Krepšininkai, Gimę Lapkričio 22 D.: Vitalija Tuomaitė ir Lietuvos Krepšinio Istorija

Šiame straipsnyje apžvelgsime Lietuvos krepšinio raidą ir išskirtinius pasiekimus, prisimindami ne tik svarbius istorinius įvykius, bet ir pagerbdami krepšininkus, gimusius lapkričio 22 dieną, tarp kurių - Vitalija Tuomaitė, reikšminga Lietuvos krepšinio figūra.

Lietuvos Krepšinio Pradžia ir Šimtmečio Minėjimas

Lietuvos krepšinio istorija prasidėjo 1922 m. balandžio 23 d. Kaune, kai įvyko pirmosios rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) komandos ir laikinosios sostinės rinktinės. LFLS laimėjo rezultatu 8:6. Ši dvikova žymi šalies krepšinio pradžią, kuri tęsiasi iki šios dienos.

Šimtmečio minėjimas buvo iškilmingai atidarytas Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio, kuris kartu su Lietuvoje viešinčiu FIBA generaliniu sekretoriumi Andreasu Zagkliu atidengė krepšinio išradėjo Jameso Naismitho paminklą. Minėjimo metu visuomenei pristatyta Legendų aikštė, kurioje iškaldintos 100 iškiliausių šalies krepšinio asmenybių pavardės. Į šią šventę atvyko ne tik krepšinio bendruomenės nariai, bet ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda bei Valdas Adamkus. G. Nausėda sveikinimo žodžiu pradėjo oficialią apdovanojimų ceremoniją, kurios metu apdovanotos 100-mečio vyrų ir moterų rinktinės, be to, padėkos įteiktos krepšiniui nusipelniusiems žmonėms. Šventės atmosferą kaitino dainininkė Monika Linkytė, o ceremoniją vainikavo specialus Lietuvos krepšinio 100-mečio filmas.

Vitalija Tuomaitė: Lapkričio 22-ąją Gimusi Krepšinio Legenda

Viena iš žymiausių krepšininkių, gimusių lapkričio 22 d., yra Vitalija Tuomaitė. Gimusi 1964 m. Žeimelyje ir mirusi 2007 m. rugpjūčio 8 d. Vilniuje, ji paliko ryškų pėdsaką Lietuvos krepšinio istorijoje. Vitalija Tuomaitė buvo Europos čempionė (1985, 1987), Olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtoja (1988) ir daugkartinė Lietuvos čempionė (1982, 1983, 1989, 1990, 1999).

Lietuvos Moterų Krepšinio Šimtmečio Rinktinė

Pasitinkant Lietuvos krepšinio šimtmetį, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) paskelbė Lietuvos moterų šimtmečio rinktinę. Į dvyliktuką išrinktos tituluočiausios žaidėjos iš viso yra iškovojusios 14 Europos, 5 pasaulio ir 3 olimpinius aukso medalius.

Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong

Šimtmečio moterų rinktinė:

• Jurgita Štreimikytė-Virbickienė (gimė 1972 m. gegužės 14 d.)
• Angelė Jankūnaitė Rupšienė (gimė 1952 m. birželio 27 d. Vilniuje)
• Vida Šulskytė-Beselienė (gimė 1956 m. rugpjūčio 17 d.)
• Lina Dambrauskaitė (gimė 1968 m. sausio 20 d.)
• Dalia Kurtinaitienė (gimė 1966 m. balandžio 15 d. Kaune)
• Jolanta Vilutytė (gimė 1969 m. gruodžio 14 d.)
• Jovita Jutelytė (gimė 1971 m. kovo 9 d.)
• Loreta Berūkštienė (gimė 1964 m. gruodžio 7 d.)
• Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (gimė 1934 m. sausio 3 d., mirė 2014 m. lapkričio 28 d.)
• Genovaitė Miuleraitė (Pirmųjų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės tarpvalstybinių rungtynių dalyvė. 1938 m. gegužės 22 d.)
• Vitalija Tuomaitė (gimė 1964 m. lapkričio 22 d., mirė 2007 m. rugpjūčio 8 d.)
• Jūratė Daktaraitė (gimė 1936 m. sausio 1 d.)

