Lapkritis - tai mėnuo, kuris dovanojo pasauliui daugybę talentingų ir įtakingų asmenybių. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą žymių žmonių, gimusių lapkritį, kurių darbai ir pasiekimai paliko ryškų pėdsaką istorijoje ir kultūroje. Straipsnyje bus aptarti ne tik rašytojai, bet ir kitų sričių atstovai, palikę žymų pėdsaką Lietuvos istorijoje.
Lapkričio pirmosios dekados talentai (1-9 dienos)
Ši dekada išskirtinė savo įvairiapusiškumu, nes joje gimė ne tik menininkai, bet ir politikos, visuomenės veikėjai.
- Vincas Kisarauskas (1934 m. lapkričio 1 d.) - dailininkas, vienas garsiausių lietuvių ekslibriso kūrėjų.
- Dalia Grybauskaitė (1956 m. lapkričio 1 d.) - Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, aštuntoji ir devintoji Lietuvos Respublikos prezidentė (2009-2019 m.).
- Jonas Mačiulis-Maironis (1862 m. lapkričio 2 d.) - žymiausias XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių poetas, katalikų kunigas. 1874-1883 mokėsi Kauno gimnazijoje. 1888 baigęs Kauno kunigų seminariją ir Peterburgo dvasinę akademiją, jose profesoriavo. Nuo 1909 Kauno kunigų seminarijos rektorius. 1915-1918 gyveno Krekenavoje. Paskelbė lyrikos rinkinį Pavasario balsai (1895), poemas Jaunoji Lietuva (1907), Raseinių Magdė (1909), Mūsų vargai (1920), istorines dramas Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Vytautas karalius (1922-1930).
- Ignas Šeinius (1889 m. lapkričio 2 d.) - lietuvių prozos novatorius, impresionizmo atstovas, vienas aktyviausių modernistinės estetikos entuziastų. Rašė lietuvių ir švedų kalbomis.
- Valdas Adamkus (1926 m. lapkričio 3 d.) - penktasis ir septintasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1998-2003 m.).
- Kazimieras Žoromskis (1913 m. lapkričio 4 d.) - lietuvių tapytojas.
- Zenonas Puzinauskas (1920 m. lapkričio 4 d.) - lietuvių krepšininkas, lengvaatletis, krepšinio treneris, sporto organizatorius.
- Kazys Morkūnas (1925 m. lapkričio 4 d.) - lietuvių vitražistas, vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų.
- Simonas Konarskis (1808 m. lapkričio 5 d.) - 1830-1831 m. sukilimo veikėjas. Po sukilimo pasitraukė į Prancūziją, čia su kitais įkūrė Jaunosios Lenkijos organizaciją. Organizavo naują sukilimą.
- Vladas Jurgutis (1885 m. lapkričio 5 d.) - lietuvių politikas, ekonomistas, lietuvių finansų mokslo pradininkas, finansų terminijos kūrėjas.
- Raimondas Vabalas (1937 m. lapkričio 5 d.) - XX a. lietuvių kino režisierius. 1964 m. sukūrė pirmą lietuvišką spalvotą vaidybinį filmą „Marš, marš, tra-ta-ta!“.
- Kazimieras Būga (1879 m. lapkričio 6 d.) - Lietuvos kalbininkas, vienas iš žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Ypač daug nusipelnė lietuvių leksikologijai ir leksikografijai, pradėjo leisti „Lietuvių kalbos žodyną“.
- Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 m. lapkričio 6 d.) - vienas žymiausių Lietuvos partizanų vadų.
- Leonardas Gutauskas (1938 m. lapkričio 6 d.) - lietuvių rašytojas, tapytojas.
- Karolis Podčašinskis (1790 m. lapkričio 7 d.) - lietuvių architektas, architektūros teoretikas, vėlyvojo klasicizmo atstovas. Perkūrė Vilniaus universiteto Bibliotekos salės (dabar Aula) ir Profesorių (dabar Mokslo darbuotojų) skaityklas, suprojektavo Tuskulėnų dvaro rūmus Vilniuje.
- Jonas Šliūpas (1861 m. lapkričio 7 d.) - Lietuvos politikos, kultūros veikėjas, filosofas, aušrininkas. Vienas pirmųjų skleidė nepriklausomos Lietuvos idėją, kovojo už lietuvių spaudos grąžinimą.
