Šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių ir informatyviausių tyrimų, leidžiančių įvertinti vaiko sveikatą. Jis padeda nustatyti inkstų, šlapimo takų ir kitų organų funkcionavimą, uždegimus bei galimus sveikatos sutrikimus. Vienas iš svarbių šlapimo tyrimo rodiklių yra leukocitai - baltieji kraujo kūneliai. Straipsnyje aptarsime leukocitų normas vaikų šlapime, priežastis, dėl kurių jų kiekis gali padidėti, ir ką svarbu žinoti tėvams.
Profilaktinis šlapimo tyrimas vaikams
Ar reikėtų profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip, profilaktinis šlapimo tyrimas yra rekomenduojamas vaikams kartą metuose. Vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė teigia, kad tai ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą. Jei vaikas serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Pavyzdžiui, jei darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra, reikėtų atlikti šlapimo tyrimą. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą. Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Į ką atkreipti dėmesį stebint vaiko šlapinimąsi
Tėvams reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus, kai vaikas šlapinasi:
- Dažnis: Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
- Šlapimo srovė: Ypač berniukų tėvams reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaiko šlapimo srovė tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų.
- Spalva, kvapas ir skaidrumas: Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas. Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė. Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
Kaip tinkamai paimti šlapimą tyrimams atlikti
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų. Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Leukocitų normos vaikų šlapime
Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) šlapimo analizėje rodo uždegimo ar infekcijos buvimą šlapimo takuose. Normaliai leukocitų šlapime turi būti labai mažai arba jų visai neturėtų būti. Vaikams, kaip ir suaugusiems, normalus leukocitų kiekis šlapime turėtų būti:
Taip pat skaitykite: Leukocitų kiekio šlapime nėštumo metu priežastys
- Norma: 0-5 leukocitai matymo lauke (šviesos mikroskopu).
Padidėjęs leukocitų kiekis vaikų šlapime gali rodyti šlapimo takų infekciją ar kitą šlapimo sistemos problemą.
Padidėjęs leukocitų skaičius šlapime: priežastys ir ką daryti
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime (leukociturija) gali rodyti įvairias būkles, įskaitant:
- Šlapimo takų infekciją (ŠTI): Tai dažniausia leukocitų padidėjimo šlapime priežastis. Šlapimo takų infekcijos dažniau pasitaiko mergaitėms nei berniukams.
- Inkstų uždegimą (pielonefritas): Tai rimtesnė infekcija, kuri gali pažeisti inkstus.
- Šlapimo pūslės uždegimą (cistitas): Šis uždegimas dažnai sukelia dažną ir skausmingą šlapinimąsi.
- Glomerulonefritą: Inkstų kamuolėlių uždegimą.
- Kitas šlapimo sistemos problemas: Pavyzdžiui, akmenys šlapimo takuose, įgimtos anomalijos.
- Išorines priežastis: Netinkama šlapimo surinkimo technika, kai į mėginį patenka išorinių nešvarumų.
Jei vaiko šlapimo tyrime nustatytas padidėjęs leukocitų skaičius, būtina kreiptis į gydytoją, kuris atliks papildomus tyrimus (pvz., šlapimo pasėlį) ir nustatys priežastį. Gydytojas paskirs tinkamą gydymą, kuris dažniausiai apima antibiotikus, jei nustatoma bakterinė infekcija.
Ką dar svarbu žinoti apie šlapimo tyrimą
Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas, tačiau gali suteikti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Štai keletas dalykų, kuriuos svarbu žinoti:
- Šlapimo spalva: Sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
- Šlapimo kvapas: Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas.
- Šlapimo skaidrumas: Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
- Šlapinimosi dažnis: Normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
- Kiti rodikliai: Šlapimo tyrime taip pat vertinami kiti rodikliai, tokie kaip baltymas, gliukozė, nitritai, eritrocitai, ketonai, bilirubinas, uribilinogenas.
Šlapimo tyrimo atsakymai ir jų interpretavimas
Šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Štai pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmės:
Taip pat skaitykite: Leukocitų ir Trombocitų Funkcijos Nėštumo Metu
- SG (specifinis tankis): Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio.
- PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU (leukocitai): Jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT (nitritai): Jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO (baltymų kiekis): Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU (gliukozės koncentracijos rodiklis): Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET (ketonai): Ketonai šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL (bilirubino kiekis): Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB (uribilinogenas): Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY (eritrocitai): Jų norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Inkstų ir šlapimo sistemos ligų pasikartojimas
Deja, inkstų ir šlapimo sistemos organų ligos linkusios kartotis. Šias ligas, pavyzdžiui, šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų. Ir nereikėtų tikėtis, kad tas ligas mažylis išaugs.
Šlapimo pūslės treniravimas
Mamos linkusios pasiguosti ar, priešingai, pasidžiaugti, kad jų vaikų šlapimo pūslė silpna (dažnai šlapinasi, keliasi net naktį) arba stipri. Ar įmanoma šlapimo pūslę ištreniruoti, sustiprinti? Taip. Patartina daug važinėtis dviračiu, stiprinti pilvo presą, tarpvietės raumenis. Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl. Aišku, tai atima daug laiko, pokyčiai pastebimi ne iš karto, bet jie tikrai pasiekiami.
Naktinis šlapinimasis
Kalbant apie naktinį šlapinimąsi, t. y. kėlimąsi naktį šlapintis, darželinukas jau nebeturėtų taip daryti. Jei keliamasi kasnakt, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Į lovą naktimis iki 5 metų šlapinasi maždaug 15 proc. visų vaikų. Dalis šią problemą išauga, bet daugeliui vis dėlto prireikia gydytojo pagalbos. Siūlyčiau ilgai nedelsti ir iki pradedant lankyti mokyklą atvesti vaiką pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: Leukocitų normos nėštumo metu
tags: #leukocitai #slapime #vaikui