Šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių ir dažniausiai atliekamų tyrimų medicinoje. Jis suteikia vertingos informacijos apie įvairių organų, ypač inkstų, veiklą, taip pat gali padėti nustatyti uždegimus ir kitus sveikatos sutrikimus. Nėštumo metu šlapimo tyrimai tampa dar svarbesni, nes jie padeda stebėti motinos ir vaisiaus sveikatą. Vienas iš rodiklių, į kuriuos atkreipiamas dėmesys atliekant šlapimo tyrimą, yra leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime, ypač nėštumo metu, gali kelti nerimą, tačiau svarbu suprasti galimas priežastis ir tolesnius veiksmus.
Šlapimo tyrimo svarba
Šlapimo tyrimas yra greitas, neinvazinis ir informatyvus metodas, leidžiantis įvertinti įvairius organizmo parametrus. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, kuriuos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.
Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių. Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos.
Kas yra leukocitai ir kokia jų norma šlapime?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra svarbi imuninės sistemos dalis. Jie atlieka apsauginę funkciją, kovodami su infekcijomis ir uždegimais organizme. Leukocitai nuolat patruliuoja kraujyje ir audiniuose, ieškodami ir naikindami svetimkūnius - bakterijas, virusus, grybelius ir kitus patogenus. Kai kuri nors organizmo vieta patiria uždegimą ar infekciją, leukocitai masiškai keliauja į pažeidimo židinį, kad galėtų kovoti su „įsibrovėliais“. Todėl jų pagausėjimas tam tikroje vietoje yra aiškus ženklas, kad imuninė sistema aktyvavosi.
Sveiko žmogaus šlapime leukocitų neturėtų būti arba jų skaičius turėtų būti labai mažas. Laboratorijose norma paprastai nurodoma kaip leukocitų skaičius regėjimo lauke, tiriant mėginį pro mikroskopą. Normos ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos metodikos, tačiau paprastai norma laikoma:
Taip pat skaitykite: Leukocitų ir Trombocitų Funkcijos Nėštumo Metu
- Vyrams: 0-3 leukocitai regėjimo lauke (RL).
- Moterims: 0-5 leukocitai regėjimo lauke (RL).
Šiek tiek didesnė norma moterims yra susijusi su anatomijos ypatumais ir didesne tikimybe, kad į mėginį gali patekti išorinių lytinių organų išskyrų. Bet koks šių verčių viršijimas vadinamas leukociturija ir rodo galimą uždegiminį procesą šlapimo išskyrimo sistemoje - inkstuose, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje ar šlaplėje.
Leukocitai šlapime nėštumo metu: priežastys
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie gali turėti įtakos šlapimo sistemos veiklai. Dėl hormonų poveikio atsipalaiduoja šlapimtakių raumenys, o auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę ir šlapimtakius. Tai sulėtina šlapimo tėkmę ir sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis. Dėl šios priežasties nėščiosioms ŠTI rizika yra didesnė, o leukocitų radimas šlapime visada vertinamas labai rimtai, nes negydoma infekcija gali pakenkti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai.
Pagrindinės padidėjusio leukocitų kiekio šlapime priežastys nėštumo metu:
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Tai pati dažniausia padidėjusio leukocitų kiekio šlapime priežastis, ypač moterims. Dėl trumpesnės šlaplės bakterijoms lengviau patekti į šlapimo pūslę ir sukelti uždegimą. ŠTI gali paveikti skirtingas šlapimo sistemos dalis:
- Cistitas (šlapimo pūslės uždegimas): Dažniausia ŠTI forma. Jai būdingas dažnas ir skausmingas šlapinimasis, spaudimo jausmas pilvo apačioje, drumstas ir nemalonaus kvapo šlapimas.
- Uretritas (šlaplės uždegimas): Pasireiškia deginimo pojūčiu šlapinantis, gali atsirasti išskyrų iš šlaplės.
- Pielonefritas (inkstų geldelių uždegimas): Tai rimta ir pavojinga būklė, kai infekcija iš apatinių šlapimo takų pakyla į inkstus. Simptomai kur kas sunkesni: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, pykinimas, vėmimas ir stiprus skausmas nugaros apačioje, šone (juosmens srityje). Pielonefritas reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Dažniausias ŠTI sukėlėjas yra žarnyno lazdelė Escherichia coli (E. coli), kuri natūraliai gyvena mūsų žarnyne, tačiau patekusi į šlapimo takus sukelia infekciją.
