Įvadas
Gyvūnų gerovė yra svarbi šiuolaikinės visuomenės dalis. Gyvūnų globos organizacijos ir savanoriai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį rūpinantis beglobiais gyvūnais, suteikiant jiems laikinus namus ir ieškant naujų šeimininkų. Šiame straipsnyje aptariami laikinos gyvūnų globos namuose reikalavimai Lietuvoje, remiantis teisiniais aktais ir gyvūnų globos organizacijų veikla.
Gyvūnų Globos Organizacijų Veikla Lietuvoje
Lietuvoje veikia nemažai gyvūnų globos organizacijų, tokių kaip „Lesė“, kurios rūpinasi be globos likusiais gyvūnais, gydo juos ir ieško naujų namų. „Lesė“ buvo įkurta 2007 metais ir turi padalinius Vilniuje ir Kaune. Organizacija yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti, ir remiasi savanorių darbu.
Iš pradžių organizacija vykdė gyvūnų gelbėjimo darbus, gydė ir globojo gyvūnus savanorių namuose. Vilniaus komanda 2007-aisiais įkūrė atskirą organizaciją „Vilniaus Pifas“, kuri vėliau buvo pervadinta į „Lesę“. 2010 m. persikėlė į dabartines nuomojamas patalpas Buivydiškėse, kuriose turi galimybę globoti daugiau gyvūnų, ypač šunų. Patalpose vienu metu globojama virš 100 gyvūnų, iš kurių apie 30 - 40 šunų. Kauno „Lesė“ yra gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ padalinys nuo 2011 m. Kauno prieglauda dažnai dalyvauja įvairaus pobūdžio renginiuose, priimama svečius ir svečių grupes prieglaudoje.
Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai Gyvūnų Laikymui
Panevėžio rajono savivaldybė patvirtino naujas gyvūnų laikymo taisykles, kurios numato keturias didesnes naujoves. Taisykles privalo pakeisti visos šalies savivaldybės. Mieste netrukus taip pat bus keičiamos gyvūnų globos taisyklės.
Pagal taisykles, daugiabučio namo viename bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu, išskyrus specialiai įrengtas aikšteles, kur galima vedžioti ir be pavadėlio, bet su antsnukiu. Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose, mažai žmonių lankomose vietose. Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere. Uždaroje savininko valdoje, iš kurios šunys negali pabėgti, jie gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai laikinosios globos
Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, fermų, šiltnamių, ūkinių pastatų, įvairios paskirties vagonėlių ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos - be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose. Keliaujant su šunimi arba jį vedžiojant viešoje vietoje, savininkas arba kitas įpareigotas asmuo privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą (sertifikatą), kuriame nurodyta sveikatos būklė ir skiepai.
Gyvūno savininkai privalo nedelsiant išvalyti, jei šuo ar katė priteršė koridorių, laiptinę, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat bendrą kiemą, gatvę. Draudžiama šunis vedžiotis žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais ir renginiuose su gyvūnais.
Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Vaistus nuo kirmėlių suaugusiems šunims ir katėms reikia skirti du kartus per metus, prieaugliui iki pusės metų - vieną kartą per mėnesį. Pageidautina šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, leptospirozės, o katės - nuo joms specifinių ligų.
Draudžiama parduoti šunis ir kates tam nenumatytose viešose vietose. Jei šuo ar katė apkandžiojo žmones, gyvulius, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti Valstybinei veterinarijos tarnybai. Kiekvienu atveju šuniui ar katei būtina taikyti 10 parų karantiną. Vyresnius kaip 4 mėn. šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose.
Gyvūnų Gerovės ir Apsaugos Įstatymas
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Gyvūno laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno savininkas ar laikytojas.
Taip pat skaitykite: Laikinosios globos tvarka
Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas.
Gyvūnai turi būti vežami taip, kad kelionės metu nesusižalotų, nepatirtų nereikalingo streso ir būtų užtikrintas jų saugumas. Kai gyvūno augintinio savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną augintinį naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną augintinį pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus. Draudžiama laikyti gyvūnus asmenims, įstatymų nustatyta tvarka pripažintiems neveiksniais šioje srityje.
Bendriausia prasme gyvūno gerovę reikia suprasti kaip visų gyvūno poreikių patenkinimą. Tai apima fizinius, psichinius ir natūralumo poreikius. Nagrinėjant naminių gyvūnų gerovės sampratą, reikia atsižvelgti ne tik į šiuos poreikius, bet ir į tai, jog šie gyvūnai gyvena kartu su žmonėmis. Todėl negalima atskirti šeimininko ir augintinio kaip dviejų skirtingų dalių. Augintinį suvokiant kaip būtiną ir svarbią asmens gyvenimo dalį, gyvūno gerovę reikia vertinti neatskiriant nuo buvimo žmonių bendruomenėje.