- Donatas Malinauskas (1869 m. lapkričio 7 d.) - Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas.
- Teodoras Narbutas (1784 m. lapkričio 8 d.) - lietuvių istorikas romantikas, tautosakos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, inžinierius architektas. Svarbiausias veikalas - lenkų kalba parašyta 10 tomų „Lietuvių tautos senovės istorija“ - pirmoji atskira nuo Lenkijos istorijos, romantizmo epochos dvasia parašyta Lietuvos istorija.
- Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana (1877 m. lapkričio 8 d.) - lietuvių rašytoja.
- Zigmas Žemaitis (1884 m. lapkričio 8 d.) - Lietuvos fizikas, matematikas, kultūros ir visuomenės veikėjas.
- Gediminas Jokūbonis (1927 m. lapkričio 8 d.) - lietuvių skulptorius, vienas žymiausių kūrinių - A. Mickevičiaus paminklas Vilniuje (1984 m.).
- Jurgis Mačiūnas (1931 m. lapkričio 8 d.) - lietuvių išeivijos menininkas.
- Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai (1928 m. lapkričio 8 d.) - architektai.
- Ričardas Gavelis (1950 m. lapkričio 8 d.) - lietuvių rašytojas, vienas ryškiausių prozininkų postmodernistų.
- Juozas Naujalis (1869 m. lapkričio 9 d.) - lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, profesionaliosios lietuvių muzikos vienas pradininkų. Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, vėliau pertvarkytą į konservatoriją. Jo bažnytinės muzikos kūriniai buvo spausdinami Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje.
- Antanas Strazdas (1760 m. lapkričio 9 d.) - lietuvių poetas, katalikų kunigas.
- Algirdas Julius Greimas (1917 m. lapkričio 9 d.).
- Bronius Babkauskas (1921 m. lapkričio 9 d.) - aktorius.
- Kazimieras Vasiliauskas (1922 m. lapkričio 9 d.) - Lietuvos katalikų kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas. Beveik 10 metų buvo kalintas lageriuose.
Lapkričio antrosios dekados kūrėjai (10-19 dienos)
Ši dekada dovanojo Lietuvai architektų, keliautojų, poetų ir pasipriešinimo dalyvių.
- Edmundas Alfonsas Frykas (1876 m. lapkričio 10 d.) - architektas.
- Vytautas Landsbergis‑Žemkalnis (1893 m. lapkričio 10 d.) - lietuvių architektas, visuomenės veikėjas.
- Antanas Poška (1903 m. lapkričio 10 d.) - lietuvių keliautojas, antropologas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
- Justinas Marcinkevičius (1930 m. lapkričio 10 d.) - vienas žymiausių lietuvių poetų, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje.
- Jonas Biliūnas (1879 m. lapkričio 11 d.) - lietuvių rašytojas, klasikinių kūriniais tapusių apsakymų „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“ (1906) ir kitų autorius.
- Levas Vladimirovas (1912 m. lapkričio 11 d.) - lietuvių knygotyrininkas ir bibliotekininkas, informacinės visuomenės teorijos Lietuvoje kūrėjas.
- Stanislovas Išora (1838 m. lapkričio 12 d.) - kunigas, 1863-1864 m. sukilimo vienas vadų. Buvo pirmasis sukilimo dalyvis, 1863 m. birželio 3 d. viešai sušaudytas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
- Gediminas Baravykas (1940 m. lapkričio 12 d.) - architektas.
- Emilija Pliaterytė (1806 m. lapkričio 13 d.) - grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės, 1831 m.
- Jurgis Matulaitis (1871 m. lapkričio 13 d.) - Lietuvos palaimintasis ir Vilniaus vyskupas (1918-1925 m.), arkivyskupas (1925-1927 m.), marijonų vienuolijos atkūrėjas ir reorganizatorius.
- Martynas Yčas (1885 m. lapkričio 13 d.) - lietuvių politikas, visuomenės veikėjas, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų (1914 m.), 1915-1917 m. pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys.
- Danielius Dolskis (1890 m. lapkričio 13 d.) - Lietuvos dainininkas, tarpukario Lietuvos estrados (šlagerių) pradininkas.