Dauguma krepšininkių yra laimėjusios Lietuvos ir užsienio valstybių klubinių čempionatų varžybas bei iškovojusios prizines vietas tarptautiniuose turnyruose.

Išskirtiniai Šimtmečio Rinktinės Žaidėjų Pasiekimai

• Jurgita Štreimikytė-Virbickienė: Europos čempionė (1997), Eurolygos vicečempionė (1999) ir bronzos medalininkė (2005), Italijos čempionė (1999, 2002), LMKL čempionė (2004-2007), Baltijos moterų krepšinio lygos čempionė (2004-2007), Eurolygos žvaigždžių rungtynių dalyvė (2006), LMKL naudingiausia žaidėja (2006), moterų NBA lygos žaidėja (2005).
• Angelė Jankūnaitė Rupšienė: Pasaulio čempionė (1971, 1975), Europos čempionė (1972, 1976, 1978), Olimpinių žaidynių čempionė (1976, 1980).
• Vida Šulskytė-Beselienė: Pasaulio čempionė (1983), Europos čempionė (1976, 1978, 1980), Olimpinių žaidynių čempionė (1980).
• Lina Dambrauskaitė: Europos čempionė (1997), Rusijos čempionė (2011), LMKL čempionė (1993, 1994, 1997, 1999), LMKL vicečempionė (2007), LMKL bronzos medalio laimėtoja (2005-2006), Baltijos moterų krepšinio lygos vicečempionė (2005).
• Dalia Kurtinaitienė: Europos čempionė (1997), Vengrijos čempionė (1999), Austrijos čempionė (1997, 2003), Slovakijos čempionė (1994-1995), Čekoslovakijos čempionė (1991-1993).
• Jolanta Vilutytė: Europos čempionė (1997), Eurolygos bronzos medalininkė (2001, 2005), Vengrijos čempionė (1992, 1995, 1996, 1998, 2000, 2001), LMKL čempionė (2002, 2005).
• Jovita Jutelytė: Europos čempionė (1997), LMKL čempionė (2004) ir bronzos medalio laimėtoja (2005), Baltijos moterų krepšinio lygos vicečempionė (2005).
• Loreta Berūkštienė: Eurolygos vicečempionė (1991), Švedijos čempionė (1990, 1994), Čekijos čempionė (1995-1999), Europos čempionato penktos (1995) ir šeštos vietos (1999) laimėtoja.
• Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė: Pasaulio vicečempionė (1957), Europos vicečempionė (1958), daugkartinė Lietuvos čempionė (1953, 1954, 1956-1961, 1963).
• Genovaitė Miuleraitė: Pirmųjų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės tarpvalstybinių rungtynių dalyvė. 1938 m. gegužės 22 d. Lietuva rezultatu 15:7 (7:4) nugalėjo Estiją, o Genovaitė Miuleraitė pelnė 3 taškus. Europos vicečempionė (1938), pripažinta geriausia čempionato žaidėja.
• Jūratė Daktaraitė: Pasaulio čempionė (1959), Europos čempionė (1960, 1962).

Lietuvos Vyrų Krepšinio Šimtmečio Rinktinė

Lietuvos vyrų krepšinio šimtmečio rinktinė taip pat pilna iškilių asmenybių:

• Pranas Lubinas
• Arvydas Sabonis
• Jonas Valančiūnas
• Linas Kleiza
• Saulius Štombergas
• Modestas Paulauskas
• Artūras Karnišovas
• Stanislovas Stonkus
• Šarūnas Marčiulionis
• Valdemaras Chomičius
• Šarūnas Jasikevičius
• Rimas Kurtinaitis

Lietuvos Krepšinio Treneriai

Lietuvos krepšinio istoriją kūrė ne tik žaidėjai, bet ir talentingi treneriai:

• Vydas Gedvilas
• Algirdas Paulauskas
• Feliksas Kriaučiūnas
• Vladas Garastas
• Jonas Kazlauskas
• Antanas Sireika
• Aleksandras Kosauskas (fizinio rengimo treneris)

Svarbiausi Lietuvos Krepšinio Pasiekimai

Lietuvos krepšinis gali pasigirti įspūdingais pasiekimais:

Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija

• Europos vyrų krepšinio čempionatas: 1937 m., 1939 m., 2003 m.
• Europos moterų krepšinio čempionatas: 1997 m.
• Olimpinės žaidynės: Bronzos medaliai 1992 m., 1996 m., 2000 m.
• Pasaulio krepšinio čempionatas: Bronzos medaliai 2010 m.

