime, gera valia išvyktų slaugyti mažylio, 69 vaikų sveikata nebūtų kas rūpinasi. Kiti vaikų globos namų darbuotojai dirba maksimaliu krūviu. „Su mūsų biudžetu, kokį dabar turime, negalėtume finansuoti net kelionių į Vilnių“, - kalbėjo J.Pagojienė. Nerimaudama dėl auklėtinio priežiūros po operacijos Linkaučių vaikų globos namų direktorė vakar skambino į Panevėžio teritorinę ligonių kasą. Šios įstaigos specialistai ją ramino, kad medikai privalo ne tik pasirūpinti vaiko gydymu, bet ir užtikrinti reikiamą jo slaugą.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas „Sekundei“ sakė, kad stacionare vienas iš tėvų ar artimųjų būti kartu su vaiku ir jį slaugyti gali nemokamai, jeigu mažasis ligonis ne vyresnis kaip 3 metų. Ligonių kasos gydymo įstaigoms apmoka išlaidas, susijusias su vaiką slaugančio asmens išlaikymu. Jo teigimu, šiuo atveju 7 metų Linkaučių vaikų globos namų auklėtiniu turi pasirūpinti medicinos personalas. „Reikalauti vaikų globos namų darbuotojų slaugyti mažylį ligoninėje jie neturi teisės. Už vaikui atliktą širdies operaciją, gydymą ir slaugą ligoninei bus sumokėta ne viena dešimtis tūkstančių litų. Kita vertus, medikams lengviau ir paprasčiau, kai šalia vaiko budi motina ar tėvas, nes jiems mažiau darbo. Pačiam vaikui psichologiškai geriau, kai yra artimieji“, - kalbėjo jis. J.Pagojienė svarstė: jei po operacijos mažyliui reikės ypatingos slaugos, dėmesio, ieškos būdų, tegul ir neteisėtų, kad prie jo pabudėtų kas nors iš darbuotojų. Vakar aplankyti širdies liga sergantį globotinį į Vilnių važiavo jo auklėtoja.
Asociacijos pozicija ir kritika
Vaikų globos namų direktorių asociacijos prezidentas, Viešvilės vaikų namų direktorius Algimantas Liaudaitis neseniai kolegoms visoje Lietuvoje išsiuntinėjo elektroninį laišką su nuoroda į vienoje televizijoje transliuotą šalies prezidentės kalbą. Ji teigia, kad vaikų globos namai augina potencialius nusikaltėlius, kritikuoja šių įstaigų užmojus plėstis. A.Liaudaitis norėjo sužinoti, kokią reakciją tokie šalies vadovės žodžiai sukėlė vaikų globos namų darbuotojas, ir pasitarti, ar neverta duoti viešo atkirčio. Asociacijos vadovas sulaukė atsakymų tik iš Alytaus ir Klaipėdos vaikų globos namų. Pastarųjų darbuotojai, pasak A.Liaudaičio, buvo ypač nusiteikę nenuleisti negirdomis prezidentės žodžių.
Tačiau asociacija nusprendė viešai neatsikirsti. „Neverta kovoti su vėjo malūnais. Mes, vaikų globos namų darbuotojai, esame įpratę, kad ant mūsų „važiuoja“ visi, kas tik nori. Ypač tie, kurie neišmano mūsų darbo“, - sakė jis. A.Liaudaičio nuomone, D.Grybauskaitė turėtų atsigręžti į šeimas, kurių atžalos patenka į vaikų globos namus, o ne viešai žeminti jų darbuotojus teiginiais apie auginamus potencialius nusikaltėlius. „Mums labai skaudu, apmaudu, kad esame taip nuvertinti“, - kalbėjo jis.
Panevėžio A.Bandzos vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius pritaria kolegai, kad nėra prasmės viešai teisintis. „Tikrai ne mes kalti, kad vaikų globos namai pilnėja ir kad esame priversti plėstis. Ir auklėti stengiamės kaip savus, bet, žinoma, negalime skirti tiek dėmesio, kiek vaikui skiria šeima. Pas mus 132 vaikai ir 102 darbuotojai. Iš pirmo žvilgsnio daug, bet turint galvoje, kad dirbama trimis pamainomis - mažai“, - sakė direktorius.