Literatūra vaikams Lietuvoje turi turtingą istoriją, apimančią laikotarpį nuo tautosakos iki šiuolaikinių kūrinių. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius lietuvių autorių knygų vaikams sąrašus, atskleisdami kūrinių įvairovę ir jų reikšmę jaunosios kartos ugdymui.
Vaikystės prisiminimai ir literatūros svarba
Ar su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas? Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šie kūriniai ne tik praturtino mūsų vaikystę, bet ir suformavo vertybes bei požiūrį į pasaulį.
Privalomos literatūros sąrašai įvairioms klasėms sudaromi ne be priežasties. Be privalomos literatūros dar yra rekomenduojamų knygų sąrašai. Tiesa, privalomų knygų sąrašus vienoje vietoje rasti gana sunku, tenka nagrinėti skirtingų klasių ugdymo programas. Todėl šiame tekste pateikiu visus sąrašus. Rekomenduojamas knygas pateikiu iš dr. Kęstučio Urbos sudaryto sąrašo „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1-10 klasei“. Juo remiasi daug pedagogų. Tai vienas išsamiausių ir plačiausių sąrašų, o juk sutrumpinti, tai ne pridėti, ar ne? Taigi, kaip supratote, šis straipsnis ne įdomiam pasiskaitymui, o informacijos paieškai. Tikiuosi jis padės suvokti, ką ir kada reikia bei verta skaityti!
Projektas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“
Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2015 m. vaikų literatūros specialistui doc. dr. Kęstučiui Urbai kilo idėja inicijuoti projektą, skirtą išrinkti reikšmingiausius vaikų literatūros kūrinius. 2016 metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas.
Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų: mokytoja Ona Bacvinkienė, doc. dr. Ona Baliulė, literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė, doc. dr. Asta Gustaitienė, mokytoja Aldona Kruševičiūtė, prof. Dr. Džiulieta Maskuliūnienė, literatūros kritikė Neringa Mikalauskienė, literatūros kritikė Inga Mitunevičiūtė, bibliotekininkė Marta Rudytė, prof. dr. Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė, doktorantė Aleksandra Strelcova-Kelpšė, literatūros kritikė Danguolė Šakavičiūtė, doc. dr. Kęstutis Urba, mokytoja Irma Videikaitė, doc. dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė.
Taip pat skaitykite: Deivių Sąrašas ir Reikšmė
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“. Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905).
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba. Taip pat yra išleistas katalogas „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ - jame kiekviena sąrašo knyga pristatyta trumpa apžvalga, parengta K. Urbos bei G. Skabeikytės-Kazlauskienės. Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Knygos patiems mažiausiems
Knygos, skirtos patiems mažiausiems skaitytojams, pasižymi paprastumu, spalvingumu ir interaktyvumu. Jos padeda vaikams pažinti pasaulį, lavina kalbinius įgūdžius ir skatina kūrybiškumą. Štai keletas pavyzdžių:
- Lytėjimo knygelės: Šios knygelės leidžia vaikams pažinti įvairias tekstūras, liečiant gyvūnų kailiukus, daiktus ir kitus elementus. Pavyzdžiui, serijos „Aš mažas" knygelės yra mielos spalvos, patogaus formato, kieti kartoniniai lapai ir paveikslėliai, skirti pažinti aplinką, mokytis naujų žodžių ir liečiant pajusti skirtingas faktūras - šios knygelės tinka ir žaisti, ir ugdyti jūsų mažylį.
- Knygelės su atvartėliais ir slankiosiomis detalėmis: Interaktyvios knygelės su atvartėliais ir slankiosiomis detalėmis skatina vaikų smalsumą ir padeda nugalėti baimes. Pavyzdžiui, interaktyvi situacijų knygelė su atvartėliais ir slankiosiomis detalėmis padrąsins vaiką ir padės pasiruošti vizitui pas gydytoją bei nugalėti visas baimes!