Taip pat skaitykite: Leukocitų normos nėštumo metu
Besimptomė bakteriurija: Tai būklė, kai šlapime randama bakterijų, tačiau nėra jokių simptomų. Nėštumo metu besimptomė bakteriurija turi būti gydoma, nes ji gali progresuoti į pielonefritą, kuris yra pavojingas tiek motinai, tiek vaisiui.
Inkstų akmenligė (Nefrolitiazė): Inkstų akmenys - tai kieti, kristaliniai dariniai, susiformuojantys inkstuose iš šlapime esančių druskų ir mineralų. Judėdami šlapimo takais, akmenys gali juos pažeisti, sukelti aštrų, diegliantį skausmą (inkstų kolika), uždegimą ir kraujavimą. Dėl mechaninio dirginimo ir uždegiminės reakcijos į šlapimą išsiskiria leukocitai. Be to, akmenys gali blokuoti normalų šlapimo nutekėjimą, sudarydami palankias sąlygas bakterijoms daugintis ir sukelti antrinę infekciją.
Sterili piurija: Kartais šlapimo tyrime randama daug leukocitų (tokia būklė vadinama piurija - pūliai šlapime), tačiau atlikus standartinį šlapimo pasėlio tyrimą bakterijų neaptinkama. Tai vadinama sterilia piurija ir gali būti rimtesnių ar rečiau pasitaikančių ligų požymis:
- Lytiškai plintančios infekcijos (LPI): Chlamidiozė, gonorėja ar mikoplazmozė gali sukelti šlaplės uždegimą (uretritą) ir leukocituriją. Šių sukėlėjų neįmanoma nustatyti standartiniu šlapimo pasėliu, reikalingi specifiniai PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai.
- Intersticinis cistitas (skausmingos šlapimo pūslės sindromas): Tai lėtinė, neinfekcinė šlapimo pūslės liga, pasireiškianti dubens skausmu ir dažnu poreikiu šlapintis. Jos priežastys nėra iki galo aiškios.
- Inkstų tuberkuliozė: Nors dabar reta, tai vis dar galima priežastis, ypač žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
- Vaistų poveikis: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, tam tikri antibiotikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), gali sukelti inkstų audinio uždegimą (intersticinį nefritą) ir leukocituriją.
- Autoimuninės ligos: Sisteminė raudonoji vilkligė ar kitos ligos, kurių metu imuninė sistema atakuoja savo organizmo audinius, gali pažeisti ir inkstus.
Netinkamas šlapimo mėginio surinkimas: Kartais padidėjęs leukocitų skaičius gali būti klaidingai teigiamas rezultatas, atsiradęs dėl netinkamai surinkto mėginio. Jei prieš renkant šlapimą nebuvo kruopščiai apsiplauta, į mėginį gali patekti odos ląstelių, bakterijų ir leukocitų iš makšties ar odos aplink šlaplę.
Diagnostika
Aptikus leukocitų šlapime, gydytojas, siekdamas nustatyti tikslią priežastį, paskirs papildomus tyrimus. Diagnostikos procesas paprastai apima:
Taip pat skaitykite: Šlapimo leukocitų priežastys vaikams
Anamnezės surinkimas ir apžiūra: Gydytojas išsamiai išklausinės jūsų nusiskundimų (skausmas, deginimas, karščiavimas ir kt.), paklaus apie gretutines ligas, vartojamus vaistus.
Šlapimo pasėlis (bakteriologinis tyrimas): Tai „auksinis standartas“ diagnozuojant ŠTI. Tyrimo metu šlapimas yra „pasėjamas“ ant specialios terpės, kurioje, jei yra bakterijų, jos išauga. Šis tyrimas ne tik patvirtina infekciją, bet ir leidžia nustatyti konkretų sukėlėją bei jo jautrumą antibiotikams (antibiogramą), kas padeda parinkti efektyviausią gydymą.