Detalesnė Apžvalga

• 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas: Antrosios žemyno vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos Rygoje (Latvija).
• 1938 m. Europos moterų krepšinio čempionatas: Pirmasis Europos moterų krepšinio čempionatas vyko Romoje (Italija).
• 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas: Trečiosios Europos vyrų krepšinio pirmenybės, surengtos Kaune (Lietuvoje).
• 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Pirmą kartą Olimpinių žaidynių istorijoje dalyvavo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir laimėjo bronzos medalius.
• 1997 m. Europos moterų krepšinio čempionatas Vengrijoje: Lietuvių rinktinė iškovojo aukso medalius, finale įveikusi Slovakiją.
• 2003 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas Švedijoje: Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė trečią kartą užėmė pirmą vietą ir iškovojo aukso medalius.
• 2010 m. Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė įveikė Serbiją ir pirmą kartą istorijoje iškovojo pasaulio čempionato medalius.

Apdovanojimai Už Gyvenimo Nuopelnus Krepšiniui

Lietuvos krepšinio bendruomenė pagerbia žmones, kurie savo gyvenimą paskyrė šiam sportui:

• Algimantas Bertašius: Inžinierius, sporto istorikas, daugelio knygų apie Lietuvos krepšinį autorius.
• Vidmantas Mačiulis: Televizijos žurnalistas, publicistas, laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas ir vedėjas.
• Leonas Karaliūnas: Joniškio krepšinio muziejaus įkūrėjas, knygų apie krepšinį autorius.
• Aleksas Makulavičius: Krepšinio entuziastas, teisėjas, treneris, Lietuvos krepšinio federacijos darbuotojas.
• Anatolijus Čupkovas: Krepšininkas, politikas, visuomenininkas, Lietuvos krepšinio veteranų judėjimo kūrėjas.
• Algimantas Šatas: Pedagogas, treneris, Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės vyr. treneris.
• Valentinas Kanapkis: Krepšininkas, treneris, Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio komandos treneris.
• Algimantas Ivašauskas: Krepšinio treneris, sporto organizatorius, Lietuvos jaunių ir moterų krepšinio rinktinių vadovas.
• Saulius Vilkas: Klaipėdos krašto krepšinio puoselėtojas, Klaipėdos „Neptūno“ žaidėjas, treneris, klubo direktorius.
• Adomas Klimavičius: Šiaulių krašto krepšinio puoselėtojas, Šiaulių krepšinio klube ėjęs įvairias pareigas.
• Albinas Asevičius: Ilgametis Kauno krepšinio mokyklos „Aisčiai“ treneris ir vadovas.
• Bronė Švitrienė: Klaipėdos universiteto docentė, šokėjų grupės „Leader Dance“ vadovė, knygos apie krepšinio komandų palaikymo šokių grupes autorė.
• Saulius Samulevičius: Ilgametis Lietuvos krepšinio organizatorius, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius.
• Juozas Petkevičius: Lietuvos krepšinio rinktinės talismanas, masažistas.
• Tomas Balaišis-Sėkla: Lietuvos krepšinio sirgalių tėvas.

Mato Efektas Krepšinyje ir Kitose Srityse

Malcolm Gladwell knygoje "Išskirtys: sėkmės istorija" aprašomas "Mato efektas", kuris paaiškina, kaip gimimo mėnuo gali turėti įtakos sėkmei sporte ir kitose srityse. Kanados ledo ritulio pavyzdys rodo, kad žaidėjai, gimę pirmąjį metų ketvirtį, turi pranašumą dėl fizinio brandumo, kuris lemia geresnį treniravimą ir galimybes. Šis pranašumas išlieka ilgainiui, sukuriant "sukauptą pranašumą".

Šis efektas pastebimas ir švietimo sistemoje, kur vyresni vaikai klasėje dažnai pasiekia geresnių rezultatų, o tai gali lemti patekimą į gabiųjų programas.

Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys

tags: #krepsininkai #gime #lapkricio #22