- Muzikinės knygelės: Šios knygelės supažindina vaikus su klasikine muzika ir gyvūnų karalyste. Pavyzdžiui, knygelėje „Ššš…“ galima aplankyti gyvūnų karalystę ir susipažinti su devynių gyvūnų miego įpročiais skambant raminamai iškiliausių pasaulio kompozitorių muzikai.
- Knygelės apie emocijas: Šios knygelės padeda vaikams pažinti ir suprasti savo emocijas. Pavyzdžiui, knygelė „Ką jaučiame?“ padeda vaikams sužinoti, kokių būna emocijų ir kaip jos reiškiamos, o smagiai žaisdamas galės pasipraktikuoti jas atpažinti.
Privalomos ir rekomenduojamos knygos pagal klases
Šioje dalyje pateikiami privalomų ir rekomenduojamų knygų sąrašai, skirti skirtingoms klasėms. Šie sąrašai padės tėvams ir mokytojams orientuotis, kokius kūrinius verta skaityti su vaikais kiekviename amžiaus tarpsnyje.
Taip pat skaitykite: Tradicijos ir modernumas motinystės atspindžiuose
1-2 klasės
Pirmos ir antros klasės privalomų knygų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad mokinukai dar tik pradeda skaityti. Į sąrašą įtraukti vertingi kūriniai, kurie apima tautosaką, grožinius tekstus, lietuvių klasikų kūrinius vaikams, taip pat šiuolaikinių autorių tekstus. Skaitydami tautosakos ir grožinius tekstus, vaikai išmoksta įžvelgti autorių išmonę, vertinti kalbos turtingumą ir grožį.
- Pasakos
- Vytė Nemunėlis
- Anzelmas Matutis
- Ramutė Skučaitė
- Justinas Marcinkevičius
- Kazys Saja
3 klasė
Trečios klasės skaitymo programa moko vertinti skaitymą kaip svarbią ir malonią veiklą, skatina smalsumą, ieškoti savo santykio su tekstu, lyginti patirtis. Skaitomi vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) vaikų literatūros kūriniai. Sąrašą sudaro grožiniai tekstai, tautosaka, klasikų ir modernių autorių knygos.
- Janina Degutytė „Nepalik manęs“
- Kazys Saja
- Martynas Vainilaitis
- Leonardas Gutauskas
- Sigitas Geda
4-5 klasės
Šiose klasėse skaitomi vertingiausi, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suvokti mitų, sakmių, padavimų meninę išmonę. Aptariama smulkioji tautosaka, jos savitumas. Skaitomos liaudies pasakos, aptariamos etinės vertybės, kompozicijos ir raiškos ypatumai.
- Jonas Avyžius
- Algimantas Zurba
- Justinas Marcinkevičius
- Vytautas Petkevičius
- Kazys Saja
- Vytautė Žilinskaitė
- Sigitas Geda
- Juozas Erlickas
- Vytautas V. Landsbergis
6 klasė
Skaitant tekstus mokomasi suvokti pasakotojo sąvoką, pasakojimo perspektyvą, pasakotojo poziciją. Aptariama psichologizmo samprata, išgyvenimų raiška literatūroje. Nagrinėjami dramos žanrai: tragedija, komedija, drama. Nuotykių ir detektyvinė literatūra analizuojama intrigos kūrimo požiūriu. Skaitoma komiškoji literatūra, mokomasi suvokti ironiją, skirti prasmingą ir lėkštą komizmą. Analizuojamas istorinių asmenybių vaizdavimas, grožinės literatūros ir istorijos santykis.
- Kazys Boruta
- Vytautas Račickas
- Bitė Vilimaitė
- Jurgis Savickis
- Justinas Marcinkevičius
- Kazys Saja
- Violeta Palčinskaitė
7-8 klasės
Tokiam amžiuje skaitomi vertingiausi, kultūros pažinimui svarbūs įvairių epochų ir laikotarpių, klasikinės bei šiuolaikinės literatūros kūriniai, jaunimui skirta literatūra.