Kraujo tyrimai: Bendras kraujo tyrimas gali parodyti uždegiminius rodiklius (padidėjusį leukocitų skaičių kraujyje, CRB), o inkstų funkcijos rodikliai (kreatininas, šlapalas) padeda įvertinti inkstų veiklą.
Instrumentiniai tyrimai:
- Inkstų ir šlapimo pūslės echoskopija (ultragarsas): Tai greitas ir nekenksmingas metodas, leidžiantis įvertinti inkstų dydį, struktūrą, pamatyti akmenis, auglius ar šlapimo nutekėjimo sutrikimus.
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Tai kur kas detalesni tyrimai, skiriami esant neaiškumams, įtariant sudėtingesnes būkles, pavyzdžiui, smulkius akmenis, inkstų abscesą ar navikus.
- Cistoskopija: Procedūra, kurios metu per šlaplę į šlapimo pūslę įvedamas plonas vamzdelis su kamera (cistoskopas), leidžiantis apžiūrėti šlapimo pūslės vidų. Ji dažniausiai atliekama esant lėtiniams simptomams, kraujui šlapime ar įtariant intersticinį cistitą.
Gydymas ir prevencija
Gydymas tiesiogiai priklauso nuo nustatytos priežasties.
- Bakterinių infekcijų atveju skiriamas antibiotikų kursas. Labai svarbu suvartoti visą gydytojo paskirtą kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kad būtų išvengta infekcijos atsinaujinimo ir atsparumo antibiotikams vystymosi. Nėštumo metu skiriami antibiotikai, kurie yra saugūs vaisiui.
- Esant inkstų akmenligei, gydymas priklauso nuo akmenų dydžio ir vietos. Maži akmenys gali pasišalinti savaime geriant daug skysčių ir vartojant skausmą malšinančius vaistus. Didesniems gali prireikti specialių procedūrų, pavyzdžiui, ekstrakorporinės smūginės bangos litotripsijos (akmenų skaldymo) ar chirurginio gydymo. Nėštumo metu akmenų šalinimo metodai parenkami atsižvelgiant į riziką vaisiui.
- Jei priežastis yra obstrukcija (pvz., dėl išvešėjusios prostatos), gydomas pagrindinis sutrikimas.
- Lėtinių uždegiminių ligų atveju taikomas specifinis, ilgalaikis gydymas ir stebėjimas.
Visgi, geriausias gydymas - prevencija. Yra keletas paprastų, bet labai veiksmingų būdų, kaip sumažinti riziką susidurti su šlapimo takų problemomis:
Gerkite pakankamai skysčių. Vanduo yra geriausias jūsų šlapimo sistemos draugas. Jis padeda „išplauti“ bakterijas iš šlapimo takų. Stenkitės išgerti bent 1,5-2 litrus vandens per dieną.
Neatidėliokite šlapinimosi. Eikite į tualetą vos pajutę poreikį. Ilgas šlapimo užlaikymas pūslėje sudaro sąlygas bakterijoms daugintis.
Laikykitės higienos. Moterims ypač svarbu po tuštinimosi valytis iš priekio atgal, kad žarnyno bakterijos nepatektų prie šlaplės. Taip pat rekomenduojama pasišlapinti po lytinių santykių.
Rinkitės tinkamus apatinius. Medvilniniai apatiniai leidžia odai kvėpuoti ir mažina drėgmę, kuri yra palanki terpė bakterijoms. Venkite aptemptų sintetinių drabužių.
Venkite dirgiklių. Kai kuriems žmonėms tam tikri produktai (aštrus maistas, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai) gali dirginti šlapimo pūslę. Jei pastebite ryšį, stenkitės jų vengti.
Tinkamas šlapimo mėginio surinkimas. Laikykitės šlapimo surinkimo taisyklių:
- Nusiplaukite rankas.
- Kruopščiai apsiplaukite išorinius lytinius organus vandeniu be muilo.
- Naudokite sterilų indelį.
- Surinkite vidurinę šlapimo porciją (pradėkite šlapintis į tualetą, tada nenutraukiant srovės surinkti apie 50 ml į indelį, o likusį šlapimą vėl pabaigti į tualetą).
Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad renkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Štai pagrindiniai rodikliai:
- SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
- PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
- LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
- PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas.
tags: #leukocitai #slapime #nestumo #metu