Reikalavimai Agresyvių Šunų Laikymui
Asmuo, perleidęs agresyvų šunį, per 3 kalendorines dienas po agresyvaus šuns perleidimo pateikia seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį, informaciją apie agresyvaus šuns savininko pasikeitimą. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns netekimo (nugaišimo ar numarinimo) dienos apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Agresyvaus šuns savininkas per 3 kalendorines dienas nuo agresyvaus šuns dingimo (pabėgimo ar vagystės) apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį. Agresyvaus šuns savininkas, atgavęs šunį, per 3 kalendorines dienas apie tai praneša seniūnijai, įregistravusiai agresyvų šunį.
Esant tam tikriems pagrindams, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančios institucijos pareigūnas praneša raštu rajono savivaldybei. Seniūnija, gavusi tokį pranešimą, organizuoja informacijos patikrinimą ir priima sprendimą sustabdyti Savininkui išduoto Leidimo galiojimą bei nustato terminą pažeidimams pašalinti.
Taip pat skaitykite: Parama laikiniems globėjams Lietuvoje
Jeigu Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų pareigūnui pareikalavus, Savininkas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šuo gali būti priskiriamas vienai iš agresyvių šunų veislių, tuo tikslu šuo pateikiamas apžiūrėti kinologui ekspertui, kuris nustato, kokiai šunų veislei ar jos mišrūnui priskiriamas šuo.
Dėl šuns paėmimo surašomas paėmimo ir perdavimo aktas, kuriame turi būti nurodomas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis priimamas agresyvus šuo, vieta, laikas, šuns požymiai bei šuns patalpinimo vieta. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar pasiklydusį agresyvų šunį, privalo tuojau pranešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam šunį. Policija ar seniūnija imasi priemonių agresyvaus šuns savininkui surasti. Ieškojimo laiku perduoda šunį išlaikyti Gyvūnų priežiūros įmonei. Jeigu per dvi savaites nuo agresyvaus šuns perdavimo išlaikyti dienos Savininkas paaiškėja, agresyvus šuo grąžinamas Savininkui. Jeigu per nurodytą laiką Savininkas nepaaiškėja, jis netenka nuosavybės teisės į šunį.
Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.
Benamių Gyvūnų Priežiūra
Seniūnijos sudaro sutartis su įmone ar tarnyba, turinčia teisę, užsiimti benamių gyvūnų gaudymu. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus, naudojant šaunamąjį ginklą (galima naudoti tik pistoletą su migdomosiomis ampulėmis), nuodus, kuokas ir kitus brutalius įrankius.
Vilniaus miesto gatvėse pamačius be šeimininko besiblaškantį gyvūną prašoma skambinti telefonu 1355 bet kuriuo paros metu. Globos namuose keturkojus apžiūrės veterinarijos gydytojai, reikalui esant - suteiks būtinąją veterinarinę pagalbą. Jei reikia rimtesnės pagalbos, kreipiamasi į veterinarijos klinikas. Jeigu gyvūnas žymėtas, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai susisiekia su jo šeimininku, jeigu ne - po dviejų savaičių karantino jis gali būti atiduotas kiekvienam pageidaujančiam ir galinčiam užtikrinti gyvūno gerovę.
Elena Rutkauskaitė iš „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ pabrėžia, kad beglobiams gyvūnams padėti yra labai svarbu. Jei pastebime sergantį, sužalotą katinuką, reikėtų bent suteikti jam veterinarinę pagalbą. Jei žmogus randa sužeistą katę, visų pirma turėtų pasirūpinti veterinarijos paslaugomis.
A. Stasiūnienė pabrėžia, kad susirgti gali ir namuose auginamas gyvūnas, todėl pamačius benamį gyvūną neverta išsyk baimintis dėl jo ligų. Jei įtariate, kad gyvūnas ligotas - nesiartinkite prie jo, o apie tai praneškite gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms ar kitoms atsakingoms organizacijoms.
Bet kuris gatvėje laisvai bėgiojantis gyvūnas yra traktuojamas kaip benamis, kuriam kyla įvairių pavojų. Vilniaus kiemuose galima pastebėti kačių su nukirptu kairės ausies galiuku - tai skiriamasis programos „Pagauk - sterilizuok - paleisk“ kačių bruožas. Tai - sterilizuotos katės, kurios gyvena savo teritorijoje. Jos nebesiveisia, į savo teritoriją neįleidžia kitų kačių ir efektyviai mažina pavojingus užkratus nešiojančius graužikus. Sostinės senjorai savo augintinius Vilniaus gyvūnų globos namuose gali nemokamai sterilizuoti, paskiepyti ir pažymėti mikroschemomis.
Jei kyla abejonių - tai naminis gyvūnas ar benamis, reikėtų keletą dienų pastebėti. Naminiai dažnai nebūna išbadėję, anksčiau ar vėliau pareina namo. Galima pakabinti skelbimų, juose pasiteirauti, ar gyvūnas turi namus, nurodyti telefono numerį, o šeimininkai, tikėtina, atsilieptų.