- Justinas Staugaitis (1866 m. lapkričio 14 d.) - vyskupas, Lietuvos valstybės, Katalikų Bažnyčios, visuomenės veikėjas, prelatas (1924 m.), Lietuvos Tarybos vicepirmininkas, Vasario 16 Akto signataras, Steigiamojo, I ir II Seimų narys, 1923-1924 m. ir 1926 m.
- Vytautas Kairiūkštis (1890 m. lapkričio 14 d.).
- Jonas Prapuolenis (1900 m. lapkričio 14 d.) - lietuvių baldų dizaineris, sukūrė apie 150 baldų komplektų privatiems interjerams ir visuomeninėms įstaigoms.
- Vaclovas Intas (1925 m. lapkričio 14 d.) - gydytojas, akmenų kolekcininkas.
- Vytautas Žalakevičius (1930 m. lapkričio 14 d.) - vienas žymiausių lietuvių kino režisierių.
- Jurga Ivanauskaitė (1961 m. lapkričio 14 d.) - XX-XXI a. lietuvių rašytoja, dailininkė, Lietuvos nacionalinės premijos laureatė (2005 m.), 2008 m. įsteigta Jurgos Ivanauskaitės vardo premija.
- Jonas Žemaitis (1909 m. lapkričio 15 d.) - vienas žymiausių Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vadovų. Slapyvardžiai: Darius, Adomas, Ilgūnas, Matas, Mockus, Tylius, Žaltys, Vytautas.
- Algimantas Jonas Marcinkevičius (1921 m. lapkričio 15 d.) - kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje.
- Vladas Česiūnas (1940 m. lapkričio 15 d.) - lietuvių irkluotojas, treneris, 1972 m. olimpinis čempionas, 4 kartus (1973 m., 1974 m. - 2 kartus, 1975 m.) pasaulio čempionas, 1973 m. vicečempionas, 1971 m.
- Jurgis Bielinis (1846 m. lapkričio 16 d.) - Lietuvos knygnešys, publicistas, apie 32 metus platino draudžiamąją lietuvišką spaudą.
- Augustinas Voldemaras (1883 m. lapkričio 16 d.) - Lietuvos valstybės veikėjas, Tautininkų sąjungos vienas įkūrėjų, 1918 m. vadovavo pirmajam Ministrų kabinetui, kartu buvo užsienio reikalų ministras, kurį laiką - ir krašto apsaugos ministras.
- Kazys Binkis (1893 m. lapkričio 16 d.) - XX a.
- Vytautas Kazimieras Jonynas (1907 m. lapkričio 16 d.) - Lietuvos grafikas, tapytojas, skulptorius.
- Jonas Strielkūnas (1939 m. lapkričio 16 d.) - lietuvių poetas, vertėjas, neoromantinei kūrybai būdinga klasikinio ketureilio forma.
- Raimundas Katilius (1947 m. lapkričio 16 d.) - lietuvių smuikininkas virtuozas, pedagogas.
- Martynas Mažvydas (1520 m. lapkričio 17 d.) - XVI a.
- Salomėja Nėris (1904 m. lapkričio 17 d.).
- Petras Avižonis (1875 m. lapkričio 17 d.) - Lietuvos gydytojas oftalmologas. Jo rūpesčiu 1930 m. Kaune pastatyta Akių klinika, buvo jos vadovas.
- Mečislovas Mackevičius (1906 m. lapkričio 17 d.) - teisininkas ir politikas, 1941 m. buvo Lietuvos laikinosios vyriausybės teisingumo ministras.
- Jeronimas Kačinskas (1907 m. lapkričio 17 d.) - kompozitorius ir dirigentas, modernizmo lietuvių muzikoje pradininkas, Nacionalinės premijos laureatas (1991 m.).
- Vladas Mikėnas (1910 m. lapkričio 17 d.) - šachmatų didmeistris, tarptautinės kategorijos šachmatų teisėjas, įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą.
- Juozapas Montvila (1850 m. lapkričio 18 d.) - Lietuvos visuomenės veikėjas, verslininkas, labdaros organizatorius.
- Juozas Zikaras (1881 m. lapkričio 18 d.).
