Dirbtinis apvaisinimas - tai medicinos procedūra, suteikianti viltį susilaukti vaikų poroms, susiduriančioms su vaisingumo problemomis. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ši procedūra tampa vis populiaresnė, o 2016 metais priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes nevaisingoms poroms. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip dirbtinis apvaisinimas veikia Lietuvoje, kokios yra jo galimybės, iššūkiai ir perspektyvos.
Dirbtinio apvaisinimo esmė ir taikymas
Pagalbinis (dirbtinis) apvaisinimas - tai apvaisinimas, kuomet sėkla yra įvedama į moters makštį arba gimdą specialiais prietaisais. Šis metodas dažniausiai taikomas tuomet, jei vyras serga ligomis, trukdančiomis atlikti normalų lytinį aktą arba sutrikdančiomis jo dauginimosi funkciją (spermatogenezės patologija, lytinių organų anomalijos, lytinių liaukų nepakankamumas, varpos trauminiai pažeidimai, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai, sėklidžių hidrocelė, kapšelio patinimai ir kt.).
Statistika rodo, kad įvairaus pobūdžio vaisingumo sutrikimų turi kas penkta-šešta pora. Medikų teigimu, pagalbinio apvaisinimo procedūros yra efektyviausias nevaisingumo gydymo metodas, pasaulyje taikomas jau daugiau nei 40 metų.
Sėkmės istorija: Gitanos patirtis
Nacionaliniam transplantacijos biurui prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko papasakoti dviejų vaikų mama Gitana (moters prašymu vardas pakeistas), kuriai dirbtinis apvaisinimas padėjo susilaukti dvynukų. Gitana gana anksti sužinojo turinti ginekologinių bėdų - merginai buvo vos 22 metai, kai jai buvo diagnozuota endometriozė. Tada ir sužinojo, kad ši liga ateityje gali pakišti koją norint susilaukti vaikų.
Svarstė ir įvaikinimo klausimą. Tačiau, kai po kiek laiko Gitana ištekėjo, šeimoje natūraliai kilo vaikų klausimas. Žinodama savo bėdas moteris nedelsė ir apsilankė pas ginekologę. Gydytoja pasiūlė taikyti valdomos ovuliacijos metodą, t.y., kai ovuliacija skatinama vaistais. „Mes šį metodą bandėme tris kartus. Tačiau mums nepasisekė ir galiausiai nutarėme jo atsisakyti - trys nesėkmės rodė, kad jis mums netinka“, - sako moteris.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Nepavykus pastoti ir susilaukti savo vaikų sutuoktiniai, negalėję skirti lėšų brangioms apvaisinimo procedūroms, pradėjo mąstyti apie įvaikinimą ir netrukus jau lankė būsimiems įtėviams skirtus kursus. Juos baigę užpildė prašymą, kur pažymėjo norintys įsivaikinti du pametinukus vaikus iki ketverių metų. Ir ėmė laukti.
„O kaip tik tuo metu, 2017-aisiais, įsigaliojo įstatymas, įteisinantis kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo procedūras. Tad mes nutarėme išbandyti šią galimybę“, - pora ryžosi nepraleisti dar vienos galimybės susilaukti biologinio vaiko.
Pasakodama Gitana dar ir dabar stebisi, kaip ji kliovėsi likimu ir be jokios atrankos užsiregistravo pas pirmą elektroninėje sistemoje jai pasitaikiusį Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro specialistą Rimantą Gricių. Moteris apie šį gydytoją nežinojo ničnieko ir dėl to jos nuostaba buvo dar didesnė, kai vėliau sužinojo patekusi pas vieną geriausių vaisingumo srities specialistų.
Susipažinęs su moters sveikatos istorija gydytojas paprašė atlikti testą, kuris vertina kiaušidžių kokybę, kiekybę ir reprodukcines galimybes. Tyrimas parodė priešlaikinį kiaušidžių funkcijos išsekimą. „Vaizdžiai tariant, mano, trisdešimties sulaukusios moters, kiaušidės funkcionavo prasčiau nei penkiasdešimtmetės. Taigi, gydytojo teigimu, pagal visus parametrus ir tyrimų duomenis mes tikome kompensuojamai IVF (in vitro fertilizacija, kitaip tariant, apvaisinimas mėgintuvėlyje - aut. past.) procedūrai“, - kelerių metų senumo įvykius prisimena pašnekovė.
Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu į gimdą buvo perkelti visi trys embrionai, kurie susiformavo iš Gitanos paimtas kiaušialąstes apvaisinus jos vyro spermatozoidais. Jau po poros savaičių kraujo tyrimas parodė, kad procedūra pavyko - moteris laukėsi. Septintą nėštumo savaitę pas gydytoją apsilankiusi pora sužinojo, kad prigijo visi trys įsodinti embrionai. Tačiau jau kito vizito pas gydytoją metu pora sužinojo, kad vienas vaisius nustojo vystytis. Tuo metu nėštumas skaičiavo devintą savaitę. Tačiau tolesnė nėštumo eiga buvo itin sklandi. Dvyliktą nėštumo savaitę, kaip ir visas poras po pagalbinio apvaisinimo, Gitaną ir vyrą konsultavo gydytojas genetikas. Genetikas pranešė, kad pora laukiasi sveikų mažylių - berniuko ir mergaitės. Trisdešimt aštuntą nėštumo savaitę, kai paprastai ir numatomas dvynių gimdymo laikas, Gitana atvyko į Santaros klinikas. Abu mažyliai gimė sveiki ir išnešioti, sverdami kiekvienas po maždaug 3,5 kilogramo.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Šiandien dvynukai jau pradėjo skaičiuoti ketvirtus metus, yra judrūs išdaigas krečiantys vaikai, kurių klegesio pilni poros namai. Paklausta, ką patartų kitoms poroms, kurios negali susilaukti vaikų ir svarsto apie pagalbinio apvaisinimo procedūrą, Gitana nedaugžodžiavo: „Eikite ir darykite, nedelskite!“
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas ir jo įtaka
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.
Embrionų donorystė
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.
Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai. Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Finansiniai aspektai
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių. Dažniausiai šios paslaugos teiktos 33-37 metų amžiaus moterims ir vyrams, tačiau jomis pasinaudojo taip pat didelė dalis 28-32 metų moterų bei 38-42 metų vyrų.
Kas apmokama?
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Kai kuriais atvejais reikia preimplantacinės genetinės diagnostikos. Tai gydytojų konsiliumo, kuriame dalyvauja gydytojas genetikas, gydytojas akušeris ginekologas ir embriologas, sprendimu atliekama diagnostika, kuria siekiama įvertinti riziką perduoti didelę negalią sukeliančią ligą su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis.
Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos moteriai ir vyrui. Jos metu partneriams atliekami laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Gydymo įstaigos
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika;
- UAB „Jolsana“;
- UAB „Kardiolita“;
- UAB „Northway medicinos centrai“;
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“;
- UAB „Vaisingumo centras“.
Įstatymo pataisos ir diskusijos
Šiuo metu šioms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms renkami parlamentarų parašai. Siūlomi pakeitimai, pasak M. Danielės, „leis daugiau asmenų pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir susilaukti savo biologinių vaikų, prisidės prie šių asmenų psichologinės gerovės ir Lietuvos populiacijos didėjimo“.
„Priėmus įstatymą, pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis bus galima neatsižvelgiant į asmenų civilinį statusą“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte. Jame taip pat teigiama, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę ir turėtų „būti suinteresuota mažinti įstatyminius barjerus ir plėsti pagalbinio apvaisinimo paslaugų gavėjų skaičių, taip didinat naujagimių skaičių ir siekiant demografinio stabilumo“.
„Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir jų daugėja kasmet. Apie 1000 porų kasmet pasinaudoja pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Pagalbinio apvaisinimo pagalba per metus gimsta apie 400 vaikų. Tačiau didinti šį skaičių, teikiant paslaugas platesniam Lietuvos piliečių ratui, stipriai riboja dabartinė įstatyminė bazė. Valstybė kelia gimstamumo didinimo tikslą, tačiau nevaisingos nesusituokusios poros ir vaisingo amžiaus vienišos Lietuvos moterys, kurios nori ir siekia susilaukti vaikų, pagalbinio apvaisinimo būdu to padaryti negali dėl šiuo metu galiojančių teisės aktų. Esant tokioms demografinėms aplinkybėms ir mokslo pažangos teikiamoms galimybėms, yra akivaizdu, kad valstybė privalo sudaryti sąlygas susilaukti vaikų visoms to pageidaujančioms nevaisingoms partnerystėje gyvenančioms poroms ir vienišoms moterims“, - dėstoma dokumente.
Jame apžvelgiama ir europinė praktika: teigiama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūras nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims užtikrina daugiau nei pusė Europos Sąjungos valstybių. 2021 metų duomenimis, 16-oje Europos šalių pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos ir vienišoms moterims, o 4 Europos šalyse - vienišoms moterims ribojama tik dalis procedūrų, pvz., Bulgarijoje, Islandijoje (draudžiama embriono donorystė), Kroatijoje (draudžiama dviguba donorystė - donoro sperma ir donorės kiaušialąstė), Vokietijoje (draudžiama embriono donorystė ir dviguba donorystė - donoro sperma ir donorės kiaušialąstė). Taip pat, norint pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu užtenka gyvenimo kartu fakto ar notaro patvirtinimo.
„Šiuo metu įstatyme įtvirtintas reikalavimas būti sudarius santuoką ar įregistravus partnerystę ne tik neatitinka tarptautinės praktikos, bet ir riboja asmenų teisę į sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, įstatyme nebeturėtų likti registruotos partnerystės reikalavimo“, - nurodoma rašte.