Taip pat skaitykite: Lietuvių liaudies žaidimai
- Mykolas Sluckis
- Juozas Aputis
- Sigitas Geda
- Jurga Ivanauskaitė
- Vytautas Juknaitis
9-10 klasės
Vidurinės baigiamųjų klasių mokiniai mokosi vertinti skaitymą kaip kaip savęs, kito, tautos ir pasaulio pažinimo būdą, ugdytis asmeninį santykį su kalba ir literatūra, lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį.
- Vincas Kudirka
- Jonas Biliūnas
- Juozas Tumas-Vaižgantas
- Jurgis Savickis
- Antanas Miškinis
- Justinas Marcinkevičius
- Sigitas Geda
Lietuvių literatūros ištakos ir raida
Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai (dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai, garsažodžiai) buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis.
Rašytinė literatūra vaikams atsirado iš religinių raštų (Biblija, giesmynai, šventųjų gyvenimų aprašymai, katekizmai, elementoriai, spausdinti šventųjų paveikslai mitinėmis temomis). Pirmąją knygą vaikams su 23 paveikslėliais parengė K. Vizgirda (Bibliie diel vayku lenkiškai yr letuviškay 1823).
Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo klostytis 19 amžiuje. Ji buvo didaktinės krypties. Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų (pasakos Guvus Vincė, Mikė melagėlis ir kitos). P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas, aukšta kalbos kultūra. Jo įtvirtinti principai ilgainiui tapo vaikų literatūros tradicija, nors ne visada sutapo su bendrosios literatūros normomis.
20 a. 4 dešimtmetyje vaikų literatūra nuo didaktikos, moralizavimo ir informatyvumo krypo į psichologizmą. Vaizduota vaiko veržimasis į fantazijos ir nuotykių pasaulį. Eilėraščiuose atsirado modernizmo poetikos - ardomi simetriniai posmai, kaitaliojamas ritmas, vietoj gamtos onomatopėjų vartojami technikos garsažodžiai, aliteracijos. Prozoje atkuriami vaikystės įspūdžiai, vaiko sieloje ieškoma humanistinių idealų, į gyvenimą žvelgiama smalsiomis vaiko akimis.
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kurta literatūra vaikams turėjo prievarta primestą kitą vertybių sistemą, pagrįstą komunistine ideologija. Krikščioniškąjį humanizmą pakeitęs vadinamasis socialistinis humanizmas aukščiausiu kūrybos etalonu laikė klasinį principingumą. Rašytojai privalėjo atsisakyti tautinės vaikų literatūros tradicijos ir priimti svetimą tautos ir pasaulio vaizdavimo sampratą.
Atšilimo laikotarpiu (1956-59) vaikų literatūroje ėmė formuotis metaforinis realizmas - rašytojai atsigręžė į savo tautos etnokultūrą. Atsinaujinusioje vaikų literatūroje mažėjo politinės retorikos, kito kūrinių tematika, gilėjo problematika, plėtėsi žanrai, meninė raiška. Vaikai buvo pratinami prie sudėtingesnės poezijos.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsirado komercinės verstinės literatūros vaikams ir primityviai parašytų originalių, skirtų spalvinimui, žaislinių, taikomojo pobūdžio knygelių. Knygų kokybė pasikeitė, kai patiems mažiausiems skaitytojams ėmė rašyti profesionalūs rašytojai. Vaikų poeziją atnaujino R. Skučaitė, jos knygų veikėjas su vaiku kalbasi intymiai, jausmus ir mąstymą aktyvina vaizduose paslėptu klausimu kodėl? Nusistovėjusioje tradicinėje vaikų poezijoje neįprastos buvo J. Erlicko knygos; jo kūrybai būdinga pašaipa, satyra, pasaulis vaizduojamas ne idiliškas, labiau dramatiškas, kupinas skausmo, vaiko kančios, alogiškas, apverstas, tėvų meilės aktas ar vaiko gimimas vaizduojamas atvirai, supoetintai.