- Juozas Tūbelis (1882 m. lapkričio 18 d.) - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, 1918-1920 m. žemės ūkio ir valstybės turtų, 1919-1920 m. dar ir švietimo, 1927-1929 m. finansų, 1938 m. žemės ūkio ministras, 1929-1938 m. trijų vyriausybių ministras pirmininkas ir finansų ministras.
- Juozas Matulis (1899 m. lapkričio 19 d.) - Lietuvos chemikas, visuomenės veikėjas.
Trečioji lapkričio dekada: nuo teatro iki filosofijos (20-30 dienos)
Ši dekada subūrė teatro grandus, filosofus, kalbininkus ir kitus iškilius asmenis.
- Eimuntas Nekrošius (1952 m. lapkričio 21 d.) - vienas žymiausių XX-XXI a. lietuvių teatro režisierių.
- Jonas Kazimieras (1609 m. lapkričio 22 d.) - Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1648-1668 m.), Zigmanto Vazos sūnus.
- Joachimas Lelevelis (1786 m. lapkričio 22 d.) - lenkų istorikas, kartografas, geografas, kultūros mecenatas, vienas iš Europos numizmatikos pradininkų, tyrinėjo Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių istoriją. J.Lelevelis surinko knygų ir atlasų kolekciją, kuri vykdant jo testamentą 1926 m. buvo perduota Vilniaus universiteto bibliotekai (viena jos salių nuo 1926 m.
- Vilhelmas Storosta-Vydūnas (1868 m. lapkričio 22 d.) - lietuvių filosofas, rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas, Lietuvos universiteto garbės daktaras (1928 m.).
- Jonas Basanavičius (1851 m. lapkričio 23 d.) - XIX a. antros pusės - XX a. pirmos pusės lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, parengė pirmuosius „Aušros“ numerius (1883), Didžiojo Vilniaus seimo, Lietuvių mokslo draugijos iniciatorius, Lietuvių konferencijos (1917 m.) pirmininkas, Lietuvos Tarybos narys.
- Petras Rimša (1881 m. lapkričio 23 d.) - vienas žymiausių XX a.
- Henrikas Radauskas (1910 m. lapkričio 23 d.).
- Vytautas Kasiulis (1918 m. lapkričio 23 d.) - lietuvių išeivijos dailininkas.
- Tomas Žebrauskas (1714 m. lapkričio 24 d.) - astronomas, matematikas ir architektas, kunigas jėzuitas, reformavo tiksliųjų mokslų dėstymą Vilniaus universitete, įkūrė fizikos ir astronomijos kabinetus, parengė Vilniaus universiteto observatorijos projektą, buvo pirmasis jos direktorius.
- Frydrichas Kuršaitis (1806 m. lapkričio 24 d.) - Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas ir kalbininkas, pirmasis išsamiai aprašė lietuvių kalbos garsus ir priegaides, nustatė daiktavardžių 4 kirčiuotes.
- Juozas Miliauskas-Miglovara (1845 m. lapkričio 24 d.) - lietuvių poetas, publicistas, žymus XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjas.
- Adolfas Laimutis Telksnys (1930 m. lapkričio 24 d.) - inžinierius elektrotechnikas, informatikas, interneto plėtros Lietuvoje pradininkas.
- Marcė Katiliūtė (1912 m. lapkričio 24 d.) - grafikė, jos I. Simonaitytės romanui „Aukštujų Šimonių likimas“ sukurtos iliustracijos 1937 m.
- Juozas Balčikonis (1885 m. lapkričio 25 d.) - Lietuvos kalbininkas, vertėjas, daugiausia nusipelnė lietuvių leksikografijai.
- Monika Mironaitė (1913 m. lapkričio 25 d.) - viena žymiausių lietuvių teatro aktorių.
- Liudas Dambrauskas (1921 m. lapkričio 25 d.) - Lietuvos rezistentas, chemikas, publicistas, prisidėjo prie Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto įkūrimo (1943 m.), daugiau kaip 10 metų kalintas, vienas rezistencinio paveldo bendrijos „Atmintis“ įkūrėjų (1993 m.) ir vadovų.
- Vytautas Ambrazas (1930 m. lapkričio 25 d.).
- Petras Cidzikas (1944 m. lapkričio 25 d.) - vienas žymiausių Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo veikėjų.
- Galina Dauguvietytė (1926 m. lapkričio 26 d.) - XX-XXI a. lietuvių televizijos režisierė, scenaristė, aktorė.