Pripažįstama, kad sudarius sąlygas pagalbinio apvaisinimo paslaugomis naudotis ne tik sutuoktiniams, partneriams, bet ir vienišoms moterims, gali reikėti daugiau PSDF biudžeto lėšų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti. Tačiau kiek tokiomis paslaugomis pasinaudotų nesusituokusių nevaisingų porų ar vienišų moterų, ir kiek papildomai tam reikėtų lėšų, pasak M. Danielės, šiuo metu prognozuoti sudėtinga. Siūloma, kad nauja tvarka, ją priėmus, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1-osios.
Mažumos narė, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė jau sukritikavo M. Danielės siūlomą iniciatyvą dėl didesnių galimybių vienišoms moterims ir partneriams. „Laisviečiai nenurimsta. Kai fiasko patyrė visos iniciatyvos, išeina su dar viena - dirbtiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir homoseksualų poroms. Nereikės nė medicininių indikacijųSeime, kaip visada po abejotinom iniciatyvom, Morgana Danielė pradėjo rinkti parašus“, - feisbuke rašė A. Širinskienė.
Finansiniai iššūkiai ir emocinė parama
R. Vyšniauskaitės-Marcinkevičienės teigimu, tik vienas iš dviejų nevaisingumo problemų sprendimo būdų yra kompensuojamas valstybės. „Poroms, atitinkančioms nustatytus kriterijus, valstybė kompensuoja du pagalbinio apvaisinimo ciklus, t. y. pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje (IVF), bazinius tyrimus, pagrindinius reikalingus medikamentus ir gydymo eigos stebėseną. Tačiau iš pacientų apklausos, kurią organizavo mūsų asociacijos psichologė, sužinojome, kad net ir besinaudojančioms valstybės finansavimu poroms vienas pagalbinio apvaisinimo ciklas papildomai gali kainuoti 300-2500 eurų. Pigesnė, intrauterininės inseminacijos, kai specialiai paruošta vyro sperma sušvirkščiama tiesiai į moters gimdą, procedūra (IUI), valstybės nėra kompensuojama ir gali kainuoti 210-350 eurų. Tačiau kiekvienos poros atveju bendra suma gali siekti kur kas daugiau, priklausomai nuo to, kiek vaistų reikia moteriai, ir, žinoma, kiek porai prireiks procedūrų“, - sako Vaisingumo asociacijos vadovė.
Vis dėlto, pasak asociacijos vadovės, pagalbinio apvaisinimo procedūra yra efektyvi 30-40 proc. porų, vadinasi, yra nemažai porų, kurioms, siekiant susilaukti vaiko, dviejų kompensuojamų IVF procedūrų neužteks. „Pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros kaina, remiantis vaisingumo klinikų kainoraščiais, siekia 2500-2800 Eur, tačiau tai yra tik procedūros kaina. Vaistai, papildomi tyrimai, gydymo eigos stebėsena sudaro beveik dar tokią pačią sumą, tad bendra suma gali siekti 4000 eurų, o kartais ir dar daugiau. Deja, remiantis asociacijos organizuotos psichologines pagalbos grupes lankančių šeimų apklausa, maždaug 1 iš 20 porų negali sau leisti pasinaudoti nefinansuojamomis procedūromis ir dėl lėšų stygiaus yra priversta laikinai sustabdyti gydymą ar netgi visam laikui jį nutraukti“, - apgailestauja pašnekovė.
Anot bendrovės vadovės Giedrės Štuopės, poros Lietuvoje vis dar nedrąsiai skolinasi vaisingumo paslaugoms. „Pastebime, kad žmonės vis dar nedrįsta prisipažinti ir skolintis pagalbinio apvaisinimo procedūroms, nors, pavyzdžiui, dantų gydymui ar kitoms sveikatinimosi paslaugoms lietuviai skolinasi drąsiau. Pagalbinio apvaisinimo procedūra turėtų būti lygiai tokia pat svarbi, be to, susidūrus su vaisingumo problemomis, laikas yra ypač brangus“, - teigia G. Štuopė.
R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė priduria, kad svarbu nepamiršti, jog gydant nevaisingumą, neįmanoma numatyti visų žingsnių į priekį, todėl geriau galvoti tik apie tą etapą, kuriame šiuo metu pora yra. „Žinoma, taip pat ne mažiau svarbu tikėti, kad kito etapo neprireiks. Niekas tiksliai negali pasakyti, nei kiek laiko užtruks gydymas, nei kiek tai kainuos. O svajonei susilaukti vaikų užtrukus ilgiau, nei tikėtasi, labai svarbu nepamiršti, kad esate ne vieni, kad galite būti išklausyti. Neretai poroms tiesiog būtina ieškoti emocinės pagalbos, kreiptis į psichologą arba į panašias patirtis išgyvenančias poras“, - sako specialistė.
tags: #delfi #dirbtinis #apvaisinimas