- Borisas Dauguvietis (1885 m. lapkričio 26 d.) - Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas, apdovanotas Gedimino 3 laipsnio (1931 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1938 m.) ordinais.
- Antanas Gustaitis (1898 m. lapkričio 26 d.) - Lietuvos karo veikėjas, aviacijos inžinierius, lakūnas, brigados generolas (1937 m.), lėktuvų ANBO (iš sakinio „Antanas nori būti ore“ žodžių pirmųjų raidžių) kūrėjas, 1934 m.
- Pranas Skardžius (1899 m. lapkričio 26 d.) - lietuvių kalbininkas, Lietuvių kalbos draugijos vienas steigėjų.
- Kazys Laucius (1906 m. lapkričio 26 d.) - lietuvių teisininkas, fotografas, publicistas, skautų veikėjas.
- Antanas Gelgaudas (1792 m. lapkričio 27 d.) - 1830-1831 m. sukilimo vadas, brigados generolas.
- Feliksas Vizbaras (1880 m. lapkričio 27 d.).
- Konstantinas Šakenis (1881 m. lapkričio 27 d.) - XX a. pirmos pusės Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, 1927-1934 m. švietimo ministras, 1934-1940 m. valstybės kontrolierius, 1940 m. birželio 15 d. paskutiniame Vyriausybės posėdyje pasisakė už pasipriešinimą sovietų okupacijai.
- Laimonas Noreika (1926 m. lapkričio 27 d.) - XX-XXI a. lietuvių aktorius.
- Vytautas Statulevičius (1929 m. lapkričio 27 d.).
- Antanas Šurna (1940 m. lapkričio 27 d.) - lietuvių aktorius.
- Beatričė Grincevičiūtė (1911 m. lapkričio 28 d.) - XX a. lietuvių dainininkė (sopranas), pirmoji lietuvių kamerinė dainininkė, nuo 1991 rengiami (kas 5 metai) Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursai.
- Donatas Banionis (1924 m. lapkričio 28 d.) - vienas žymiausių Lietuvos teatro, kino, televizijos aktorius, režisierius.
- Kęstutis Antanėlis (1951 m. lapkričio 28 d.) - lietuvių kompozitorius, architektas, dailininkas.
- Juozas Grušas (1901 m. lapkričio 29 d.) - XX a. lietuvių rašytojas, vienas žymiausių dramaturgų.
- Antanas Škėma (1910 m. lapkričio 29 d.) - lietuvių rašytojas, aktorius, režisierius, vienas pirmųjų lietuvių moderniosios dramos kūrėjų.
- Kazimieras Jogailaitis (1427 m. lapkričio 30 d.) - Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras I Jogailaitis (1440-1492 m.), Lenkijos karalius Kazimieras IV Jogailaitis (1447-1492 m.), prieš Lenkijos ponų valią Lietuvos didikų didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas 13 metų, pasiūlymą užimti Lenkijos karaliaus sostą priėmė tik lygiateisių valstybių sąjungos (asmeninės unijos) sąlygomis, jo valdymo metais buvo pirmą kartą kodifikuota Lietuvos teisė, išleistas Kazimiero teisynas.
- Jonas Juraga-Giedraitis (1697 m. lapkričio 30 d.) - Lietuvos filosofas, teologas, filosofijos ir teisės daktaras, 1752-1755 m. - Vilniaus universiteto rektorius, jam vadovaujant 1753 m.
- Andrius Sniadeckis (1768 m. lapkričio 30 d.) - chemikas, gydytojas, biochemijos mokslo Lietuvoje pradininkas, parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį lenkų kalba „Chemijos pradmenys“ (Początki chemiji 2 t.
- Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861 m. lapkričio 30 d.) - Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja, 1920 m. pirmininkavo pirmajam Steigiamojo Seimo posėdžiui, nes vyriausias amžiumi Seimo atstovas nemokėjo lietuviškai.
- Juozas Tonkūnas (1894 m. lapkričio 30 d.).
Taip pat skaitykite: Tėvystės iššūkiai "Lapkričio vaike"
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio istorija ir Vitalija Tuomaitė
Taip pat skaitykite: Lapkričio mėnesį gimusių žmonių likimas